Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, M. S. skundą dėl Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tačiau jo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.86)(ABTĮ 123 str. 1 d. ).

Nukentėjusysis asmuo G. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tačiau jo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (b.l.86)(ABTĮ 123 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 str.) (toliau - ATPK).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 straipsniai), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 straipsniai) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ATPK 287 str.).

Pagal ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN tyrėjas Robertas Kumeta 2010-12-16 M. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 65P-663621-10/65-P-VP-2587 dėl to, kad M. S., laikotarpiu nuo 2010-10-25 iki 2010-11-03, (duomenys neskelbtini) , nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. nevykdydamas 2010-10-05 DNSB ,,Žalioji g. Nr. 11“ susirinkimo Nr. 3 nutarimo, būdamas atleistas iš pirmininko pareigų, neperdavė DNSB ,,Žalioji g. Nr. 11“ naujai išrinktam pirmininkui G. K. bendrovės buhalterinių dokumentų ir antspaudo. Tokiais veiksmais vykdė savo tariamą teisę ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. (b.l. 19). Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011-01-28 nutarimu Nr. 1 M. S., už ATPK 188 str. numatytą pažeidimą, paskirta 100 Lt bauda (b.l. 16-17).

ATPK 188 str. reglamentuota administracinio teisės pažeidimo – savavaldžiavimo – sudėtis, t.y. savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

ATPK 188 str. analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1.137 str. 2-3 d., 1.138 str.)( LVAT 2007-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. N17-101/2007).

Iš bylos duomenų viseto matyti, kad 2010-10-05 vyko neeilinis bendrijos narių susirinkimas, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti penkis klausimus, t.y. trečiuoju klausimu nutarta pareikšti nepasitikėjimą bendrijos pirmininku M. S. ir jį atleisti iš bendrijos pirmininko pareigų, o penktuoju klausimu – bendrijos pirmininko perrinkimas, kuriuo išrinktas G. K. (b.l.30-32, 57-59).

Teismas konstatuoja, kad 2010-10-05, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) , savininkų bendrijos neeilinio susirinkimo metu priimtas protokolinis nutarimas yra sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, nes jį priėmus pasikeitė M. S. statusas, jo teisės ir pareigos, egzistavusios vykdant bendrijos pirmininko funkcijas.

Pareiškėjas M. S. skunde nurodė, kad 2010-10-05 neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimai nėra įsigalioję, nes priimant nutarimus nebuvo bendrijos narių kvorumo, o naujojo pirmininko rinkimai yra faktiškai neįvykę. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Bendrijų įstatymo 22 str. 2 d. reglamentuota, kad bendrijos valdybos pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas arba jo pavedimu bendrijos valdyba. Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) , savininkų bendrijos susirinkimo protokolo matyti, kad darbotvarkės klausimai ir naujojo pirmininko rinkimai buvo vykdomi bendrijos narių susirinkimo forma. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nutarimai nėra įsigalioję, nes nebuvo kvorumo, t.y. mažiausio susirinkimo dalyvių skaičiaus, kuris laikomas būtina sąlyga, kad susirinkimo nutarimai būtų pripažinti galiojančiais. Be to, atleidžiant M. S. iš bendrijos pirmininko pareigų, 2010-10-05 bendrijos susirinkimo protokole nėra aptarta, nuo kada M. S. laikytinas atleistu ir nebeatlieka pirmininko pareigų, o penktuoju klausimu, nutarus pirmininku paskirti G. K., nenurodyta, nuo kada jis pradeda eiti bendrijos pirmininko pareigas, t.y. bendrijos nariai, spręsdami atleidimo ar paskyrimo klausimą, nutarime turėjo nurodyti konkretų laikotarpį, nuo kurio bendrijos pirmininkas M. S. netenka bendrijos pirmininko statuso. Tačiau, teismas šioje byloje nevertina M. S. motyvų dėl 2010-10-05 nutarimų teisėtumo (neteisėtumo), nes bylos nagrinėjimo metu, 2011-06-21 įvyko neeilinis visuotinis pakartotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl 2010-10-05 bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. 2011-06-21 susirinkimo metu protokole Nr. 5/2011 užfiksuota, kad nutarta atšaukti 2010-10-05 neeilinio bendrijos narių susirinkimo nutarimus nuo jų priėmimo dienos, kas reiškia, kad patys visuotinio susirinkimo nariai pripažino 2010-10-05 bendrijos susirinkimą neįvykusiu, nutarimų galiojimą atšaukė gera valia, taip pripažindami jų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Matyti, kad 2011-06-21 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) , savininkų bendrijos susirinkimo metu priėmus nutarimą dėl pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes sukėlusių 2010-10-05 bendrijos narių susirinkimo nutarimų negaliojimo, o Kauno rajono apylinkės teismui minėtu pagrindu 2011-06-27 nutartimi nutraukus civilinę bylą, nebeliko priežasties, dėl kurios pareiškėjui surašytas 2010-12-16 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 65P-663621-10/65-P-VP-2587, kuriame užfiksuoti neteisėti M. S. savavaldžiavimo veiksmai, ir priimtas Administracinės ginčų komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011-01-28 ginčijamas nutarimas Nr. 1, paskiriant pareiškėjui už savavaldžiavimą 100 Lt baudą. Minėtame 2011-06-21 susirinkimo protokole Nr. 5/2011 užfiksuotas naujojo pirmininko išrinkimo momentas, t.y. bendrijos nariai išreiškė valią, jog M. S. iš bendrijos pirmininko pareigų būtų atleistas nuo 2011-06-22 ir nuo minėtos datos pirmininku paskirtas G. K., su kuriuo būtų pasirašyta darbo sutartis.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas neatliko jokių savavaldžiavimo veiksmų ir nepažeidė bendrijos narių 2010-10-05 susirinkimo metu priimtų nutarimų, nes šie nutarimai yra netekę galios ir pačių bendrijos narių valia 2011-06-21 pripažinti negaliojančiais, todėl Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011-01-28 nutarimas Nr. 1 laikytinas nepagrįstu ir naikintinu.

Be to, net ir esant nepanaikintiems 2010-10-05 nutarimams, teismas pareiškėjo M. S. veiksmus vertintų ATPK 9 str. kontekste, t.y. ar pareiškėjo veiksmuose yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismo nuomone, esminis aspektas būtų M. S., kaip pirmininko įgalinimų pasibaigimo momentas, t.y. ar 2010-10-05 nutarimo priėmimo diena ar data, kada Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje įforminta socialinio draudimo pabaiga, kas siejama su bendrijos pirmininko pareigų pabaiga (t.y. 2010-11-11).

Teismas, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010-12-31 pažyma Nr. 41A-6898 apie asmens valstybinį socialinį draudimą, pažymi, kad pažymoje užfiksuotą pareiškėjo socialinio draudimo laikotarpio pabaigą, t.y. 2010-11-11, nesant panaikintiems 2010-10-05 nutarimams, nekvestionuotinai būtų galima laikyti M. S. bendrijos pirmininko pareigų pabaiga, o aplinkybę, kad jis savavaldžiavo ir laikotarpiu nuo 2010-10-25 iki 2010-11-03 neperdavė G. K. dokumentų, juridiškai nepagrįsta (b.l. 53). Minėtoje pažymoje nurodytas atleidimo iš bendrijos pirmininko pareigų pagrindas, t.y. Darbo kodekso 136 str. 1 d. 3 p., kuriame reglamentuota, kad darbo sutartis be įspėjimo su darbuotoju turi būti nutraukiama įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu. Bendrijos susirinkimas yra aukščiausias bendrijos valdymo organas, būtent renkantis ir atšaukiantis bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) (Bendrijos įstatymo 20 str. 2 p.), kuris patenka į Darbo kodekso 136 str. 1 d. 3 p. nustatytų subjektų ratą, galinčių reikšti reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad net galiojant 2010-10-05 nutarimams, būtų pagrindas naikinti Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011-01-28 nutarimą Nr.1, nenustačius M. S. veiksmuose ATPK 188 str. reglamentuotos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, vertinant, kad M. S. savo įgaliojimų neteko 2010-11-11, pasibaigus draudiminiam laikotarpiui, ir nuo 2010-10-25 iki 2010-11-03 bendrijos pirmininko pareigas atliko teisėtai, nepažeisdamas teisės normų ir neviršydamas kompetencijos ribų.

Dėl nurodytų motyvų, skundžiamas administracinio teisės pažeidimo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo M. S. atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuris numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. skundą tenkinti.

Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. sausio 28 d. nutarimą Nr.1, kuriuo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 188 str. paskirta administracinė nuobauda - 100 Lt bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.