Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, M. L. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. CK 5.2 straipsnis reglamentuoja paveldėjimo pagrindus, t. y. nustato, jog paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.50 straipsnis numatoma, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnį ir 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (aktuali redakcija priimta 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259) 2 punktas nuo 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos valstybę perimant įpėdinių nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą atstovauja VĮ Turto bankas, todėl ši įmonė trauktina į bylą suinteresuotu asmeniu.

5. T. L. surašiusi testamento nebuvo, pastarosios palikimas oficialiai iki šiol nepriimtas. Pareiškėjos žiniomis, motinos palikimą sudaro dviejų kambarių, 52,15 kv. m. bendrojo ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,90 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei 2,10 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

6. CK 5.50 straipsnio 1-3 dalyse nurodoma, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Į notarą dėl T. L. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau jos turtą (butą ir žemės sklypus) aktyviais veiksmais, kaip nurodoma pareiškime, priėmė pareiškėja, siekdama jį perimti savo nuosavybėn. Po motinos mirties prižiūrėjo ir tvarkė mirusiosios butą, mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypus (reikėjo nuolatos pjauti žolę, kad neužaugtų beverčiais krūmynais ir t.t.). Šias aplinkybes, mano patvirtins ir pareiškėjos brolis, kuris įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu bei pareiškėjos prašomi į bylos nagrinėjimą iškviesti ir apklausti liudytojai: L. F., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), V. S., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

8. Vadovaujantis CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5.11 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 2 punktu paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniais gali būti palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, o antrosios eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Kaip jau minėta, yra du palikėjos pirmosios eilės įpėdiniai (vaikai), t. y. pareiškėja ir pareiškėjos brolis M. L., kuris į bylą įtraukiamas suinteresuotu asmeniu.

9. Kaip nurodoma pareiškime, CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. T. L. sutuoktinis, pareiškėjos tėvas M. R. L. yra miręs dar (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki palikėjos mirties.

10. Pareiškėja siekia atlikti motinos T. L. palikto nekilnojamojo turto teisinę registraciją savo vardu, tačiau tam reikalingas juridinis pagrindas, t. y. dokumentas įrodantis pastarosios palikimo priėmimą. Paveldėjimo teisės liudijimus išduoda tik notaras, vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais. Tačiau, kaip minėta, į notarą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą dėl T. L. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl minėtas nekilnojamasis turtas po palikėjos mirties formaliai lieka niekieno nepaveldėtas, t. y., šio turto paveldėjimo klausimas dar nėra išspręstas.

11. Taigi, kaip nurodė pareiškėja, jai paveldėjimo teisės liudijimo į motinos turtą be teismo sprendimo, nustatančio jog pastarosios palikimas buvo priimtas, notaras neišduos. Šis dokumentas reikalingas tam, kad savo vardu pareiškėja galėtų įregistruoti motinos palikimą, kurį priėmė pradėdama jį valdyti, todėl ji yra priversta kreiptis į teismą dėl atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

12. 2021 m. kovo 23 d. teisme gautas VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė R. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

13. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos mama T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas, Nr. 19-18416686); 2020 m. gegužės 18 d. VĮ Registrų centras Gyventojų Registro pažymoje apie asmens duomenis, nurodyta, kad pareiškėjos mama T. L. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė (jos sutuoktinis M. R. L. gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)). Jie santuokoje turėjo du vaikus: M. L. gim. (duomenys neskelbtini) (byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu) ir R. V. gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėja). M. L. pareiškimas su priedais įteiktas 2021 m. kovo 26 d., tačiau jis per teismo nustatyta terminą atsiliepimo nepateikė. Testamentų registro duomenimis, duomenų, apie testatorės T. L. sudarytus testamentus, nėra. 2020 m. spalio 2 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės duomenimis T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą sudaro dviejų kambarių, 52,15 kv. m. bendrojo ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,90 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) bei 2,10 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

15. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja per tris mėnesius po jos motinos T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis motinai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

16. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėja R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo (duomenys neskelbtini) mirusios motinos T. L., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.