Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-09 · Administracinė byla Nr. AS-822-686-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-09
Bylos Nr.
AS-822-686-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01507-2011-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus
Trečiasis asmuo
R. Ž.
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822 -686/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01507-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3, 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus žemėtvarkos skyriui, Valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui R. Ž., dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 2.3-5552-(01); 2) panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. Ž49-2112; 3) įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti R. Ž. priklausančio žemės sklypo Nr. 19, esančio adresu Visorių sodų 18-oji g. 19, SB „Komprojektas“ Vilniuje UAB „Geokada“ parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi kreipdamasis į teismą dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo pareiškėjas buvo žymiai praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, tuo tarpu pareiškėjo reikalavimui dėl įpareigojimo įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kurios pareiškėjas nesilaikė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalie 3 ir 8 punktai).

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad be Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 2.3-5552-(01) ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 13 d. įsakymo, teismui taip pat skundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 1SS-910.50-1500. Kadangi nurodytame sprendime Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė panaikinti pareiškėjo skundžiamus 2008 m. gegužės 15 d. ir 2010 m. spalio 13 d. įsakymus, todėl pareiškėjo reikalavimas teismui dėl jų panaikinimo yra išvestinis iš pirminio reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai. Mano, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 ir 32 straipsnių nuostatomis, privalėjo dėl įsakymų panaikinimo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais jo atžvilgiu netaikytini. Mano, kad teismas netinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A63-2042/2008, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. birželio 28 d. gautame Nacionalinės žemės tarnybos sprendime buvo nurodyta, kad šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, skundą teismui padavė 2011 m. liepos 7 d., todėl laikytina, kad nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyto 20 dienų termino skundui paduoti nepraleido. Net ir tuo atveju, jei būtų taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas, laikytina, kad pareiškėjas jo taip pat nepraleido. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad apie skundžiamą 2008 m. gegužės 15 d. įsakymą pareiškėjui tapo žinoma 2008 m. birželio 17 d. Nurodo, kad visos šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos 2011 m. gegužės mėnesį, kai civilinės bylos nagrinėjimo metu gavo R. Ž. atstovo 2008 m. gegužės 15 d. įsakymo nuorašą, todėl laikytina, kad apie jį sužinojo tik 2011 m. gegužės 3 d. Kadangi pareiškėjas skundą padavė laiku, todėl teismo argumentai dėl termino skundui paduoti praleidimo yra nepagrįsti. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti R. Ž. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nagrinėtinas tik kartu su reikalavimu panaikinti skundžiamą įsakymą, kurio pagrindu buvo įregistruoti kadastrinių matavimų bylos duomenys. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šiam skundo reikalavimui, skirtingai nei dėl įsakymų panaikinimo, yra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, teismas nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu nesivadovavo Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas skundą priimti atsisakė, remdamasis tik formaliais pagrindais, tokiu būdu užkirsdamas pareiškėjui teisę ginti pažeistus interesus ir teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama 2011 m. liepos 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktuose numatytais pagrindais, iš esmės konstatavęs, kad dėl reikalavimo panaikinti 2008 m. gegužės 15 d. ir 2010 m. spalio 13 d. įsakymus pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, o reikalavimui dėl įpareigojimo įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju iš esmės keliami du klausimai: pirma, ar pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, kreipdamasis į teismą dėl 2008 m. gegužės 15 d. ir 2010 m. spalio 13 d. įsakymų panaikinimo ir antra, ar reikalavimui dėl įpareigojimo įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, yra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir, ar pareiškėjas ja pasinaudojo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Vilniaus apskrities viršininko ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus priimtus įsakymus, kuriais buvo patikslinti kadastro duomenys. Laikytina, kad skundžiami įsakymai buvo priimti sprendžiant žemės tvarkymo klausimus. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia apskrities viršininko ir Nacionalinės žemėtvarkos skyriaus įsakymus, priimtus žemės tvarkymo klausimu, t.y. dėl sklypo ribų patikslinimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks administracinis aktas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Be to, atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2042/2008, kadangi šioje byloje pareiškėjai skundė apskrities viršininko įsakymą, priimtą dėl sklypo ribų patikslinimo, vadinasi buvo sprendžiami analogiški klausimai, ir todėl laikytina, kad šių bylų ratio decidendi sutampa.

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas ginčijo įsakymus, priimtus 2008 m. gegužės 15 d. ir 2010 m. spalio 13 d., todėl 2011 m. liepos 13 d. pateikdamas skundą teismui dėl šių įsakymų panaikinimo, buvo žymiai praleidęs skundo padavimo terminą. Prie skundo pridėtas pareiškėjo 2011 m. gegužės 18 d. prašymas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, iš kurio matyti, kad pareiškėjas į instituciją kreipėsi, prašydamas panaikinti minėtus įsakymus. Be to, pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 28 d. priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmetė. Pažymėtina, kad priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismui paduodamas skundą, šio sprendimo panaikinti neprašė.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2011 m. birželio 28 d., kai pareiškėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtą sprendimą laikytinas nepagrįstu, kadangi apie skunde nurodomas aplinkybes dėl skundžiamų įsakymų neteisėtumo pareiškėjas žinojo jau paduodamas prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, t.y. nuo 2011 m. gegužės 18 d. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad net ir šią datą laikant sužinojimo apie priimtus įsakymus diena, terminas skundui paduoti būtų laikytinas praleistu, tuo tarpu, pareiškėjas atnaujinti termino skundui paduoti neprašė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centrą Vilniaus filialą panaikinti trečiajam suinteresuotajam asmeniui R. Ž. priklausančio žemės sklypo Nr. 19, esančio adresu Visorių sodų 18-oji g. 19, SB „Komprojektas“ Vilniuje UAB „Geokada“ parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytais atvejais, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsni). Kadangi ginčas byloje kilęs dėl įpareigojimo įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visų pirma, reikalavimas įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centrą Vilniaus filialą atlikti nurodytus veiksmus turėjo būti nagrinėjamas teritorinio registratoriaus, pasinaudojus nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjas laikėsi skundo išankstinės privalomos nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos, be to, šių aplinkybių nepaneigė ir pats pareiškėjas, pateikdamas tai pagrindžiančius įrodymus, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas skundą dalyje dėl minėto reikalavimo teismui padavė nesilaikęs išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, ją panaikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė