Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant pareiškėjui D. S., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (17 b.l.). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 246 str., 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2002-04-09 sutuoktiniai V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo susitarė, jog mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi D. S. (8 b. l.). E. K. mirė 2005-07-05 (8 b. l.), o V. K. – 2011-09-16 (7 b. l.). Palikėjui nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su sodo nameliu, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, adresu (duomenys neskelbtini), (11-12, 13 b. l.). Po palikėjo mirties Kauno miesto 18-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (14 b. l.).

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir liudytojų S. S., R. A. ir A. P. Svistunavičienės parodymų nustatyta, kad pareiškėjas su seserimi R. nuo vaikystės bendravo su pareiškėjo motinos tetos šeima, laikė juos seneliais, pas juos praleisdavo visas vasaros atostogas, padėdavo prižiūrėti sodą. Visi žinojo, kad palikėjas su žmona sudarė testamentą D. S. naudai. Mirus sutuoktiniams V. ir E. K., pareiškėjas rūpinosi jų laidotuvėmis, iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkas: prižiūrėjo ir rūpinosi garažu, sodo sklypu bei sodo nameliu, darė remontą, mokėjo mokesčius. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus paveldėtojus.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog D. S. po V. K. mirties 2011-09-16 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,

n u sprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2011 m. rugsėjo 16 d., faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.