Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, suinteresuotas asmuo A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas P. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo paskelbti mirusiu A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1-3).

Pareiškime nurodoma, pareiškėjas yra vienintelis savo motinos V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina susituokė su A. S.. Iki santuokos sudarymo jiems gimė dukra N.-O. L., mirusi (duomenys neskelbtini), po santuokos sudarymo – suinteresuotas asmuo A. S.. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motinos paaiškinimais, po kurio laiko jos sutuoktinis A. S. išėjo iš namų ir slėpėsi miškuose bei niekada negrįžo į šeimos namus. Žmonės kalbėjo, kad jis buvo uždarytas į kalėjimą, artimieji neturėjo žinių apie A. S. buvimo vietą. Apie 1956 m. V. S. išvažiavo iš šeimos namų ir kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo motina gyveno su Z. I., jiems gimė sūnus J. ((duomenys neskelbtini)), P. (pareiškėjas, gim. (duomenys neskelbtini)), V. ((duomenys neskelbtini)) bei dukra V. ((duomenys neskelbtini)). Apie 1990 m. V. S. gavo žinią iš savo anytos M. S., kad A. S. buvo sušaudytas užsienyje (galbūt (duomenys neskelbtini)), tačiau ji negavo dokumentų, patvirtinančių jo mirtį. Lietuvos ypatingojo archyvo duomenimis, A. S. buvo nuteistas 15 m. laisvės atėmimo bausme bei etapuotas į Sibirą. Vėliau paskirta A. S. bausmė buvo sumažinta iki 5 metų ir nutarta paleisti jį iš įkalinimo įstaigos. Archyviniuose fonduose nėra duomenų apie draudimą / leidimą A. S. gyventi Lietuvoje bei apie jo mirtį. V. S. neturėjo jokių duomenų apie sutuoktinį A. S. nuo 1952 m., jis neteikė žinių apie save ir negrįžo į Lietuvą. Nuo A. S. dingimo praėjo daugiau kaip 70 metų. Pareiškėjui išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į dalį V. S. priklausiusio turto. Pareiškėjas siekia paskelbti motinos sutuoktinį A. S. mirusiu, nes priimant motinos palikimą, iškilo klausimas dėl jos turto teisinio režimo, kadangi nėra duomenų apie V. S. santuokos pabaigą. Todėl turto dalis laikoma bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad sutinka su pareiškimu (el. b. l. 33). Nurodo, kad pagal dokumentus jo tėvai yra V. S. ir A. S., tačiau tėvai neaugino jo. Suinteresuotas asmuo nuo mažens gyveno vaikų namuose, vėliau mokėsi ir gyveno internatinėje mokykloje. Kai suinteresuotam asmeniui sukako 12-13 metų, jis lankėsi motinos namuose, kur ji gyveno su vyru Z. ir trimis vaikais: V., P. ir J. Po to suinteresuotas asmuo daugiau niekada nematė savo motinos, jie nepalaikė santykių. Suinteresuotas asmuo niekada nematė savo tėvo A. S., šis niekada nebuvo su juo susisiekęs.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. S. prašė patenkinti pareiškimą, iš esmės patvirtindamas pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad motina pasakojo jam, jog A. S. išvarė ją iš namų, dėl to motina išėjo iš jų šeimos namų, vėliau apsigyveno su pareiškėjo tėvu. Pareiškėjas niekada nematė A. S..

Pareiškėjo atstovė advokatė I. B. Z. teismo posėdžio metu prašė patenkinti pareiškimą šiame procesiniame dokumente nurodytais motyvais.

Į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, suinteresuotas asmuo A. S. neatvyko. Apie posėdį jam pranešta tinkamai, atsiliepime į pareiškimą jis prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkinamas.

Iš kartu su pareiškimu pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas P. S. yra V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (el. b. l. 5). V. S. buvo susituokusi su A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-16). Po V. S. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį pareiškėjas siekia paveldėti pagal testamentą (el. b. l. 7-11). Įvertinus tai, kad minėtas V. S. turtas atsirado jai buvus susituokusiai su A. S., pareiškėjui kilo sunkumų dėl testamentu palikto turto paveldėjimo, kadangi dalis paveldėtino turto laikytina bendrąja jungtine nuosavybe (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. vasario 22 d. pažymos nustatyta, kad A. S. buvo suimtas LTSRS valstybės saugumo ministerijos spec. dalies 4-ojo skyriaus bei patalpintas į LTSR MGB vidaus kalėjimą Vilniuje 1952 m. balandžio 14 d. A. S. buvo nuteistas pagal RTFSR BK 59-3 straipsnį ir TSRS Aukščiausiojo Tarybos Prezidiumo 1947 m. birželio 4 d. įsako 2 straipsnio 2 dalį, 15 metų laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1952 m. balandžio 14 d. 1952 m. rugpjūčio 14 d. A. S. buvo etapuotas į TSRS MVD Sibiro PDL, Marijinsko st., 1952 m. spalio 24 d. atvežtas į Sibirą. 1960 m. gegužės 27 d. duomenimis jis kalėjo Krasnojarsko kr., Suslovo st. LTSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 1960 m. gegužės 31 d. nutartimi 1952 m. liepos 30 d. nutarimo dalis dėl A. S. nuteisimo pagal RTFSR BK 59-3 straipsnį panaikinta, byla šioje dalyje nutraukta, nes nebuvo nusikaltimo sudėties, likusi nutarimo dalis pakeista ir pagal RTFSR BK 51 straipsnį paskirta bausmė sumažinta iki 5 m. laisvės atėmimo; atlikus bausmę TSRS ATP 1953 m. kovo 27 d. įsako 6 straipsnio pagrindu nutarta A. S. paleisti iš įkalinimo ir laikyti neteistu; byloje yra kalinio A. S. 1960 m. birželio 29 d. raštelis su parašu apie tai, kad jis susipažino su nutartimi (el. b. l. 17). Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje neturi informacijos apie A. S. ar jo mirtį; toks asmuo nesikreipė į ambasadą dėl konsulinių paslaugų gavimo (Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo / keitimo, asmens grįžimo pažymėjimo, konsulinės pažymos gavimo, notarinio veiksmo atlikimo ir pan.) (el. b. l. 18). Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neturi informacijos apie A. S. bei jam išduotus dokumentus (el. b. l. 19). A. S. sūnus A. S. neturi apie tėvą jokių duomenų nuo savo gimimo (el. b. l. 34).

CK 2.31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Asmuo gali būti paskelbiamas mirusiu nepaisant to, ar prieš tai jis buvo pripažintas nežinia kur esančiu, ar ne (CK 2.31 straipsnio 3 dalis). Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu (CK 2.31 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 2.31 straipsnio 5 dalį, tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta; jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta.

Byloje nustatyta, kad nuo 1960 m. birželio 29 d. (t. y. daugiau nei 63 metus) nėra duomenų apie pareiškėjo mirusios motinos V. S. sutuoktinio A. S. buvimo vietą jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą paskelbti A. S. mirusiu, jo mirties datą laikant šio sprendimo įsiteisėjimo dieną (CK 2.31 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Įvertinus tai, kad negalima nustatyti iš pateiktų dokumentų konkrečios A. S. mirties vietos, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta – Rusija, Kemerovo sr., Marijinsko m. (CK 2.31 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279, 453 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Paskelbti mirusiu A. S., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), mirties vieta – Rusija, Kemerovo sr., Marijinsko m.

Paskelbto mirusiu A. S. mirties data laikoma šio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų A. S. mirtį.