Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. U. (toliau – Pažeidėjas) atstovo advokato Arnoldo Šukaičio, ir suinteresuoto asmens – V. U., apeliacinius skundus dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str. 1303 Eur bauda su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. 23⁵⁰ val. (duomenys neskelbtini), vairavo V. U. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,58 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai vienerių metų laikotarpiu jau buvo nubaustas už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Kaip matyti Pažeidėjas ir jo atstovas neginčija ATP protokole nurodytų faktinių įvykio aplinkybių, t. y. kad Pažeidėjas, būdamas neblaivus (0,58 promilių girtumas), vairavo savo tėvo V. U. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Tvirtinama, kad dėl netinkamai suformuluoto kalinimo administracinio teisės pažeidimo protokole E. U. padarytas pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas iš ATPK 130² str. į ATPK 129 str. Su tuo negalima sutikti.

ATPK 260 str. 1 d., reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma). Teismų praktikoje (į ją visiškai pagrįstai apeliuoja Pažeidėjo atstovas) išaiškinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Pagal ATPK 130² str. baudžiamas tas, kas transporto priemonę vairuoja neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba vartoja alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 ar 4 d. , 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. U. šioje byloje buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 12 d. 23⁵⁰ val. (duomenys neskelbtini), vairavo V. U. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,58 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (neįvykdęs sąlygų vairuotojo pažymėjimui gauti). Taigi, labai formaliai vertinant apeliaciniame skunde teisingai akcentuojama, jog toks ATPK 130² str. numatyto pažeidimo aprašymas protokole nėra visiškai tikslus, nes jame nenurodyta už kokį konkrečiai administracinės teisės pažeidimą (ATPK 124² str. 3 ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str.) Pažeidėjas buvo prieš tai nubaustas. Ši teisinė situacija vadinama administracine prejudicija, kuomet administracinei atsakomybei pagal ATPK 130² str. kilti yra būtinas kaltininko baustumas už pažeidimus, numatytus paminėtuose ATPK 124² str. 3 ar 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. Todėl surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130² str., turėtų būti stengiamasi tiksliai nurodyti aukščiau paminėtą konkretų ATPK straipsnį, pagal kurį Pažeidėjui buvo skirta administracinė nuobauda.

Būtina pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje jau yra išaiškinta, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., būtina įrodyti, kad : 1) toks teisės pažeidimas patenka į Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. minimų teisės pažeidimų sąrašą (LR ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); 2) už šį teisės pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo teisės pažeidimo metu ir nėra suėjęs LR ATPK 36 str. įtvirtintas terminas; 3) naujai padaryto teisės pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-7275/2009, N575-3382/2011).

Tačiau, iš byloje esančių duomenų, kurie iš esmės ir nėra ginčijami, matyti, kad E. U. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai metų laikotarpyje jis tikrai buvo nubaustas už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą (6 b. l.); jam įvykio metu nustatytas 0,58 promilės girtumas (7 b. l.). Taigi tai reiškia, kad faktiškai Pažeidėjo veika visiškai atitinka 130² str. numatyto teisės pažeidimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Jis pats tai puikiausiai suprato, teismo posėdyje apylinkės teisme pripažino, kad pažeidimo esmė jam aiški, savo kaltę jis pripažįsta ir gailisi. Tokiu atveju vien formalus netikslumas šio administracinio teisės pažeidimo protokole, kurį beje ištaisė jau pirmos instancijos teismas, realiai nesuvaržė Pažeidėjo teisės į gynybą ir negali būti pripažintas pagrindu jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 129 str., kaip to prašoma jo atstovo apeliaciniame skunde.

Kaip matyti iš suinteresuoto asmens V. U. skundo, jis nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, todėl apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja tik pateikto skundo ribose. Matyti, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, jog automobilio savininkas nebuvo atsakingas ir rūpestingas turto savininkas, nesiėmė apsaugos priemonių, kad jam priklausančia transporto priemone nepasinaudotų kiti asmenys.

ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas yra nubaustas pagal ATPK 130² str., kai sankcija numato privalomą transporto priemonės konfiskavimą, todėl automobilis gali būti nekonfiskuojamas tik taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. pripažinus, jog egzistuojančios aplinkybės yra itin svarbios bei rodo skiriamos nuobaudos neproporcingumą. Šiuo atveju reikia įvertinti, ar susiklosčiusios aplinkybės išties yra tokios svarbios bei pagrindžia švelnesnės, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos taikymą, t. y. transporto priemonės, kuri priklauso ne Pažeidėjui, nekonfiskavimą. Apygardos teismas tokių faktinių aplinkybių nenustatė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-04-08 nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N 575-1742/2008).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog Pažeidėjas ne vieną kartą sulaikytas vairuojantis būdamas neblaivus (12-21 b. l.), jis sistemingai pažeidžia KET reikalavimus, daro grubius KET reikalavimų pažeidimus, keldamas grėsmę ne tik savo paties, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, nepasimoko iš savo netinkamo elgesio, nesiekia pasitaisyti. Kita vertus, byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad V. U., kaip automobilio savininkas, šiuo atveju buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, ir žinodamas apie sūnaus nuolatinį neteisėtą elgesį ėmėsi realių veiksmų užtikrinti, kad konfiskuotu automobiliu jis nepasinaudotų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administraciniai teisės pažeidimai šiuo automobiliu padaromi ne pirmą kartą, ir tai V. U. taip pat privalėjo žinoti. Žodinis uždraudimas sūnui vairuoti automobilį tikrai nėra pakankama priemonė. Apelianto nurodoma priežastis patikrinti įmonėje kilusį pavojų taip pat negali būti pateisinama priežastimi girtam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui sėsti už vairo. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarime nurodytais motyvais šiuo klausimu ir paskirtu konfiskavimu.

Todėl, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, skundžiamą nutarimą bei skundo argumentus, nėra jokio pagrindo tvirtini, kad teisėtas automobilio valdytojas įvykio metu elgėsi apdairiai ir tinkamai, kas leistų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir nekonfiskuoti transporto priemonės. Tokiu būdu, ir šio apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti 2015 m. rugsėjo 3 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir E. U. atstovo advokato Arnoldo Šukaičio bei V. U. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.