- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- eI3-569-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01616-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Trečiasis asmuo
- D. K., K. K., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Ukmergės rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K., K. K. ir Kultūros paveldo departamentui dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2017-09-13 statybą leidžiantį dokumentą – Leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-07-170913-00032 (toliau – Statybą leidžiantis dokumentas); 2) priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, jog teikia skundą dėl 2017-09-13 išduoto statybą leidžiančio dokumento, kuriuo suteikta teisė rekonstruoti gyvenamąjį namą panaikinimo. Paaiškina, kad yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų žemės sklype esančių statinių bendraturtė, valdanti šį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis D. K. ir K. K.. Tretieji asmenys turto dalį įsigijo 2016-05-24 ir 2017 m. ėmė kalbėti, kad pageidautų rekonstruoti namą, taip pat ūkio pastatą pertvarkyti (rekonstruoti) į garažą. Pareiškėja paaiškino, kad iš esmės neprieštarautų, tačiau jokių dokumentų, kuriuose būtų nurodyti rekonstrukcijos sprendiniai jai nebuvo pateikta, nurodant, kad neturi pareigos tokių dokumentų teikti. Nuo 2017 m. pavasario iki vasaros jos buvo reikalaujama pasirašyti parengto teksto sutikimą, kurio ji nepasirašė. 2017-07-24 sudarė sutartį su advokate, kuri informavo, kad visus klausimus tretieji asmenys derintų kreipdamiesi į ją.
Tik 2019-03-14 dėl turto draudimo sutarties sudarymo/pratęsimo prireikus VĮ Registrų centro išrašo pareiškėja pastebėjo, kad šiame dokumente 10 grafoje yra žyma apie statytos leidimą. Kokiu pagrindu leidimas išduotas neaišku, nes sutikimo gyvenamojo namo statybos darbams ji nebuvo suteikusi. Pasikreipus į savivaldybę, 2019-03-27 elektroniniu paštu advokatei buvo atsiųsti prašyti dokumentai. Projektinėje dokumentacijos yra ir 2019-02-22 neva M. M. pasirašyto sutikimo kopija, tačiau pareiškėja kategoriškai neigia, kad būtų pasirašiusi tokį sutikimą. Rekonstrukcijos sprendiniai tiesiogiai ir neigiamai įtakoja pareiškėjos, kaip gyvenamojo namo bendraturtės teises, su jai ji nesutinka. Be to, projektas nėra suderintas su Kultūros paveldo departamentu, nors žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų atsaugos zonoje).
Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p. numatyta, kad siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą reikalinga pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, o 5 d. 7 p. numato privalomą statinio (jo dalies) bendraturčio rašytinį sutikimą. Siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, statytojas turėjo pateikti projektuotojui ir statybos leidimą išduodančiam subjektui pareiškėjos (tiek kaip žemės sklypo dalies, tiek kai ketinamo rekonstruoti statinio dalies savininkės (bendraturtės)) sutikimą. Pateikto 2017-02-22 dokumento pareiškėja niekada nepasirašė.
Pažymi, kad nieko nežinant apie tokio dokumento egzistavimą 2018-06-12 buvo parengtas ir išsiųstas advokatės kreipimasis, kuriame nurodoma, kad pareiškėja neatsisako suteikti pritarimą statybos darbams, tačiau tretieji asmenys turi pateikti atitinkamus dokumentus, kuriuose atsispindėtų jų ketinimai, tik objektyviai galėdama įvertinti statybos sprendinius pareiškėja galės pateikti savo pritarimą arba motyvuotai nurodyti, kodėl pritarti negali.
Žemės sklypas patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną). Šis įrašas viešame registre įregistruotas 2017-08-28. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2017-09-13, todėl projektas turėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu.
Atsiliepimas
Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad teikiant prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kartu su projektu buvo pateiktas ir pareiškėjos sutikimo nuorašas, patvirtintas projektuotojo M. M., o Savivaldybė neturi nei pareigos, nei galimybių tikrinti asmenų teikiamų dokumentų parašų tikrumą, todėl prašo skundą atmesti. Paaiškina, jog jeigu būtų įrodytas ir patvirtintas parašo suklastojimo faktas, statybą leidžiantis dokumentas turėtų būti panaikintas.
Dėl įrašo, kad objektas nėra kultūros paveldo apsaugos zonoje, paaiškina, kad projektas su prašymu ir kitais dokumentais atsakovui buvo pateiktas 2017-08-16, tai matyti iš patiekiamų informacinės sistemos Infostatyba tinklapio ekrano nuotraukų. Ginčijamo leidimo išdavimo procedūros buvo pradėtos 2017-08-16. Juridinis faktas dėl objekto buvimo nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) į registrą įrašytas ir pradėjo galioti 2017-08-24. Tiek prašymo padavimo dieną, tiek pradėjus leidimo išdavimo procedūrą įrašo apie objekto buvimą kultūros paveldo vertybės apsaugos zonoje nebuvo.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys D. K. ir K. K. pateiktame atsiliepime su skundu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėja neginčija 2017-02-22 sutikimo surašymo aplinkybių, parašo tikrumo, o tik konstatuoja, kad tokio sutikimo nėra iš viso davusi, nors toks sutikimas yra statybą leidžiančio dokumento projektinėje dokumentacijoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas pateiktame atsiliepime paaiškina, kad statinio projektas derinimui pateiktas nebuvo ir tokiam projektui nėra pritarta, o skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė J. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti ir priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovas R. J. palaikė atsiliepimo argumentus. Į bylą pateikus 2019-12-09 ekspertizės aktą nurodė, jog paaiškėjus, kad pareiškėja nepasirašė 2017-02-22 sutikimo statybą leidžiantis dokumentas turi būti panaikintas. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, jog atlyginusi bylinėjimosi išlaidas savivaldybė kreipsis dėl jų išieškojimo iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys D. K. ir K. K. bei jų atstovė advokatė V. B. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir bylą prašė nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės, atsakovės) 2017-09-13 išduoto statybą leidžiančio dokumento, kuriuo suteikta teisė rekonstruoti gyvenamąjį namą, teisėtumo.
Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys D. K. ir K. K. yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitų žemės sklype esančių statinių bendraturčiai. Pareiškėjai priklauso 660/1310 dalis žemės sklypo ir 60/100 dalis gyvenamojo namo, ūkio pastatai ir garažas, parašyti 2.4., 2.7 ir 2.5 punktuose, tai pat ½ kitų sklype esančių statinių, aprašytų 2.8 punkte. Kita dalies 650/1310 žemės sklypo ir 40/100 gyvenamojo namo bei pastatai aprašyti 2.3 ir 2.6 punktuose, taip pat ½ statinių aprašytų 2.8 punkte priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir K. K..
Ukmergės rajono savivaldybės administracija statytojui (D. K.) 2017-09-13 išdavė Leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-07-170913-00032 pagal Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr.253, 2017 m. Projekte nurodoma, kad projektu siekiama atnaujinti pastatą, sukurti papildomas gyvenamąsias patalpas ir patalpas pagalbinėms reikmėms. Rekonstruojamas tik pirmas gyvenamojo namo aukštas, kuris priklauso D. K. ir K. K.. Antras aukštas su pirmame aukšte esančia virtuve ir laiptine, priklausančia M. M. - nerekonstruojamas. Rekonstruojant gyvenamąjį namą numatoma apšiltinti namo pamatus, projektuojami nauji gręžtiniai pamatai, esamos lauko rastų sienos apšiltinamos, projektuojamos silikatinių blokelių sienos, išardoma veranda ir verandoje lauko siena.
Statybą leidžiančio dokumento išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymas (redakcija galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu nuo 2017-09-01 iki 2017-11-01) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017).
Statybos įstatymo 27 str. 2 d. numato, kad statybą leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Minėto straipsnio 5 d. numatyti dokumentai, kurie pateikiami statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tarp kurių: žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus (5 dalies 4 punktas); statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (5 dalies 7 punktas).
Pagal minėto straipsnio 6 d. šie dokumentai atskirai neteikiami, jeigu jie ar jų patvirtintos kopijos yra įtraukti į statinio projektą. Jeigu pateikiami ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teises, informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.
STR 1.05.01:2017 11 punktas numato, jog norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį, leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, nugriauti statinį, pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo [8.3] 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Reglamento 6 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir (ar) žymos statinio projekte) statinio projektui.
Įvertinus minėtą reglamentavimą matyti, jog prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali būti realizuotas tik pateikus nustatytos formos prašymą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi teisę viešojo administravimo subjektas įvertinęs tokio prašymo ir dokumentų pagrįstumą ir teisėtumą laikantis nustatytų terminų (Statybos įstatymo 27 str. 12 d., STR 1.05.01:2017 22 p.).
Kaip minėta, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų leidimą rekonstruoti statinį, asmuo be kitų privalomų dokumentų, privalo pateikti ir statinio ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog kito bendraturčio sutikimo nedavimas reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-764/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Projektinėje dokumentacijos yra 2019-02-22 M. M. pasirašyto sutikimo kopija, kurioje nurodoma, jog pareiškėja sutinka, kad trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. jai priklausančiame gyvenamajame name atliktų savo gyvenamojo namo dalyje (pastato dalis 40/100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus. Šioje byloje pareiškėja įrodinėja, kad ji nepasirašė minėto 2017-02-22 sutikimo, kuris buvo pateiktas gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
Patenkinus pareiškėjos prašymą byloje buvo paskirta rašysenos (parašo) ekspertizė, kurią atlikti pavesta Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimą, ar 2017-02-22 M. M. sutikime D. K. esantis parašas yra M. M..
Žemesnės instancijos teismas
2019-12-13 byloje buvo gautas ekspertizės aktas Nr.11-2277-(19), kuriame ekspertės R. T. ir A. Ž. pateikė išvadą, kad 2017-02-22 M. M. sutikime D. K. dėl nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos ir pagalbinės paskirties pastato statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „M. M.“ pasirašė ne M. M.. Ekspertės nurodė, kad įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą išvadai, jog minėtame dokumente pasirašė ne M. M.. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, jog ginčijamo statybą leidžiančio dokumento gavimui pateiktas rašytinis pritarimas pasirašytas ne žemės sklypo ir rekonstruojamo gyvenamojo namo bendraturtės M. M..
Pareiškėja taip pat nurodo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją (apsaugos zoną), todėl turėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas 2018-08-07 Kultūros paveldo departamento pranešimas apie 2014-02-10 Vertinimo tarybos aktą Nr.KPD-AV-628. Įrašas apie juridinį faktą galioja nuo 2017-08-28.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad projektas turėjo būti suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Kaip matyti iš trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento atsiliepime nurodytų aplinkybių, ginčo pastatas – (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Kultūros vertybių registre, tačiau patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Ukmergės senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17116) apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozonius. Šie duomenys nustatyti 2014-02-10 Vertinimo tarybos aktus Nr.KPD-AV-628, kuris yra skelbiamas viešai (http://kvr.kpd.lt//). Taip pat viešai pateikiamos šios kultūros vertybės teritorijos bei jos apsaugos zonų ribos. Be to, įrašas apie juridinį faktą nuo 2017-08-28, t.y. iki ginčijamo leidimo priėmimo, išviešintas NTR centrinėje duomenų bazėje. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 3 p. numato, jog Kultūros paveldo departamentas tikrina statinio projektus kultūros paveldo statinių, taip pat statinių, suprojektuotų kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje. Taigi nagrinėjamu atveju projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją turėjo tikrinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas, o nagrinėjamu atveju projektas Kultūros paveldo departamento teritoriniams skyriui tikrinti nebuvo pateiktas.
Įvertinus tai, kad teikiant dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateiktame Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekte pateiktas rašytinis pritarimas yra ne sklypo ir rekonstruojamo gyvenamojo namo bendraturtės M. M.. Tai, jog teikiant prašymą atsakovui nebuvo pateiktas kitokia forma išreikštas pareiškėjos pritarimas Projektui. Taip pat tai, jog Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas nebuvo patikrintas Kultūros paveldo departamento įgalioto valstybės tarnautojo, 2017-09-13 Leidimas rekonstruoti statinį Nr. LRS-07-170913-00032 negalėjo būti išduotas, todėl jis pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., Statybos įstatymo 27 str. 28 d.). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pareiškėjos, teisės ginčyti statybą leidžiantį dokumentą, kadangi statybą leidžiantis dokumentas, be kita ko, yra susijęs su pareiškėjos gyvenamojo namo patalpų rekonstrukcija, kurią pagal šį statybą leidžiantį dokumentą ketinama vykdyti pareiškėjai priklausančiame žemė sklype, todėl šie veiksmai gali pažeisti kitų statinio bendraturčių, t.y. pareiškėjos, teises.
Pareiškėja taip pat prašė teismo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pripažinus, kad skundžiamas statybą leidžiantis dokumentas naikintinas ir taip patenkinus pareiškėjos skundą, pareiškėjai atsirado teisė prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.
Pareiškėja pagrįsdama turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė įrodymus apie pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 681,50 Eur už pareiškimo parengimą, 40 Eur už prašymų ir paaiškinimų parengimą, 181,50 Eur už atstovavimą. Paaiškinama, kad mokėjimus už pareiškėją atliko jos dukra N. V.. Taip pat pareiškėja yra patyrusi 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas ir 362,42 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą, pateiktus įrodymus ir argumentus, į tai, kad pareiškėjos prašoma suma nesiekia maksimalių dydžių vidurkio, - pareiškėjos prašymas priteisti 903 Eur (681,50 Eur + 40 Eur + 181,50 Eur) išlaidų už advokatės teisines paslaugas tenkintinas. Taip pat pareiškėjai priteistina 23 Eur žyminio mokesčio ir 362,42 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą. Iš viso pareiškėjai iš atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos priteistina 1288,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Tretieji suinteresuotas asmenys D. K. ir K. K. prašė atmesti pareiškėjos prašymą ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus pareiškėjos skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsniu, 84 str., 86–87 str., 88 str. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. M. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 13 d. statybą leidžiantį dokumentą – Leidimą rekonstruoti statinį Nr. LRS-07-170913-00032.
Priteisti iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 903 Eur (devynis šimtus tris Eur) atstovavimo išlaidų, 23 Eur (dvidešimt tris Eur) žyminio mokesčio ir 362,42 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du Eur 42 ct) išlaidų už ekspertizės atlikimą pareiškėjos M. M. naudai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.