Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo M. M. gynėjos advokatės Raimondos Lazauskienės kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo M. M. gynėja advokatė R. Lazauskienė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais dalyje dėl bausmės skyrimo: M. M., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirti švelnesnę- ne su laisvės atėmimu susijusią bausmę arba sumažinti jam paskirtą aštuonių metų laisvės atėmimo bausmę. Teismai, pasak kasatorės, šiuo atveju nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus. Paskirta bausmė akivaizdžiai neproporcinga ir neatitinkanti bausmės paskirties. Teismai pasiribojo abstrakčia nusikalstamos veikos pavojingumo charakteristika, nevertino, kad M. M. veikos pavojingumas ženkliai mažesnis nei tipinis šios veikos pavojingumas, nepakankamai individualizavo jo asmenybę, t. y, kad jis jauno, darbingo amžiaus, nusikalstama veika nėra smurtinė, nepadaryta tiesioginė žala konkretiems nukentėjusiesiems, jis išreiškė gailestį, siekia gydytis priklausomybę ir integruotis į visuomenę. Jo pavojingumas nėra toks, kad pateisintų ilgalaikį laisvės atėmimą. Teismai susiaurino išimtinių aplinkybių sampratą, ją sutapatindami su nusikalstamos veikos kategorija. Taigi teismai, pažeisdami teisingumo principo reikalavimus, BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei tinkamai nepritaikę BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalies, paskyrė M. M. per griežtą bausmę.