- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- I1-4827-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01190-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 25 d. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiais 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d., nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–4), patikslintame skunde (b. l. 7), atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 42) nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) laikotarpiais nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d., nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. jam nebuvo išduodamos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukai, skutimosi peiliukai, muilas, tualetinis popierius. Dėl neišduodamų higienos priemonių pareiškėjas patyrė papildomus nepatogumus, orumo pažeminimą, negalėjo laikytis asmens higienos. Dėl to jautė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, teko ne kartą kreiptis į odontologą, nes pradėjo gesti dantys. Nurodė, kad kreipėsi į Alytaus PN direktorių su prašymais, kad būtų skirtos higienos priemonės, tačiau atsakydavo, kad higienos priemonės nepriklauso. Atsakovas pareiškėjo neaprūpino higienos priemonėmis ir dėl to, jog pareiškėjas Alytaus PN dirba. Teigė, jog priklauso lengvajai grupei, todėl visus skambučius turi apmokėti pats, o prekės nuteistųjų parduotuvėje yra 3 kartus brangesnės nei laisvėje ir pinigus jis skiria sveikam maitinimuisi. Nesutiko su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senaties terminą, teigė, jog pirmiausia teismas privalo nustatyti ar atsakovo atstovas tinkamai supažindino pareiškėją su tarptautinėmis sutartimis.
Atsakovo atstovas Alytaus PN teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 12–15) nurodė, kad prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, pareiškėjui nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos.
Nurodė, kad vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d. „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ per vieną mėnesį išduodamas 1 vnt. dantų šepetėlis, kas du mėnesius išduodama 75 ml dantų pastos, per vieną mėnesį išduodami 4 vnt. skutimosi peiliukų, 400 g skalbimo miltelių per tris mėnesius, 3 ritinėliai tualetinio popieriaus per mėnesį, 100 g tualetinio muilo per mėnesį. Nuo 2017 metų pareiškėjui įstaigoje nebuvo išduodamos higienos priemonės, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų, kaip numatyta 2017 m. sausio 27 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymo Nr. 1-24 5 punkte ar vadovaujantis to paties įsakymo 7 punktu pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Pareiškėjas nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, taip pat kaip dirbantis asmuo nuolat gaudavo darbo užmokestį, todėl jis turėjo realią galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją dėl neišduotų higienos priemonių nesikreipė. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas ir kaip konkrečiai paskaičiuotas žalos dydis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiais nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d., nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.
Atsakovo atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat higienos priemonių neišdavimo momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į Alytaus PN administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2020 m. gegužės 4 d. (b. l. 4). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.).
Teismas taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nurodo, jog spręsdamas dėl senaties termino taikymo, teismas pirmiausia privalo nustatyti ar atsakovo atstovas tinkamai supažindino pareiškėją su tarptautinėmis sutartimis. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nepripažintina pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjui buvo apribota teisė domėtis teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 3 d. iki 2014 m. birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. (ABTĮ 56 str.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis: tualetiniu popieriumi, muilu, dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodo, jog pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, nes jis neteikė prašymų arba buvo mokus.
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (ginčo laikotarpiu – nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo 38 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 39 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio atitinkamai buvo 19 Eur ir 19,50 Eur) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punkte (b. l. 31–33).
Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis (b. l. 17–24) patvirtina, kad pareiškėjas visą vertinamąjį laikotarpį savo sąskaitoje turėjo sumas, didesnes nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio, todėl negalėjo būti laikomas nemokiu. Ta aplinkybė, jog savo turimas lėšas pareiškėjas naudojo apmokėti skambučiams ir maisto produktams, o ne higienos priemonėms įsigyti priklauso tik nuo paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto ir nesukuria prievolės pataisos įstaigos administracijai aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų teikęs rašytinius prašymus Alytaus PN dėl higienos priemonių išdavimo, o Alytaus PN jo prašymų būtų netenkinę. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti jokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei ir sveikatai) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.