Telšių apylinkės teismo įsakymas

2023-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-546-1140/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
e1-546-1140/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29134-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
R. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-546-1140/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29134-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.10.13 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą galutine bausme – laisvės apribojimu 2 metams su paskirtais įpareigojimais. Telšių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, iki 2023 m. rugpjūčio 3 d. 18.20 val. (duomenys neskelbtini) namo, pradūrė M. J. priklausančio automobilio Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tris padangas, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą ir padarė M. J. bendrą 300 eurų turtinę žalą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje.

R. N. įtariamojo apklausos metu parodė, kad kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta. Įvykio dienos ir laiko tiksliai neprisimena, galėjo būti įtarime nurodytu laikotarpiu, buvo apie pietų laiką, paskui antras kartas po pietų ir trečias kartas vėliau po pietų. Jis pradūrė M. J. priklausančio automobilio padangas iš pykčio, nes jis su juo neatsiskaitė finansiškai. Jis pas jį dirbo du su puse mėnesio, o jis jam nesumokėjo už viršvalandžius. Todėl sugalvojo jam atsilyginti, kad jis jam skolos negrąžina. Nuėjo prie jo stovinčio automobilio, kuris buvo prie Naujosios Akmenės viešbučio ant gatvės, turėjo su savimi nedidelį atlenkiamą peiliuką, kurio aštrioji dalis buvo nedidelė, gal per jo smiliaus piršto ilgį. Tada su tuo peiliu pradūrė jam priekinę keleivio padangą ir išėjo namo. Po poros valandų sugalvojo nueiti dar kartą prie jo automobilio ir pradurti antrą padangą. Šįkart galinę keleivio pusėje esančią padangą. Vėl nuėjo nuo jo automobilio. Tada dar po kelių valandų grįžo ir pradūrė trečią padangą, t. y. vairuotojo pusėje esančią galinę padangą. Po to, eidamas namo peilį išmetė, kur tiksliai negali pasakyti, ir parodyti negalėtų, nes neatsimena. Visus tris kartus prie jo automobilio ėjo tą pačią dieną. Jis jam pradūrė tris padangas, nes jis jam už nesumokėtus viršvalandžius virš 300 eurų turėjo sumokėti, bet neatsiskaitė. Dabar dėl savo elgesio gailisi, bet jaučiasi apgautas jo, todėl taip ir pasielgė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

M. J. liudytojo apklausos metu duotais parodymais, kuriuose liudytojas parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.20 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), prie viešbučio, kur stovėjo jam priklausantis mikroautobusas Opel Vivaro, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie automobilio pastebėjo, kad jis yra sukrypęs ir tada pamatė, kad minėto autobusiuko trys iš keturių padangų yra tuščios, be oro. Geriau pažiūrėjus pastebėjo, kad padangose matėsi pailgos pjautinės ar durtinės žymės kurios buvo panašios, kaip padarytos peiliu. Tai pastebėjęs apie įvykį pranešė policijai. Minėtų padangų vertė yra 300 eurų, tai yra viena padanga 100 eurų. Kas taip pasielgė, nematė, bet jo asmenine nuomone, padangas galėjo pradurti R. N., ar kas iš jo draugų, nes pastarasis dirbo jo (duomenys neskelbtini) ir šių metų liepos 31 d. R. N. jis atleido iš darbo, ir dėl to jis reiškė nepasitenkinimą dėl nevienodo pinigų išmokėjimo ir panašiai. Jam priklausantis turtas yra nedraustas. Paskutinį kartą savo automobilį sveikomis padangomis matė, kiek pamena, rugpjūčio 2 ar 3 dieną. Daugiau jokių asmenų jis neįtaria, su niekuo daugiau nesipyksta. Daugiau nieko paaiškinti neturi. Papildomai parodė, kad R. N. pas jį dirbo nuo gegužės 15 d. ir dirbo per 2,5 mėnesio gal tik nepilną mėnesį. Jo praktiškai visada reikėdavo ieškoti, į darbą neateidavo, būdavo dažnai girtas. Su juo visiškai buvo atsiskaityta ir jis parašė prašymą išeiti iš darbo. Tikrai nemano, kad jis jam dar liko skolingas 300 eurų, nes jų jis neužsidirbo, nežinia, kaip jis paskaičiavo tą skolą, kad neva jis jam dar liko skolingas. Dėl jo padarytos turtinės žalos jis dar pagalvos ar teiks ieškinį, dar nėra apsisprendęs ką daryti. Išaiškinimą gavo.

2023 m. rugpjūčio 3 d. informaciniu pranešimu ROIK 0123000453395, kuriame nurodyta, jog pranešėjas pastebėjo, kad yra pradurtos automobilio Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trys padangos. Įtaria buvusį darbuotoją R. N.. Pranešė (duomenys neskelbtini) savininkas, laukia vietoje.

2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykio apžiūros protokolu su foto lentele, kuriame nurodyta, jog atvykus adresu (duomenys neskelbtini), stebimas mikroautobusas Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, stovintis priekiu į šiaurės pusę (žiūrėti nuotraukose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8). Minėto automobilio kairės pusės priekinė ir galinė padanga bei dešinės pusės priekinė kurių parametrai 215/65 R16C (žiūrėti nuotraukose Nr. 9, 10, 11, 12, 13) yra be oro. Apžiūrint minėtas padangas ant jų išorinės pusės šono stebimos pailgos apie 25 mm ilgio žymės (žiūrėti nuotraukose Nr. 14, 15, 16, 17, 18) kurios galimai padarytos smailia plokščia geležte. Aplink įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų filmuojančių įvykio vietą nestebima. Įvykio vietoje fotografuota, nieko nepaimta. Naudotas eksperto rinkinys, mastelinė liniuote.

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo nedidelės vertės turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas nedidelės vertės turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. BK 190 straipsnyje įtvirtinta, jog nedidelės vertės turtas laikomas toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, buvimą kaltinamojo R. N. veikoje, kadangi bylos duomenis, nustatyta, jog kaltinamasis tyčia pradūrė M. J. priklausančio automobilio Opel Vivaro tris padangas ir tokiais savo veiksmais sugadino svetimą nedidelės vertės turtą, t. y. padarydamas bendrą 300 eurų (6 MGL) turtinę žalą.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. N. jauno amžiaus, teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam R. N. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 187 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. N. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. N., kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Išaiškinti R. N., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė