- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-17
- Bylos Nr.
- AS-403-216-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2.3-10345 „Dėl laikino statinio nugriovimo” bei įpareigoti asmeniškai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorių J. Zinkevičių pateikti teismui individualų administracinį sprendimą į pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teisinio įforminimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2007 m. kovo 7 d. pateikti teismui Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-10345 „Dėl laikino statinio nugriovimo” gavimo datą įrodančio dokumento (voko ar kitų įrodymų) originalą arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo nuorašą; pareiškėjo 2006 m. gruodžio 5 d. prašymą Vilniaus apskrities viršininkui; reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus formuluoti ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriui J. Zinkevičiui, o Vilniaus apskrities viršininko administracijai, be to, iš atsakovų pašalinti apskrities viršininką Alfonsą Macaitį. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 1 dalį prie pareiškėjos skundo turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kada sprendimas buvo gautas (pašto vokas ar kitas siuntimo ar gavimo dokumentas), kad būtų galima spręsti, ar nėra praleistas terminas skundui į teismą paduoti, todėl pareiškėjas įpareigotinas pateikti teismui Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 2.3-10345 „Dėl laikino statinio nugriovimo” gavimo datą įrodančio dokumento (voko ar kitų įrodymų) originalą arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo nuorašą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininkui 2006 m. gruodžio 5 d. yra pateikęs prašymą, tačiau iki šiol negavo jokio atsakymo. Pareiškėjas prie skundo nepridėjo savo 2006 m. gruodžio 5 d. prašymo, todėl turėtų jį pateikti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodytas konkretus reikalavimas. Kadangi institucijų sprendimus rengia pareigūnai institucijų vardu, pareiškėjas turėtų savo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus formuluoti ne Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriui J. Zinkevičiui, o Vilniaus apskrities viršininko administracijai, be to, iš atsakovų turėtų būti pašalintas apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis, kadangi iš skundo turinio matyti, kad vienintelis atsakovas šioje byloje yra Vilniaus apskrities viršininkas.
III.
2007 m. kovo 5 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą ir teismo prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2.3-10345 „Dėl laikino statinio nugriovimo” bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti teismui individualų administracinį sprendimą į pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio įforminimo.
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad skundo reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2.3-10345 „Dėl laikino statinio nugriovimo”. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-10345 ir siekdamas, kad teismas jį panaikintų, turėjo teisę kreiptis į teismą per mėnesį nuo minėto sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas patikslintame skunde paaiškina, kad skundžiamą įsakymą gavo 2006 m. spalio 26 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2007 m. vasario 20 d., tai yra praleidęs apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti. Teismas taip pat nurodė, kad skunde pareiškėjas pateikia prašymą įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti teismui sprendimą į pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio įforminimo. Teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjo prašymas negali būti pripažintas atskiru ir savarankišku skundo reikalavimu, kadangi juo pareiškėjas tik prašo teismą įpareigoti atsakovą pateikti teismui sprendimą, tai yra prašoma teismo, vadovaujantis ABTĮ 68 straipsnio 3 dalimi, išsireikalauti medžiagą reikalingą skundo nagrinėjimui. Pareiškėjo prašymas būtų pripažintas tinkamu skundo reikalavimu, jei pareiškėjas prašytų teismą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo pateiktą pareiškimą.
V.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas paaiškina, kad, remdamasis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi (per vieną mėnesį nuo minėto įsakymo gavimo dienos) ir ABTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, 2006 m. lapkričio 24 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su pareiškimu pateikti įrodymus, paaiškinimus, vykdyti savo valstybines pareigas. 2005 m. gruodžio 5 d. pakartotinai (žodžiu) buvo kreiptasi asmeniškai į apskrities viršininką, kur jis patikino, kad pareiškėjui bus pateikta visa informacija, visi dokumentai ir sprendimai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakymo (teisės akto) į savo žodinius ir raštiškus prašymus pareiškėjas iki šiol negavo, jokie procedūriniai ir administraciniai veiksmai nepradėti ir niekas jų nenori atlikti. Atsakovo tikslas: palaukti, kol baigsis terminas skundo padavimui. Atsižvelgdamas į paminėtą, pareiškėjas konstatuoja, kad jis nepraleido apskundimo termino. Teigia, kad remdamasis ABTĮ 32 straipsnio 2 punktu (“per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas”), užregistravo savo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vykdydamas 2007 m. vasario 21 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą. Pareiškėjas nesutinka su nauja teismo išvada, kad jis suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą pateikti teismui medžiagą reikalingą skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas pažymi, kad jo pareiškimo reikalavimas nesusijęs su ABTĮ 68 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jo žodžiai – pateikti sprendimą teismui – nepakeičia reikalavimo turinio ir prasmės, o priešingai – patvirtina pagarbą teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Dėl apskrities viršininko įsakymo panaikinimo
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2006 m. liepos 10 d. nutartyje, kuri buvo priimta byloje O. V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, nurodė, kad “pareiškėja ginčija apskrities viršininko įsakymą, kuriuo nustatytas įpareigojimas per tam tikrą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Toks įpareigojimas tiesiogiai įtakoja galimai savavališkai pastatyto statinio savininko teises. Statytojo įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė, apibrėžiamas Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t. y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis galimai savavališkai pastatyto statinio savininko nuosavybės teises. Todėl darytina išvada, kad ginčijamas įsakymas, nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Pažymėtina ir tai, kad įpareigojimo nugriauti savavališką statybą priėmimas yra tam tikra stadija sprendžiant ginčą dėl statybos, atliktos pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo, kadangi statybos statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, apskrities viršininkas turės įgaliojimus kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Apskrities viršininko kreipimaisi į teismą dėl statytojo įpareigojimo per nustatytą terminą statinį nugriauti, grindžiami Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teismingi bendrosios kompetencijos teismams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2004). Taigi ginčas kyla iš civilinio teisinio pobūdžio normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų pašalinimo teisinių santykių, todėl nagrinėtinas atitinkamame bendrosios kompetencijos teisme”. Šia Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi savo praktikoje nuosekliai vadovavosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. AS6‑390/2006, AS4-93/2007). Ir nors minėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis bei Statybos įstatymo 28 straipsnis buvo pakeisti (2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858; 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-857), tačiau šiai bylai aktualus teisinio reguliavimo pobūdis iš esmės nepakito, todėl paminėta praktika galima vadovautis ir šioje byloje. Juolab, kad ir pats ginčijamas apskrities viršininko įsakymas buvo priimtas dar iki įsigaliojant paminėtiems pakeitimams.
Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo jis ginčijo apskrities viršininko įsakymą, kuriuo nustatytas įpareigojimas per tam tikrą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Taigi pareikštas reikalavimas yra iš esmės analogiškas reikalavimui, dėl kurio teismingumo paminėtoje byloje pasisakė Specialioji teisėjų kolegija. Todėl atsižvelgdama į paminėtus argumentus ir suformuotą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 2.3-10345 neteismingas administraciniams teismams, todėl šį pareiškėjo reikalavimą turėjo būti atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis šioje pareiškėjo reikalavimų dalyje nors ir priimta vadovaujantis kitais motyvais, tačiau vis dėlto iš esmės teisinga, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl apskrities viršininko administracijos įpareigojimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas reikalauja teismui pateikiamame skunde suformuluoti atitinkamą reikalavimą – skundo dalyką. Tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi teismas, prieš atsisakydamas priimti skundą dėl skundo dalyko neaiškumo, visų pirma turi nustatyti terminą atitinkamiems trūkumams pašalinti. Tik jų nepašalinus teismas gali skundo nepriimti – laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.
Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas atsisakė priimti skundą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, nes laikė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pateikti teismui sprendimą į pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio įforminimo negali būti pripažintas atskiru ir savarankišku skundo reikalavimu, kadangi juo pareiškėjas tik prašo teismą įpareigoti atsakovą pateikti teismui sprendimą, tai yra prašoma teismo, vadovaujantis ABTĮ 68 straipsnio 3 dalimi, išsireikalauti medžiagą reikalingą skundo nagrinėjimui. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad paminėtas pareiškėjo reikalavimas, viena vertus, vertinant jį formaliai, duoda pagrindo manyti, kad tai nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, o yra procesinis teisinis reikalavimas dėl dokumentų išreikalavimo. Kita vertus, iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų ir kitų dokumentų turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės kėlė klausimą dėl atsakovo neveikimo – administracinio akto pagal jo prašymus nepriėmimo, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas vis dėlto siekė pareikšti savarankišką reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti jo prašymą ir priimti atitinkamą sprendimą dėl jo. Kad pareiškėjas galimai siekė pareikšti savarankišką reikalavimą patvirtina ir tai, kad pats pirmosios instancijos teismas 2007 m. vasario 21 d. nutartimi neatsisakė priimti šio reikalavimo, kaip nenagrinėtino teisme, tačiau nurodė pašalinti tam tikrus jo trūkumus, susijusius su pareikšto reikalavimo dėl įpareigojimo adresatais ir bylos atsakovais. Be to, atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės patvirtina, kad siekė pareikšti savarankišką reikalavimą. Taigi, atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundo dalykas neatitiko pareiškėjo keliamo ginčo esmės, nebuvo pakankamai aiškus, todėl šiuo atveju teismas turėjo visų pirma nustatyti terminą atitinkamiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. nustatyti pareiškėjui terminą suformuluoti aiškų ir įstatymų reikalavimus, teismo galias bei pareiškėjo keliamo ginčo esmę atitinkantį reikalavimą. Tokio termino teismas nenustatė, nes 2007 m. vasario 21 d. nutartyje konkrečiai nurodė tik trūkumus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus adresato ir atsakovo šioje byloje. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies naikintina ir skundo priėmimo šioje reikalavimų dalyje klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo J. K. skundą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikinti bei perduoti skundo priėmimo šioje reikalavimų dalyje klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.