Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-457-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-04
Bylos Nr.
AN2-457-594/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-457-594/2017Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00076-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau – A. S.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimo A. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 62 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. sausio 21 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje, būdamas individualios įmonės savininku, neturėdamas licencijos verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), o būtent: pardavė 2 paletes po 10 tablečių „Analgin“, be to, savo prekybos vietoje turėjo 10 palečių tablečių „Analgin“, 5 paletes tablečių „Ketanof“, 2 paletes tablečių „Eritromicin“ ir 1 pakuotę su 2 paletėmis tablečių „Bral“, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnio 9 dalį.Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimu A. S. buvo paskirta 900 (devynių) šimtų eurų bauda su vaistinių preparatų – 10 palečių tablečių „Analgin“, 5 palečių tablečių „Ketanof“, 2 palečių tablečių „Eritromicin“ ir 1 pakuotės su 2 paletėmis tablečių „Bral“, konfiskavimu.Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi vien tik Institucijos pareigūnų surinktais įrodymais ir teismo posėdžio metu duotais jų parodymais, neįvertindamas juose esančių prieštaravimų, keliančių pagrįstų abejonių jų objektyvumu ir teisingumu. Be to, nepagrįstai nesivadovavo apelianto tiek teisme, tiek pareigūnams duotais nuosekliais parodymais, kurie betarpiškai patvirtina jo nekaltumą, neatsižvelgė ir į liudytojos F. A. duotus parodymus. Pasak apelianto, policijos pareigūnų parodymai nebuvo nuoseklūs, jie nesutapo su Institucijos atstovo išdėstytomis aplinkybėmis, be to, dalis pareigūnų ne tik nematė paties nusižengimo padarymo fakto, bet ir negirdėjo A. S. ir pareigūnės V. P. pokalbio, nors ir nurodo priešingai. Apeliantas pažymi, kad A. K. ir G. G. patvirtino, jog vertinamo įvykio metu jie stovėjo prie parduotuvės „Avitela“, nuo šios vietos iki A. S. prekybos vietos yra 15-20 metrų atstumas, todėl neaišku, kaip A. K., negalėdamas matyti ir girdėti prie A. S. prekybos vietos vykstančio įvykio, gali duoti parodymus apie jį. Akivaizdu, kad A. K. atpasakoja jam V. P. nurodytas vertinamo įvykio aplinkybes, todėl apylinkės teismas šio liudytojo parodymus nepagrįstai vertino kaip patikimus ir objektyvius. Analogiškai apeliaciniu skundu vertinami ir liudytojų G. G. bei R. B. parodymai. Abejoti pareigūnų parodymais, pasak A. S., verčia ir tai, kad nors įvykio metu jie ir buvo turgavietės, kurioje prekiavo apeliantas, prieigose, tačiau asmenų, kurie neva iš jo pirko vaistinius preparatus, neapklausė ir nepatikrino, kas leidžia pagrįstai abejoti analizuojamo įvykio metu jų atliktu vizualiniu stebėjimu – šios aplinkybės jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad nepagrįstai nebuvo surastas ir apklaustas turgavietėje A. S. vertėjavęs asmuo. Dėl liudytojos F. A. teismo posėdžio metu duotų parodymų skundžiamame apylinkės teismo nutarime taip pat nepasisakyta, nors ji betarpiškai patvirtino, kad apie pirkimą - pardavimą A. S. su V. P. nekalbėjo, kas iš esmės paneigia pačios V. P. parodymus. Be to, nors Institucijos atstovas ir nurodė, kad informaciją apie jo neteisėtą prekybą vaistiniais preparatais Institucija gavo iš gyventojų, tačiau tai patvirtinančių duomenų apylinkės teismui nepateikė. Pas jį rasti vaistiniai preparatai buvo skirti jo paties asmeniniam naudojimui, jų kiekis neviršijo leidžiamo, vaistai tiesiogiai nebuvo perduoti V. P. į rankas, nebuvo tariamasi dėl jų kainos, V. P. už vaistus nieko nesumokėjo, todėl neįrodžius vaistinių preparatų pirkimo - pardavimo fakto, jų poėmis ir konfiskavimas yra nepagrįstas. Apeliaciniu skundu pažymima, kad buvo pažeisti ir procesiniai reikalavimai dėl daiktų poėmio protokolo surašymo. Motyvuodamas šią išvadą A. S. nurodo, kad paimant daiktus, tiek turgavietėje, tiek ir Institucijoje, jam vertėjavo nepažįstamas asmuo (Institucijoje – Institucijos pareigūnas), todėl jam neaiški ne tik jo kompetencija atliekant vertimo veiksmus, bet ir tai, ar jo vertimas buvo tikslus. Be to, jie nebuvo įspėti ir dėl atsakomybės už netinkamą vertimą. Abejoti atliktu vertimu apeliantą verčia skirtingi administracinio nusižengimo protokole ir daiktų paėmimo protokole užfiksuoti vaistų kiekiai. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į A. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai A. S. pripažino kaltu pagal ANK 62 straipsnio 1 dalį ir už šį nusižengimą skyrė administracinę nuobaudą. Nors skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas A. S. administracinės atsakomybės klausimą, neteisingai vertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, sutikti su tokiais apelianto teiginiais aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo. Administracinė atsakomybė pagal ANK 62 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas verčiasi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių padarinių ar nebuvo daroma stambiu mastu. Vertinant šios teisės normos turinį, akivaizdu, kad ji formuojama kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas būtinas ir kitų teisės aktų normų įvertinimas. Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr. X-709 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 30 d.). Sutinkamai su komentuojamo teisės akto 19 straipsnio 1 dalimi, vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimas, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla. Sprendžiant iš komentuojamo straipsnio 2 dalies turinio, farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis. Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai pateikti paraišką, kurioje pateikiami sveikatos apsaugos ministro nustatyti duomenys, ir kitus dokumentus, nurodytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse, įrodančius asmens atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams; laikoma, kad vaistininko praktikos licencija asmeniui yra išduota kitą dieną nuo paraiškos ir dokumentų, nurodytų Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse, pateikimo Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai dienos (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Kaip numatyta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje, vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus turi būti tiesiogiai bendraujant suteikiama farmacinė paslauga, išskyrus tuos atvejus, kai vaistiniai preparatai siūlomi parduoti nuotoliniu būdu; kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui teikia naudodamasis ryšio priemonėmis.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sprendžiant A. S. kaltės klausimą, tuo pačiu atmetant ir jo apeliacinį skundą, pažymėtina, kad nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniu skundu apeliantas neneigia prekybos vietoje laikęs administracinio nusižengimo protokole nurodytus vaistinius preparatus, tačiau nesutinka, jog jais prekiavo, teigdamas, kad pardavimo faktas šioje byloje nenustatytas, vaistai buvo skirti asmeniniam vartojimui. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sutikti su šiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu keisti/naikinti skundžiamą nutarimą teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingai, negu teigia apeliantas, prekybos vaistais faktas, neturint tam leidimo, yra įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma, o aplinkybė, kad faktinis vaistų pardavimas patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas, jo kaltės padarius ANK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą nepaneigia ir jo administracinės atsakomybės nešalina. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad vaistiniai preparatai –10 palečių tablečių „Analgin“, 5 paletės tablečių „Ketanof“, 2 paletės tablečių „Eritromicin“ ir 1 pakuotė su 2 paletėmis tablečių „Bral“, buvo surasti A. S. prekybos vietoje po to, kai V. P., dirbanti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariate, 2017 m. sausio 21 d. veikdama pagal iš anksto patvirtintą veiklos sustiprinimo kovoje su kontrabanda ir nelegalia prekių apyvarta vykdymo planą, apsirengusi civiliais drabužiais, paklausė turgavietėje prekiavusio A. S. ar šis turi vaistų nuo galvos skausmo, o A. S. iš po prekystalio ištraukė paletę „Analgin“ tablečių, nurodydamas, kad vienos pakuotės kaina – 60 centų. Nors tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. S. nurodė, jog jo prekybos vietoje rastais vaistais jis neprekiavo, juos su savimi turėjo asmeniniam naudojimui, o V. P. juos davė tik norėdamas šiai padėti dėl galvos skausmo, tačiau pirmosios instancijos teismas šią apelianto versiją pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą ir nesirėmė ja sprendžiant A. S. kaltės klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad vaistiniai preparatai, kuriems prekiauti reikalingas leidimas, buvo laikomi A. S. prekybos vietoje kartu su kitais preparatais, kuriais prekiauti A. S. galėjo, įvertinus apelianto prekybos vietoje rastų vaistinių preparatų (kurių pardavimui reikalingas leidimas) kiekį bei įvairovę, apygardos teismas konstatuoja, kad A. S. iš tiesų vertėsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla, kuriai reikalingas leidimas, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 62 straipsnio 1 dalyje, ką skundžiamu nutarimu visiškai pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas. Šių duomenų visumoje analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad spręsdamas A. S. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi policijos pareigūnų A. P., V. P., A. K., G. G. ir R. B., parodymais. Ir nors apeliaciniu skundu nesutinkama su šių asmenų parodymų vertinimu, teigiant, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į šių asmenų parodymuose esančius prieštaravimus, tačiau sutikti su šiais apelianto teiginiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Policijos pareigūnų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi nenustatytas, jų pirmosios instancijos teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs bei detalūs, sutapo tarpusavyje bei atitiko rašytinius nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis. Abejonių policijos pareigūnų parodymais aukštesniajam teismui nekelia ir tai, kad dalis jų vertinamo įvykio tiesiogiai nematė (prie A. S. prekybos vietos, dėvėdama civilius drabužius, priėjo ir vaistų nuo galvos skausmo paprašė tik V. P., kiti pareigūnai pasirodė vėliau). Kaip nustatyta nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, į turgavietę, kurioje įvykio metu vaistiniais preparatais prekiavo A. S., gavę anoniminę informaciją, atvyko V. P., kartu su pareigūnais A. K., M. G., G. G. ir R. B.. V. P., vilkėdama civiliais drabužiais, priėjo prie A. S.. Kiti pareigūnai, pasak V. P., liko stovėti tokiu atstumu, kad ją matytų, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju jie betarpiškai stebėjo V. P. veiksmus A. S. atžvilgiu, matė, kaip ant prekystalio buvo padėti V. P. paprašyti vaistai nuo galvos skausmo (kurių prekybai reikalingas leidimas), kiti vaistai iš po prekystalio buvo ištraukti po V. P. pareigūnams duoto ženklo prie A. S. priėjus kitiems policijos pareigūnams (G. G. ir A. K.). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu betarpiškai patvirtino A. K., nurodydamas, kad V. P. nuėjus prie A. S., kiti pareigūnai liko prie turgavietės, iš kur ir stebėjo V. P.. Išdėstytų aplinkybių pagrindu abejoti pareigūnų pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, jų patikimumu ir objektyvumu, bei nesivadovauti jais sprendžiant A. S. kaltės klausimą, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Juo labiau, jog remiantis vieningai formuojama teismų praktika, tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose negali būti laikomi pagrindu nesivadovauti jais priimant teismo spendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų pareigūnų parodymų visumą, neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Juo labiau, kad ir pats A. S. nenurodė jokių esminių prieštaravimų aptartų asmenų parodymuose. Tokiu būdu, neabejojant V. P. bei kitų pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, apelianto teiginiai, jog su V. P. nebuvo tartasi dėl vaistų pardavimo, atmestini kaip deklaratyvūs. Tiek savo 2017 m. sausio 21 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 3), tiek ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, V. P. aiškiai nurodė, jog už 2 paletes tablečių „Analgin“ A. S. jos paprašė 1,20 eurų. Vien tai, kad A. S. nebuvo sumokėta jo už vaistus paprašyta pinigų suma, vietoje to, parodant jam tarnybinį V. P. pažymėjimą, prekybos vaistiniais preparatais fakto nepaneigia. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniu skundu, priimant skundžiamą nutarimą vadovautasi ne tik pareigūnų, bet ir liudytoja teismo posėdžio metu apklaustos F. A. parodymais. Ir nors A. S. teigia, jog F. A. betarpiškai patvirtino, jog jis nieko nepardavė, tačiau įvertinus šios liudytojos parodymų visumą, sutikti su tokiais A. S. teiginiais, nėra objektyvaus pagrindo. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu F. A. patvirtino mačiusi, kaip A. S. kažką padavė moteriai, kuri pinigų jam nedavė, vietoje to, parodė pažymėjimą, po ko, prie A. S. ir šalia jo buvusios moters, priėjo kiti vyrai. Šie F. A. parodymai, priešingai nei teigiama A. S. apeliaciniame skunde, iš esmės atitinka tiek V. P., tiek ir kitų policijos pareigūnų aukščiau aptartų parodymų visumą ir niekaip nepaneigia apelianto kaltės prekiavus vaistiniais preparatais, neturint reikiamo leidimo fakto. Nors F. A. konkrečiai ir nenurodė, kad A. S. prie jo priėjusiai moteriai (sprendžiant iš byloje surinktų įrodymų visumos – V. P.) padavė vaistus, kurių prekybai reikalingas leidimas, tačiau, atsižvelgiant tiek į V. P., tiek ir kitų pareigūnų išdėstytas aplinkybes, įvertinus jas F. A. parodymų kontekste, abejonių tuo, jog A. S. V. P. davė vaistus nuo galvos skausmo, kurių pardavimui reikalingas leidimas, aukštesniajam teismui vis tik nekyla. Vien tai, kad apklausiama teismo posėdžio metu F. A. patvirtino, jog A. S. priėjusiems pareigūnams sakė, jog nieko nepardavė (ginčo dėl ko iš esmės nėra, nes A. S. nuo pat pradžių neigė prekybos vaistiniais preparatais faktą), jo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, vėlgi nepaneigia. Aptartų aplinkybių visumoje A. S. apeliacinio skundo argumentai, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai – nenustačius anoniminę informaciją apie galimai nelegalią vaistų prekybą pateikusio asmens, kitų iš A. S. vaistinių preparatų galimai įsigijusių asmenų (nors pareigūnai nurodė, kad anoniminė informacija apie A. S. nelegalią prekybą vaistiniais preparatais pasitvirtino jų vizualiu stebėjimu) bei nesurinkus objektyviam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui reikšmingų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo/nekaltumo. Tokiu atveju, kai visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirtus įrodymus, jų pagrįstumą bei objektyvumą, spręstina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti A. S. kaltę ANK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padaryme. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atlikti papildomus veiksmus, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga. Nustačius, kad keli asmenys vienodai aiškina analizuojamo įvykio aplinkybes, o jų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, nėra būtina apklausti visus asmenis, galinčius patvirtinti analogiškas aplinkybes. Atsižvelgdamas į išdėstytų duomenų visumą, apygardos teismas sprendžia, kad faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl A. S. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantas savo skunde nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių ar jo teiginių teisingumą patvirtinančių duomenų, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grįsdamas tik, jo manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindo pripažinti, kad ANK nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neturi. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisingu, teisėtu ir pagrįstu, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ar abejoti aplinkės teismo nešališkumu, pagrindo nėra.Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. S. apeliacinio skundo teiginiai dėl vertėjo. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad daiktų – vaistinių preparatų, paėmimo metu, sutinkamai su nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, vertėjo paslaugų apeliantas atsisakė, šią aplinkybę pažymint ir 2017 m. sausio 21 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 10-12), todėl vertinamu atveju visiškai neaišku, apie kokį vertėją, dalyvavusį daiktų paėmimo metu, apeliaciniame skunde kalba A. S.. Tuo tarpu kaip matyti iš 2017 m. vasario 21 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų aplinkybių, šio procesinio veiksmo atlikimo metu dalyvavo UAB „H. of L.“ vertėja D. V., kuri, be viso ko, buvo įspėta ir dėl atsakomybės už melagingą ar neteisingą vertimą, žinant, kad jis neteisingais, tai pažymėdama ir savo parašu (b. l. 1-2). Komentuojamą administracinį nusižengimo protokolą A. S. pasirašė, rusų kalba raštu pažymėdamas, kad jam perskaityta ir išversta į rusų kalbą žodžiu. Šių duomenų visumoje spręsti, jog buvo pažeista A. S., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė turėti vertėją, nėra teisinio pagrindo. Ir nors vertinamu atveju administracinio nusižengimo, daiktų paėmimo protokoluose bei skundžiamame nutarime įvardintas skirtingas iš A. S. paimtų vaistinių preparatų skaičius, tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų aplinkybių, siekdamas pašalinti administracinio nusižengimo protokole ir daiktų paėmimo protokole esančius prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyrių, prašydamas patikslinti vaistinių preparatų, 2017 m. sausio 21 d. išimtų (duomenys neskelbtini) iš A. S., kiekius. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis būtent šiais – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje pateiktais duomenimis (b. l. 44). Kita vertus, sprendžiant iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pateiktų duomenų, iš A. S. prekybos vietoje iš viso buvo išimta 10 palečių po 10 tablečių „Analgin“, iš kurių 2 paletės buvo parduotos V. P., o likusios 8 tik laikomos A. S. prekybos vietoje. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nors konfiskuojamų vaistinių preparatų kiekis nurodytas teisingai, tačiau aprašant padarytą nusižengimą visgi nėra aišku, už kokį kiekį turėtų tablečių „Analgin“ jis yra nubaustas, kadangi nurodoma, kad A. S. pardavė 2 paletes po 10 tablečių „Analgin“, be to, savo prekybos vietoje turėjo 10 palečių „Analgin“, kas lingvistine prasme leidžia manyti, kad viso A. S. turėjo 12 palečių tablečių „Analgin“, nors, kaip minėta, iš jo viso buvo paimta tik 10 palečių minimų vaistų. Esant šioms aplinkybėms, siekiant pašalinti neaiškumus, nustatytina, kad A. S. 2017 m. sausio 21 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas individualios įmonės savininku, neturėdamas licencijos verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), o būtent: pardavė 2 paletes po 10 tablečių „Analgin“, be to, savo prekybos vietoje turėjo dar 8 paletes tablečių „Analgin“, 5 paletes tablečių „Ketanof“, 2 paletes tablečių „Eritromicin“ ir 1 pakuotę su 2 paletėmis tablečių „Bral“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnio 9 dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 638 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarimo aprašomąją dalį, nurodant, kad A. S. 2017 m. sausio 21 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje, būdamas individualios įmonės savininku, neturėdamas licencijos verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), o būtent: pardavė 2 paletes po 10 tablečių „Analgin“, be to, savo prekybos vietoje turėjo dar 8 paletes tablečių „Analgin“, 5 paletes tablečių „Ketanof“, 2 paletes tablečių „Eritromicin“ ir 1 pakuotę su 2 paletėmis tablečių „Bral“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnio 9 dalį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis