- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- TS-10-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13481-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
- 2.5.15.2Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinimas (BPK 360 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės Eglės Privenienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. RV-22-12 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, paskiriant M. K. 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 12 d.
Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 5 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 26 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 2 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-12 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam nustatyta mažėjanti pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėta riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagristai spręsti, kad jis stengiasi elgtis tinkamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka už Įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikais.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė skundžia Komisijos 2025 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. RV-22-12, prašo šį nutarimą pakeisti ir netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo. Skundas motyvuotas tuo, kad M. K. vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė. Nuo pirmo atlikto vertinimo 2022 m. rugpjūčio 8 d. rizika nei kiek nepakito, išliko vidutinė, kas rodo, kad nuteistasis deda ne visas pastangas siekiant riziką sumažinti. Nuteistajam nustatyta dar gana daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos jis privalo sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar negali būti vertinama kaip itin akivaizdi. Nuteistasis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis, jos tikslai, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis analizuodamas savo gyvenimo situaciją, išlieka paviršutiniškas. Nėra linkęs įvardinti savo probleminių sričių, labiau atsižvelgia į savo asmeninių poreikių vertinimą, minimizuoja žalą, padarytą savo nusikalstamomis veikomis. Pripažįsta savitvardos ir impulsų kontrolės problemas, du kartus teistas dėl smurtinių nusikaltimų. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jo daroma pažanga dar nėra pakankama. Sutinkama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, palaiko socialinius ryšius, stengiasi ir bando valdyti nustatytus kriminogeninius dinaminius veiksnius, tačiau tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis.
Atsiliepimas
Nuteistasis M. K. pateikė teismui atsiliepimą į prokurorės Eglės Privenienės skundą. Nuteistasis nurodo, kad prokurorė, prieštaraudama pati sau, subjektyviai vertina Komisijos atliktą darbą ir be aiškių motyvų Komisijos padarytoms išvadoms. Nuteistajam M. K. naudojant „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, prokurorė akcentuoja, kad bausmės atlikimo metu ji nesumažėjo, bet visiškai nenurodo to fakto, kad rizikos balai visą laiką turi tendenciją mažėti, ką ir akcentavo Komisija. Prokurorė nurodo egzistuojančius dinaminius kriminogeninius veiksnius: emociniai sunkumai, emocijų valdymo problemos, mažas atsparumas stresui, impulsyvus elgesys, darbinės patirties trūkumas. Prokurorės nuomone, tai rodo, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų savo pokyčiams. Su tokiais teiginiais nuteistasis nesutinka, mano, kad jis deda maksimalias pastangas savo teigiamiems pokyčiams, ką savo nutarime akcentuoja ir Komisija. Pabrėžiama, kad M. K. minėtu laikotarpiu išlaikė egzaminus ir gavo vairuotojo pažymėjimą, įstojo ir sėkmingai studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, bendrauja su akademine bendruomene, aktyviai dalyvauja universiteto veiklose, praktiką atliko (duomenys neskelbtini), dirbo kaip (duomenys neskelbtini). Nuteistasis M. K. visiškai atitinka visus formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir jau yra atlikęs lygtiniam paleidimui būtiną paskirtos bausmės dalį. Taip pat reikia pabrėžti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nes nuteistasis ir toliau lieka pakankamai suvaržytas, jo laisvė ribojama, bet tai padeda geriau ir greičiau resocializuotis.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės Eglės Privenienės skundas tenkintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad M. K. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik sutinkamai su prokurorės skunde išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas dabartiniame pataisos procese nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.
Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą M. K. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas sutinka su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, kad nuteistojo M. K. elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir mažinimo procese. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie turi reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir privalo būti koreguojami siekiant eliminuoti problemines sritis iš savo elgesio. Juo labiau, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių koregavimas turi tiesioginės įtakos ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčiui, tuo tarpu dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje nustatyta vidutinė rizika ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, jokia prasme neatspindi nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio ar pažangos, kas leistų spręsti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Dėl ko tik nuoseklus veiksnių koregavimas galėtų sudaryti pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą. Minėtų veiksnių gausa dabartinėje pataisos stadijoje dar neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra tiek pozityviai pakitęs, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nors yra nustatyti trys apsauginiai veiksniai (turima gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai), mažinantys riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau jie, iš tiesų neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, juolab, kad nuteistasis vertinimo metu nurodė, jog niekada nesusidūrė su gyvenamosios vietos problemomis, kas rodo, jog gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, taip pat pažymėtina, jog nuteistasis glaudžius santykius su artimaisiais palaikė ir prieš įvykdant nusikalstamą veiką, kas nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
Nuteistasis per visą bausmės atlikimą tris kartus pažeidė įstaigos vidaus tvarkos taisykles, skatintas keturis kartus, tačiau atsižvelgiant į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Priešingai, nuteistojo pataisos procesas, dabartinėje pataisos stadijoje yra labiau pasyvus nei aktyvus ir dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje nenustatyta jokių išskirtinai pozityvių pokyčių, kurie leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra pakeitęs savo nusikalstamas nuostatas ir ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, ypač įvertinus tai, kad ankstesnis nuteistojo elgesys nepasižymėjo įstatymų laikymusi ir jo vertybinė orientacija buvo nukreipta nusikalstamumo link, o šiuo metu nėra stebimas tokios orientacijos pokytis.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismas pritaria prokurorės skunde nurodytai aplinkybei, kad M. K. neatliktos bausmės dalis (11 mėnesių ir 24 dienos, skaičiuojant nuo komisijos nutarimo priėmimo) dar yra pakankamai didelė, todėl įvertinus ją visos paskirtos ir subendrintos už ne vieną įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. K. pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Priešingai, šiai dienai vis dar akivaizdu, jog nuteistojo teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis dar nestebimas ir pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės Eglės Privenienės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. RV-22-12 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam M. K. netaikomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės Eglės Privenienės skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2025 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. RV-22-12 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. ir netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.