- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-1069-538/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Skolininkas
- V. R., I. R., K. R.
- Kreditorius
- AB Parex bankas
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 128.17 (S)
2009 m. rugsėjo 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkų V. R., V. R., I. R., K. R., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-21 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB Parex bankas pareiškimą skolininkams V. R., V. R., I. R., K. R. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2009-05-20 pateikė prašymą Nr. 03/2009/03809 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkams priklausančių įkeistų daiktų: 0,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 5,1100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kreditorius teismui nurodė, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-31 nutartimi areštavus įkeistus daiktus ir įspėjus skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse, per nustatytą terminą skola nebuvo grąžinta, todėl prašo išieškoti skolą, priverstinai pardavus daiktus iš varžytynių. Skolininkai iš viso bankui liko skolingi 661546,24 Lt ir 128 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009-05-21 nutartimi nutarė įkeistus daiktus už skolą parduoti varžytynėse, nustatė daiktų pardavimo varžytynėse eilę. Atskiruoju skundu skolininkai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad dėl susiklosčiusių finansinių sunkumų laiku negalėjo įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų bankui. Bankas neatsižvelgdamas į skolininkų situaciją vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, nereaguoja į skolininkų siūlymus derinti sutarties pakeitimus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditavimo sutarties dalykas yra didelė paskola, banko reikalavimo grąžinti skolą dėl akivaizdžiai per trumpo laikotarpio įvykdyti skolininkai negali, todėl konstatuotina, kad sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti skolą neatitinka įstatymų nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kreditavimo sutarties 8.2.1 p. nuostatos suteikia bankui neproporcingą pranašumą prieš skolininkus. Skolininkai ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu prašo skolininkų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkai neįvykdė savo įsipareigojimų bankui, todėl bankas 2009-01-20 raštu Nr. 10.3-9/368 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį Nr. PS/14/848 šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka. Skolininkams nevykdant prievolės, kuriai užtikrinti įregistruota hipoteka, kreditorius pagal LR CK 4.192 str. 1 d. nuostatas įgijo teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą nepasibaigus terminui, taip pat, ir priverstinai parduoti turtą iš varžytynių.
Šalies argumentai
2009-09-08 prašymu skolininkai prašo stabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes jie 2009-08-12 padavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kurį tenkinus banko pareiškimas dėl priverstinės skolos išieškojimo nebegalės būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius ir skolininkai 2007-01-24 sudarė kredito sutartį Nr. PS/14/848. Šios sutarties įvykdymui užtikrinti buvo nustatyta, 0,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 5,1100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka. Kreditorė pakartotinai pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurio pagrindu apylinkės teismas priėmė nutartį dėl įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pažymėtina, kad bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėjamos ypatingąja teisena, jose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą bei išsamumą. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota Hipotekos skyriams apylinkės teismuose. LR CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. Išaiškintina, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų (baudų, delspinigių) bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (LR CK 4.174 str. 1 d.). Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu LR CPK 558 str. nustatyta tvarka. Šios teisės normos 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o 2 d. yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2009-03-31 nutartimi areštuoti įkeisti žemės sklypai, skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Byloje nėra pateikta duomenų, kad skolininkai būtų atsiskaitę su kreditore per teismo nustatytą terminą. Skolininkai ir įkeisto turto savininkai skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimų įteikimo dienos kreditorei negrąžino, todėl kreditorė pagrįstai pakartotinai kreipėsi į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, parduodant jį iš varžytynių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, gavęs pakartotinį kreditorės pareiškimą, pagrįstai nusprendė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, t. y. 0,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 5,1100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.
Dėl bylos nagrinėjimo stabdymo.
Kreditavimo sutarties nutraukimo ir reikalavimo grąžinti skolą neatitikties įstatymų nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai spręstini LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Skolininkai tokiu atveju gali ginčyti kreditavimo sutarties sąlygas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimus įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2005-10-29 Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 Nr. 3K-3-201/2007), todėl skolininkų prašymo stabdyti šios bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje nėra teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad skundžiamoji nutartis apeliacinėje instancijoje revizuojama pagal tuos duomenis, kuriuos turėjo Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimdamas skundžiamą nutartį, ir neužkerta kelio skolininkams įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į ginčo bylą nagrinėjantį teismą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-21 nutartį palikti nepakeistą.