Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-543-505/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-05-05
Bylos Nr.: I-543-505/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00634-2013-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Daina Kukalienė
Pareiškėjas: V. T.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-543-505/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00634-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21; 74. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjui V. T.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, atstovui N. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (I t., b.l. 4-8).

Pareiškėjas savo skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2011-10-05 iki 2013-05-08 buvo apribotos jo teisės. Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje pareiškėjui buvo neužtikrintas bendro naudojimo dušuose karšto vandens tiekimas, galimybė pasinaudoti šiltu dušu kartą per savaitę, dušuose tinkamai neveikė nuotekų sistema, persirengimo kambariuose nebuvo palaikoma tinkama temperatūra. Taip pat nebuvo suteikta galimybė skalbti, džiovinti asmeninius drabužius. Pataisos įstaiga tik formaliai teikdavo skalbimo paslaugas, kadangi paslauga mokama bei realiai pradėjo veikti tik nuo 2013 metų. Tinkamų sąlygų išsiskalbti nebuvo suteikiama, nes į būrius buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, neįrengta džiovykla. Keičiama tik išduota patalynė, o asmeninė patalynė skalbimui nepriimama. Visais minėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ reikalavimus. Pareiškėjas buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis ir antisanitarinėmis sąlygomis dėl ko ir patyrė neturtinę žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t.y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 32-36).

Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo atžvilgiu būtų pažeisti teisės aktais nustatyti reikalavimai dėl tinkamų asmeninės higienos sąlygų sudarymo. Nėra pateikta jokių duomenų, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė, įvirtinta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punkte dėl numatytos galimybės laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems, yra ir buvo suteikta galimybė 1 kartą per savaitę apsilankyti pirtyje. Taip pat akcentavo, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 3 dalies, tiek Higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius nuolat rūpintis patalpų švara. Akcentavo bausmės atlikimo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos bendrąsias sąlygas, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Pareiškėjas neįrodė, kad jis su minėto pobūdžio nusiskundimais būtų kreipęsis į administraciją todėl nėra pagrindo pripažinti nurodytas aplinkybes įrodytomis. Gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu (šviestuvais), jų vėdinimas savaiminis (per orlaidės), o asmens higienos patalpos atskirtos nuo miegamųjų, taip pat yra reikšmingos įvertinant bendrąsias pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas. Pažymėjo, kad patalpos, kurios skirtos apgyvendinti didesnį nuteistųjų skaičių, vėdinamos natūraliai, o tai iš dalies kompensuoja miegui skirtu metu tenkančią mažesnę ploto normą vienam asmeniui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų, ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos. Būrių, kuriuose atlieka bausmes priskirti drausmės grupei arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti nuteistieji patalpos, atsižvelgiant į įstatymų numatytas izoliuoto laikymo sąlygas, yra įrengtos atskiruose izoliuotuose pastatuose. Pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengti anksčiau minėti bendrabučio tipo gyvenamieji pastatai. Pataisos įstaigoje yra nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkėje numatytu laiku nuo 6.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Realizuojant atitinkamas Europos Tarybos Ministrų komiteto 1987-02-12 priimtų „Europos kalinimo įstaigų taisykles" ir Jungtinių Tautų Organizacijos kongrese patvirtintas „Tipines minimalias kalinių režimo taisykles" bei privalomų vykdyti visoms susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms Lietuvos higienos normų NH 76:1999 ir NH 76:2010 reikalavimus, kiekvienais metais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarką. Remiantis ja visos gyvenamosios patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdų, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal LR BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose pagrindu sudarytą, administracijos patvirtintą ir iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką. Tam tikslui jie yra aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvieną dieną kontroliuoja būrio viršininkas. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Tuo tikslu pataisos įstaiga yra sudariusi sutartį, pagal kurią atitinkamuose objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Informacija apie pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymą registruojama nustatyta tvarka Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnale. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną. Juos dezinfekuoja paskirti darbuotojai. Taip pat paskirti darbuotojai atlieka ir bendro naudojimo patalpų, buitinių ir gamybinių patalpų valymą. Tam tikslui jie yra aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Pataisos įstaiga yra sudariusi su tiekėju, turinčiu atitinkamą sertifikatą, Prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įstaiga yra aprūpinama reikiamu higienos ir valymo priemonių kiekiu. Esant poreikiui, pataisos įstaigos administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atitinkamo teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Pataisos įstaigoje laikomi asmenys yra aprūpinami švariais lovos užklotais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal atitinkamo teisės akto nustatytas normas. Nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis aprūpinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis. Asmeninės nuteistųjų patalynės gavimą, apskaitą ir naudojimosi ja tvarką nustato Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012-05-21 įsakymu Nr. V-127 patvirtintas Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos aprašas. Pataisos įstaigoje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Numatomos tokios skalbinių rūšys: patalynė, rankšluosčiai, apatiniai rūbai, spec. rūbai ir kt. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės yra su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir arba dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje. Pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Ne rečiau kaip vieną kartą į mėnesį Socialinės reabilitacijos ir Priežiūros skyriaus pareigūnai atlieka būrių nuteistųjų išorės, gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų bei kiemo teritorijos apžiūras, kurių rezultatus fiksuoja nustatyta tvarka (įforminamas Nuteistųjų aprangos ir būrio patalpų apžiūros aktas, dokumento saugojimo terminas - 1 metai) ir, esant poreikiui, imasi veiksmų trūkumams pašalinti. Pataisos įstaigos prausyklų ir tualetų patalpos, gyvenamosios patalpos yra tinkamai įengtos, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė-higieninė būklė atitinka galiojančius teisės norminius aktus. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, pataisos namų patalpoms valyti ir palaikyti higieną nuteistiesiems yra skiriamas reikiamas kiekis atitinkamų priemonių. Pareiškėjo paskyrimai į šiuos būrius ginčo laikotarpiu: nuo 2011-10-12- 4 būrio 2 gyvenamąją sekciją, nuo 2011-07-05 - 3 būrio 6 gyvenamąją sekciją. Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos teismų praktikos bylai aktualiu klausimu Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje. Taip pat kai patalpų apšvietimas ir ventiliacija nesuteikia saugių sąlygų sveikatos būklei.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 4 būrio 41 brigadoje 2 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2011-10-12 iki 2013-05-08, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, t. y. teisės aktais nustatytos gyvenimo ir buities sąlygos. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skalbyklos, džiovyklos, pirties, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, yra įrengta per mažai sanitarinių mazgų, dušų, nėra mechaninės ventiliacijos (teisme pareiškėjas nurodė, jog džiovyklos iš viso nėra) ir dėl to, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų - maudytis, skalbti, džiovinti drabužius ir t. t. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus gyvenamosiose patalpose atsiranda pelėsis, pablogėja vėdinimas, veisiasi graužikai, tarakonai ir pan., patalpos blogai valomos.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijojos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau- EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, t. y. 6 tualetais (3 klozetais, 3 tupyklomis ) bei 8 prausyklėmis ginčo laikotarpiu naudojosi apie 132 nuteistieji, gyvenantys 4 ir 5 būriuose, patalpoms reikalingas remontas (klozetai susidėvėję, sienoms, grindims reikalingas remontas, dėl drėgmės patalpose atsiranda pelėsis, būrių patalpose yra tik šalto vandens dušai (6 sienelės), todėl neįmanoma jais naudotis maudymuisi, skalbimui). Taip pat 4 ir 5 būrio gyvenamajame korpuse nėra drabužių ir avalynės džiovyklos. Drabužių džiovykla įrengta 7 ir 8 būrių gyvenamųjų korpusų kieme ir šalia sporto aikštės bei užima 16 kv. m plotą, kuris yra nepakankamas visų nuteistųjų (4-7 būrių) drabužiams, patalynei džiovinti.Be to, sportuojant aikštėje, dulka skalbiniai (II t., b.l. 106-109).

Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigos teritorijoje yra įrengti anksčiau minėti bendrabučio tipo gyvenamieji pastatai, ir viename iš jų yra Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 4 būrio 41 brigados (2 gyvenamoji patalpa), į kurią nuo 2011-10-12 iki 2013-05-08 buvo paskirtas ir pareiškėjas (I t., b.l.38, II t. 55, 56), gyvenamosios patalpos bei 5 būrio patalpos, ir tai patvirtina atsakovo pateikta planinė medžiaga (II t., b.l.51, 52, 72-74) bei atstovo paaiškinimai, Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2014-02-28 raštas Nr.77-217, jog Trečiosios Valdybos gyvenamosios patalpos yra rekonstruotos, tačiau nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr.8405/6826 neatlikti patalpų plotų planų pakeitimai, todėl pateikiami patalpų plotai neatitinka esamų (II t., b.l.96), liudytojo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko R. V. parodymai, jog pareiškėjo pateikti Trečiosios valdybos planai galimai atitinka faktinę situaciją (II t., b.l. 106-109).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 1 punktas numato, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus ir pagal Taisyklių 2 punktą šios Taisyklės privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sąlygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu, o šių Taisyklių 3 punktas sako, kad Pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241.

Tokiu būdu, pagal Taisyklių 5 punktą Pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai (pastarajai grupei priskirtas ir pareiškėjas kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu) grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos šios patalpos:

5.1. nuteistųjų gyvenamieji kambariai;

5.2. stacionaraus priežiūros posto patalpa gyvenamuosiuose korpusuose, kuriuose nuteistieji užrakinami nakčiai;

5.3. socialinių darbuotojų kabinetai;

5.4. įrengiant naujus arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamus gyvenamuosius korpusus, nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas;

5.5. tualetas personalui;

5.6. valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (kiekvienam būriui);

5.7. sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui);

5.8. laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui);

5.9. drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui);

5.10. kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui);

5.11. esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui). Taisyklių 6 p. numato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau- Įsakymas) laisvės atėmimo patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos numato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriuose turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų), drabužių ir avalynės džiovykla (drabužių džiovinimo įrenginys- 1 vnt., lentyna avalynei džiovinti pagal reikmę). Taip pat teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau- HN 76:2010) nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtino džiovyklos patalpų ploto. Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šių patalpų plotas.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2012-08-10 Kauno visuomenės sveikatos centras atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos operatyviąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolę ir 2012-08-21 patikrinimo akte Nr.36-1158(7) nurodė, jog 4-5 būrių dušinėse reikalingas remontas, nuo sienų dalis plytelių nukritusios, ant sienų susidaręs pelėsis, grindys ir kiti paviršiai nelygūs, tualeto patalpoje reikalingas remontas: vamzdynai, sanitariniai mazgais susidevėję, pro vamzdynus praleidžiamas vanduo, paviršiai sunkiai valomi; tualete, duše nustatyti HN 76:2010 26 punkto pažeidimai dėl oro judėjimo greičio, neatliekama kenkėjų kontrolė pagal HN 76:2010 60 punkto reikalavimus (I t., b.l.76-100). Taip pat iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2013-03-28 Kauno visuomenės sveikatos centras atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos operatyviąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolę ir 2013-04-10 patikrinimo akte Nr.36-460(7) nurodė, jog 4-5 būrių dušinių, prausyklų patalpų grindys nėra lygios, su plyšiais, lovų skalbiniai užteršti, nešvarūs- turi būti pakeisti (I t., b.l. 101-115). Minėtais patikrinimo aktais buvo nurodyta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijai pašalinti juose nurodytus HN 76:2010 pažeidimus, kurie, kaip patvirtina Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2013-06-21 raštas Nr.S-14469, 2013-07-25 raštas Nr.S-17376 (I t., b.l.24, 40), dalinai buvo pašalinti (4-5 būrio 2 sekcijos patalpų valymas, dezinsekcija, 4-5 būrio sanitarinių mazgų remontas), o kiti trūkumai bus šalinami gavus papildomų lėšų (I t., b.l.123-125). Taip pat nustatyta, kad 4-5 būrių teritorijoje yra įrengta stacionari avalynės ir drabužių džiovykla, tačiau atskiros drabužių ir avalynės džiovyklos patalpos 4-5 būrių gyvenamojoje patalpoje nėra, o šiems būriams įrengtos 6 sanitarinio mazgo kabinos (tualetai): 3 klozetai ir 3 tupyklos (II t., b.l. 53, 96).

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams bei bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygas reglamentuojantiems minėtiems teisės aktams, pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.7 punkto reikalavimo įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam nuteistųjų (būriui) pagal Įsakymo ir HN 76-2010 reikalavimus (nagrinėjamu atveju 4-5 būrių 132 nuteistiesiems teko 6 sanitariniai mazgai bei 8 praustuvės), Taisyklių 5.9 ir 5.11 punktų reikalavimo įrengti drabužių ir avalynės džiovyklą gyvenamąjame korpuse (kiekvienam būriui, o esant išimtinėms aplinkybėms-dviems būriams) pagal Įsakymo reikalavimus (bylos nagrinėjamu atveju jos įrengtos būrių teritorijoje).

Pareiškėjo argumentai, jog 4-5 būrių gyvenamajame korpuse įrengti šalto vandens dušai (6 sienelės) neatitinka HN 76:2010 reikalavimų, nes šaltu vandeniu neįmanoma maudytis, skalbti yra nepagrįsti, nes Taisyklių 5 punktas ir nenumato, jog gyvenamuosiuose korpusuose privalo būti įrengiamos šios patalpos (dušinės su karšto vandens tiekimo sistema), tačiau kaip minėta, pripažintina, jog šios patalpos neatitinka HN 76:2010 39 punkto reikalavimų (aktuose nustatyti pažeidimai būtent būrių dušinėse)(atsakovo atstovo paaiškinimu, dušų patalpos buvo įrengtos vykdant pataisos namų įrengimo teisės aktų reikalavimus, galiojusius jų statymo metu).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog bendruose dušuose karšto vandens tiekimas neužtikrinams, nėra pakankamai dušų, taigi nėra galimybės maudytis vieną kartą per savaitę. Per tris valandas vienu metu pirtyje (dušinėje) negali išsimaudyti 4-5 būrių 150 nuteistųjų, o taip pat negali išsiskalbti drabužių šiltu vandeniu. Dušinės nuotekų sistema neveikia, dėl drėgmės veisiasi pelėsis, persirengimo patalpų temperatūra žiemos periodu nepakankama.

Lietuvos higienos normos HN 76: 2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 27 punktas numato, jog sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema, tačiau šios HN 76: 2010 nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtino dušinės patalpų ploto. Minėtame teisės akte taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šios patalpos plotas ar atstumai nuo prausimosi patalpų iki gyvenamųjų korpusų. HN 76: 2010 39 punktas numato reikalavimus prausimosi patalpoms, kurie yra:

39.1. dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms;

39.2. daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plaušines ar kempines, rankšluosčius ir muilą;

39.3. dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas;

39.4. dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių.

Taip pat HN 76: 2010 68 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Iš jau minėto Kauno visuomenės sveikatos centro 2012-08-21 patikrinimo akto Nr.36-1158(7) matyti, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (tai patvirtina ir atsakovo pateikti ginčo laikotarpio pirties darbo grafikai)(I t., b.l.86-88, II t., 71, 99-103), tačiau tiek šiame akte, tiek Kauno visuomenės sveikatos centro 2013-04-10 patikrinimo akte Nr.36-460(7) nėra nustatyti pareiškėjo nurodyti HN 76: 2010 39 punkte numatyti dušinės patalpoms keliamų reikalavimų pažeidimai (aktuose nustatyti 4-5 būrių gyvenamojo korpuso dušinių trūkumai).

Iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-05-22 rašto Nr.2S-194 ir 2013-06-10 rašto Nr.2S-2365 matyti, kad 2013 m. kovo mėnesį dušinėje buvo papildomai įmontuotas vandens tiekimo cirkuliacinis siurblys temperatūros padidinimui, 2014 planuojama pradėti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos rekonstrukciją (dušinių remontas, naujas šilumokaitis kaštam vandeniui ruošti ir kt.) (I t., b.l.22,23). Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2013-07-25 raštas Nr.S-17376 patvirtina, kad 2011 m. spalio - 2013 m. gegužės mėnesiais buvo atlikti dušinės remonto darbai (pakeisti dušų kranai, dušų galvutės, dalis dušinės vamzdyno, atlikti kasmetiniai einamieji remontai).

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams bei bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygas reglamentuojantiems minėtiems teisės aktams, pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu dalinai vykdė HN 76: 2010 39 punkto reikalavimus, o HN 76: 2010 68 punkto reikalavimas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijoje yra vykdomas (to nepaneigia 2013-02-08 faktas dėl sutrikusio elektros tiekimo (I t., b.l.136)), o kiti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, nes nepatvirtinti objektyviais duomenimis (liudytojai H. D., A. J. patvirtino tik Kauno visuomenės sveikatos centro aktais nustatytus pažeidimus) (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamajame korpuse nėra galimybės skalbti asmeninius drabužius, patalynę (nėra šilto vandens, o sudedamų džiovyklų nepakanka drabužiams džiovinti), įstaigos patalynė laiku nekeičiama, todėl nešvari, įstaigos skalbyklos paslaugos formalios ir jomis naudotis gali tik lėšų turintys asmenys.

HN 76: 2010 nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtino skalbyklos patalpų ploto. Minėtame teisės akte taip pat nenurodytas ir minimalus bendras šios patalpos plotas, tačiau HN 76: 2010 38 punktas numato reikalavimus skalbyklos patalpoms, kurie yra:

38.1. skalbyklose skalbiami lovos skalbiniai, rankšluosčiai, apatiniai ir viršutiniai drabužiai;

38.2. skalbyklos patalpos ir technologiniai įrenginiai turi būti išdėstyti taip, kad švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikirstų;

38.3. skalbyklose turi būti nešvarių skalbinių priėmimo, skalbimo, lyginimo, švarių skalbinių laikymo-išdavimo zonos, gali būti atskira skalbinių taisymo patalpa;

38.4. skalbyklų grindys, sienos, lubos turi būti padengtos nelaidžia vandeniui, atsparia naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms danga; grindų danga turi būti lygi ir neslidi;

38.5. pasibaigus darbo valandoms skalbyklų patalpos valomos ir išvėdinamos.

Taip pat iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2012-08-10 Kauno visuomenės sveikatos centras atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos operatyviąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatios kontrolę ir 2012-08-21 patikrinimo akte Nr.36-1158(7) nurodė, jog skalbykloje grindų, sienų, lubų danga nelygi ir reikalingas remontas (HN 76: 2010 38.4 punkto pažeidimas) (I t., b.l.86-100). 2013-03-28 Kauno visuomenės sveikatos centras atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiosios valdybos operatyviąją tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolę ir 2013-04-10 patikrinimo akte Nr.36-460(7) nurodė, jog 4-5 būrių lovų skalbiniai užteršti, nešvarūs- turi būti pakeisti (HN 76: 2010 67 punkto pažeidimas)(I t., b.l. 101-115). Minėtais patikrinimo aktais buvo nurodyta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijai pašalinti juose nurodytus HN 76:2010 pažeidimus, kurie, kaip patvirtina Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2013-07-25 raštas Nr.S-17376, dalinai buvo pašalinti (atlikti kasmetiniai skalbyklos einamieji remontai: lubų balinimas, sienų dažymas, perklijuotos sudužusio plytelės, remontuotos skalbimo mašinos) (I t., b.l.40).

Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms ir įrodymams bei bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygas reglamentuojantiems minėtiems teisės aktams, pripažintina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė HN 76: 2010 38.4 ir 67 punktų reikalavimų, o pareiškėjo argumentą, jog nėra galimybės skalbti asmeninius lovos skalbinius, rankšluosčius, apatinius ir viršutinius drabužius paneigia atsakovo pagrįsti argumentai, jog pareiškėjo teisė skalbti gali būti realizuojama 2012-03-20 skalbimo paslaugų teikimo sutarties Nr.76-25, sudarytos tarp UAB Kauno skalbykla“ ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012-05-21 įsakymo Nr.V-127 „Dėl patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka, tačiau kaip pripažino bylos nagrinėjimo metu pats pareiškėjas, jis dėl lėšų trūkumo negali naudotis šias paslauga, todėl priverstas skalbti gyvenamojo korpuso patalpose (I t., b.l.16, 20, 22, 56-59, 63-65, II t., b.l.75-81, 97,101).

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad gyvenaamojo korpuso 4-5 būrių patalpose veisiasi tarakonai dėl gyvenamosiose patalpose laikomo maisto.

HN 76: 2010 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų ir esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2012-08-21 patikrinimo akto Nr.36-1158(7), 2012-08-10 patikrinus 4-5 būrių gyvenamasias patalpas buvo nustatyta, kad pagal kenkėjų registracijos žurnalą paskutinį kartą būriuose UAB „Dezinfa“ (sutartimi su pataisos įstaiga įsipareigojo ją atlikti 2 kartus per mėnesį) atlikta dezinsekcija buvo 2012-03-26 (I t., b.l.86), taigi atsakovas pažeidė HN 76: 2010 60 punktą ir šį pažeidimą pašalino ir tai patvirtina Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2012-09-10 raštas Nr.S-19663 (I t., b.l.92,93).

Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos minėtus veiksmus atitikimo Taisyklių, Įsakymo ir HN 76: 2010 nuostatoms prasme bei CK 6.271 straipsnio prasme, pripažįsta, kad atstovas, įgyvendindamas teisės aktais nustatytas nuteistojo pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygas, nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju yra būtinoji sąlyga valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.

Minėta, kad neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams, ir dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiranda asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės), o reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo yra nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-345/2013).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, prašančio atlyginti neturtinę žalą, nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryšiu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014).

Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 20 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas (I t. b.l. 7,8).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo V. T. argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos (gyvenimo ir buities) buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas bylojeMeilus prieš Lietuvą, 53161/99).

Teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (gyvenimo ir buities), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. T. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo V. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė