Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-11 · Administracinė byla Nr. eI-4882-463/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-11
Bylos Nr.
eI-4882-463/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03411-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
D. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4882-463/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03411-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui D. R. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama priteisti iš D. R. (toliau – ir atsakovas) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. susidariusią 60,58 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Rinkliava). Pareiškėja taip pat prašo priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Prašyme nurodoma, kad atsakovui nuosavybės teise Alytaus savivaldybės teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas (gyvenamasis namas). Vadinasi, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, tačiau ginčo laikotarpiu nėra sumokėjęs pareiškėjai vietinės rinkliavos įsiskolinimo, su pareiškėja nebuvo susisiekęs. Aplinkybė, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitur, neatleidžia tokio asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Visi atliekų turėjai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymas, rinkimas ir kontrolė sureguliuotas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme (toliau – ir Įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o 12 straipsnio 1–2 punktuose (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje vietinė rinkliava įvesta Alytaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294. Minėta vietinė rinkliava administruojama vadovaujantis tuo pačiu sprendimu patvirtintais Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Pagal Nuostatų (2017 m. birželio 22 d. redakcija) 6.4 papunktį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (iki 2017 m. balandžio 12 d. redakcijos – 4 punktas „Tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose (toliau – nuostatai) nustatyta tvarka”). Nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis vietine Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą (iki 2017 m. balandžio 12 d. redakcijos – 5 punktas „Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (taip pat laikinais), sodų paskirties žemės sklypais ar kitu nekilnojamuoju turtu, kuris nurodytas šio sprendimo priede „Vietinės rinkliavos dydis Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir vietinės rinkliavos mokėtojams“). Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad Rinkliavą privaloma mokėti nuo to momento, kai Rinkliavos mokėtojas pradeda naudotis nekilnojamojo turto objektu (toliau – NTO).

Sisteminė šių teisės nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad iki 2017 m. liepos 1 d. Rinkliava buvo apmokestinti ir sodų paskirties žemės sklypai, o nuo 2017 m. liepos 1 d. Rinkliava apmokestinami išimtinai tik NTO ir Rinkliava privaloma mokėti nuo to momento, kai Rinkliavos mokėtojas pradeda naudotis NTO.

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo laikotarpiu (ir šiuo metu) atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkis. Kaip matyti, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė žemės ūkio paskirties žemės sklypas, tačiau tokios paskirties žemės sklypas nėra nei Rinkliava apmokestinamas sodų paskirties žemės sklypas Nuostatų, galiojusių iki 2017 m. liepos 1 d., prasme, nei Rinkliava apmokestinamas NTO Nuostatų, galiojusių po 2017 m. liepos 1 d., prasme. Pagal byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, sodų paskirties žemės sklypo ar kito Rinkliava apmokestinamo NTO nurodytu adresu atsakovas neturi. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovas nėra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsižvelgiant į nuodytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė