- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-275/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 10 metų ir 6 mėnesiams;
vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta bausmė, neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gruodžio 8 d. nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 30 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su žmona G. K. metu tyčia sudavė pastarajai ne mažiau kaip 12 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje, poodinę kraujosruvą kairiojo raktikaulio krūtinkaulio galo srityje, kraujosruvą poliežuvinio kaulo srities minkštuosiuose audiniuose kairėje, poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, dvi poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje juosmeninėje srityje, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; infiltruojančią kraujosruvą kaktos dešinėje, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje (apimančią paausinę, skruostinę, apatinio žandikaulio kampo sritis), poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą dešinio skruosto apatinio žandikaulio kampo srityje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje bei infiltruojančią nosies ir lūpos srities kraujosruvą, poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą smakro kairėje, trauminės kilmės kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo bei dešiniojo pusrutulių, t. y. sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų bei smegenų kamieno pabrinkimu, dėl to 2006 m. gruodžio 4 d. nukentėjusioji G. K. mirė name, esančiame Vilniaus r., Mostiškių k., Linksmoji g. 11, ir taip V. K. tyčia nužudė G. K.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir jo veiką kvalifikuoti kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tyrimo metu duotus jo parodymus. Jis kaltinamas G. K. sudavęs ne mažiau kaip 12 smūgių, tačiau jis tiek nesudavė, o teismas subjektyviai vertino ekspertizės išvadas. Paskutines tris paras apelianto žmona buvo pas V. B. (V. B.), o ekspertizės išvadoje nurodyta, jog sumušimai padaryti trijų parų laikotarpiu. Ji galėjo būti sumušta pas V. B., kuris teistas už smurtinius nusikaltimus, o tai, kad šis mušdavo G. K. , patvirtino jos sesuo K. S. Teismas vadovavosi liudytojo V. B. parodymais, jog apelianto žmona šiam atsiuntė SMS. Faktui patikrinti apeliantas prašo išreikalauti mobiliojo ryšio telefono numerio 8 653 72191 SMS išklotinę.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminio baudžiamojo proceso pažeidimo.
Teismo posėdyje nuteistasis prašo priimti teisingą sprendimą, jo gynėja ir prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gautus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė įvykio aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų kaltinančių ir teisinančių įrodymų, nemotyvuotai atmesdamas vienus jų ir priimdamas kitus, netinkamai įvertino įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus bei prasmę, padarė klaidingą išvadą buvus tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų ir nukentėjusiosios mirties, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinasis, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą.
Pagal specialisto išvados Nr. M 3656/06 (01), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, duomenis (t. 1, b. l. 34-42) G. K. mirė nuo trauminės kilmės kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo ir dešiniojo galvos smegenų pusrutulių. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju ir galvos smegenų bei smegenų kamieno pabrinkimu.
Iš to seka, jog G. K. mirties priežastis – patirtas galvos sumušimas.
Tačiau sprendžiant, ar yra priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių, be teismo medicinos specialisto išvados, kuria konstatuojama nukentėjusiojo mirties priežastis, teismui būtina nustatyti, kad būtent kaltininko padaryta veika, o ne kiti veiksniai sąlygojo asmens mirtį.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog 2006 m. lapkričio 30 d. V. K. sumušė savo žmoną G. K., suduodamas jai ne mažiau kaip dvylika smūgių rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, ir tuo padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris buvo nukentėjusiosios mirties priežastis.
Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nesutiko su tokia teismo išvada ir neigė, kad būtent jis padarė žmonai sužalojimus, nuo kurių ši mirė, t. y. ginčija, jog būtent jo veiksmais padaryti sužalojimai buvo G. K. mirties priežastis.
Šis esminis apeliacinio skundo motyvas yra pagrįstas.
Nuo pat pirmos apklausos V. K. nuosekliai teigė, kad įvykio dieną jis su žmona namuose gėrė vyną, apie 17 val. jie susipyko, apsižodžiavo. Po to koridoriuje pribėgęs prie žmonos jis delnu sudavė tris kartus jai į veidą. Jokių kitų veiksmų neatliko. Vėliau jos prašomas atvažiavo V. B. bei ją išsivežė pas save (t. 1, b. l. 118-119, 133-134).
Tokie jo parodymai nesikeitė ir teisme.
Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (t. 1, b. l. 126-130).
Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo parodymus motyvuodamas, jog juos paneigia minėta teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 3656/06 (01) ir liudytojų V. B., L. F., G. L. parodymai.
Pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad konfliktas tarp G. K. ir nuteistojo V. K., kurio metu pastarasis sužalojo G. K., įvyko 2006 m. lapkričio 30 d., apie 17 val. Netrukus po to ją išsivežė liudytojas V. B., kurio namuose G. K. buvo iki mirties.
Liudytojai V. B., L. F. ir G. L. parodė, jog po to, kai G. K. išvežė iš namų, prieš ją nebuvo vartotas joks smurtas.
Tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad mirtinus sužalojimus G. K. padarė nuteistasis V. K.
Jau aptartos teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 3656/06 (01) 2 punkte nurodyta, jog nuo G. K. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavono apžiūros metu įvykio vietoje 2006 m. gruodžio 4 d., 4.30 val., praėjo 1-3 valandos.
Tos pačios specialisto išvados 5 punkte konstatuota, kad visi sužalojimai, išskyrus kraujosruvą nosyje bei poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, yra vienodo senumo ir padaryti prieš 1-3 paras iki mirties. Kraujosruva nosyje bei poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose galėjo būti padarytos prieš 2-5 paras iki mirties.
Iš specialisto išvados turinio matyti, jog pastarieji sužalojimai neturėjo įtakos G. K. mirčiai.
Iš specialisto išvados 11 punkto formuluotės galima spręsti, kad G. K. mirtis galėjo įvykti ir vėliau nei po 1-3 parų po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo.
Aptariamą specialisto išvadą Nr. M 3656/06 (01) surašiusi teismo medicinos ekspertė R. A. pirmosios instancijos teisme paaiškino (t. 2, b. l. 84-85), jog nukentėjusiosios mirtį sukėlė visuma sužalojimų (iš konteksto reikia suprasti – į galvą), padarytų prieš 1-3 paras iki mirties. Alkoholį vartojančių žmonių atsakomoji reakcija sutrinka, todėl šiek tiek pailgėja laiko tarpas tarp įvykio ir atsakomosios reakcijos.
Iš ekspertės paaiškinimų teisme sektų, kad nurodytas 1-3 parų intervalas ir yra paklaida, susijusi su organizmo atsakomąja reakcija, kuriai turi įtakos alkoholio vartojimas.
Kita vertus, neaišku, ar specialisto išvados 11 punkto formuluotė ,,ir po 1-3 parų“ reiškia dar ilgesnį laiko tarpą, negu specialisto išvados 5 punkte nurodytas 1-3 parų intervalas, ar apima tik nurodytą intervalą.
Specialisto išvados 6 punkte nurodyta, jog G. K. mirtis įvyko dėl trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kurį galėjo sukelti septyni trauminiai poveikiai.
Specialisto išvados 13 punkte nurodyta, kad galvoje užsifiksavo mažiausiai vienuolikos trauminių poveikių pėdsakai, iš kurių aštuoni aiškintini smūgių sudavimu.
Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo medicinos ekspertė R. A. paaiškino (t. 2, b. l. 193-195), jog sužalojimas, padarytas į nosies sritį, pagal makroskopinį, histologinį vaizdą padarytas anksčiau ir nuo jo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu negalėjo būti.
Taigi ekspertė atskirai identifikavo kraujosruvą nosyje ir poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose pripažindama, kad jas sukėlęs trauminis poveikis padarytas prieš 2-5 paras iki mirties, šie sužalojimai negalėjo sukelti mirties. Visi kiti sužalojimai, iš jų ir sukėlę mirtinus padarinius, ekspertės teigimu, padaryti prieš 1-3 paras iki mirties.
Išdėstyti specialisto išvados duomenys ir ekspertės paaiškinimai abiejų instancijų teismuose nepašalino neaiškumų ir net prieštaravimų dėl G. K. padarytų trauminių poveikių bei jų sukeltų padarinių atsiradimo laiko.
Siekiant pašalinti aptartus prieštaravimus specialisto išvadoje Nr. M 3656/06 (01), kuria pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis V. K. dėl G. K. nužudymo, byloje paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė.
Teismo medicinos ekspertai įvertino prieštaringą specialisto išvadą Nr. M 3656/06 (01), surašydami ekspertizės aktą Nr. EKM 54(173)/09 (01)-R700/08 (t. 2, b. l. 200-215).
Atsižvelgdami į teisėjų kolegijai abejonių sukėlusios specialisto išvados duomenis bei remdamiesi bylos medžiaga ekspertai konstatavo, jog kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko, septynios kraujosruvos pakaušio srityje ir veide padarytos per parą iki nukentėjusiosios mirties 2006 m. gruodžio 4 d., kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Dvi pakaušio srities kraujosruvos, tikėtina, padarytos nukentėjusiajai griuvinėjant. Kiti šeši galvos sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, pvz. kumščiu, tiek griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Tikslioms šių sužalojimų padarymo aplinkybėms atkurti vien medicininių duomenų nepakanka. Kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu galėjo nulemti bet kuris trauminis poveikis, padarant ekspertizės akte nurodytus sužalojimus Nr. 4-10. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti aštuoniais trauminiais poveikiais. Tiek kartu, tiek atskirai jie vertintini kaip atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (ekspertizės akto 1-3 punktai).
Aptariamo ekspertizės akto Nr. EKM 54(173)/09 (01)-R700/08 tiriamojoje dalyje nurodyta, kad galvos sužalojimas, sukėlęs kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, galėjo būti padarytas laiko tarpe nuo kelių valandų iki maždaug vienos paros prieš mirtį. Kelios valandos – tai laiko tarpas, per kurį dažniausiai susiformuoja subdurinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu). Viršutinė galima šio laikotarpio riba nustatyta, įvertinus histologinį kietojo dangalo su krešuliu vaizdą.
Ekspertų komisija nesutiko su specialisto išvados Nr. M 3656/06 (01) teiginiais, jog dalis sužalojimų, įskaitant kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu, padaryti prieš 1-3 paras (5 punktas) ir po 1-3 parų (11 punktas). Ekspertai ekspertizės akte nurodė, kad, atsižvelgiant į G. K. mirties laiką (2006 m. gruodžio 4 d., apie 3 val.), minėtoje išvadoje pateiktas vienas iš sužalojimų padarymo laiko variantų iš esmės atitiktų bylos medžiagoje nurodytą epizodą – nuteistojo V. K. smūgių sudavimą G. K. 2006 m. lapkričio 30 d., apie 17 val. Tačiau toks sužalojimų padarymo laikas (apie trys su puse paros iki mirties) prieštarauja objektyviems morfologiniams duomenims, apibūdinantiems kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu būklę. Tikimybė, jog nukentėjusioji subdurinę hematomą būtų patyrusi maždaug prieš tris su puse paros iki mirties ir su daugybinėmis antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene (tai rodo įvykusią gyvybinę veiklą reguliuojančių kvėpavimo ir kraujotakos centrų destrukciją) paromis skaičiuojamą laiko tarpą būtų aktyvi, atmetama. Be to, per didesnį nei 1-2 parų laiko tarpą kraujo krešulys po kietuoju smegenų dangalu taptų homogeniškos agregatinės būklės (vientisas), būtų konstatuotas jo sulipimas su kietuoju smegenų dangalu, histologiškai požievyje antrinių kraujosruvų srityje būtų konstatuojama leukocitinė reakcija.
Ekspertai konstatavo, kad trys kraujosruvos nosies paviršiuje ir akių srityje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, pvz. suduodant smūgį ar smūgius kumščiu, prieš 3-5 paras iki mirties. Jos galėjo būti padarytos bylos medžiagoje nurodytu metu ir būdu, t. y. 2006 m. lapkričio 30 d., apie 17 val., V. K. sudavus smūgius rankomis prieš jį stovinčiai G. K. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nuo vieno iki trijų trauminių poveikių. Tiek kartu, tiek atskirai jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tarp šių sužalojimų ir G. K. mirties nėra priežastinio ryšio.
Taigi aptarto ekspertizės akto Nr. EKM 54(173)/09 (01)-R700/08 duomenys įrodo, jog 2006 m. lapkričio 30 d., apie 17 val., G. K. galėjo patirti tik kraujosruvas nosies ir akių vokų srityje, neturėjusias įtakos jos mirčiai.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti komisijinės teismo medicinos ekspertizės akto duomenimis, nes ekspertizę padarė aukščiausią kvalifikacinę kategoriją ir labai didelį ekspertinio darbo stažą (19 m. ir 31 m.) turintys ekspertai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetą, konstatuoja, kad nuteistasis V. K. nekaltas dėl G. K. mirties ir dėl to turi būti išteisintas.
Tiesa, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei abiejų instancijų teismuose parodė savo žmonai sudavęs tris smūgius į veidą. Tokia veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jei pavartotas smurtas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Tačiau pagal jau aptarto ekspertizės akto Nr. EKM 54(173)/09 (01)-R700/08 duomenis po V. K. smūgių nukentėjusiajai G. K. 2006 m. lapkričio 30 d. galėjo atsirasti tik kraujosruvos nosies ir akių vokų srityje.
Susipažinus su kaltinamuoju aktu (t. 2, b. l. 2-5) matyti, jog tokio pobūdžio fizinis smurtas, sukėlęs aptariamas pasekmes, V. K. neinkriminuotas. Taigi teismas negali nagrinėti bylos ir priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl tos veikos, dėl kurios kaltinamajam nepareikštas kaltinimas, nes priešingu atveju būtų pažeista asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu, kaltinamajam garantuota pagal BPK 44 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Tokias nagrinėjimo teisme ribas numato BPK 255 straipsnio ir 320 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Aptariamoje situacijoje negalimas ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių bei jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 256 straipsnis).
Tačiau priėmus išteisinamąjį nuosprendį V. K. iš pataisos namų nepaleidžiamas.
Bylos duomenys įrodo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėjos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi (t. 2, b. l. 22) patenkintas Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimas, V. K. pasiųstas į pataisos namus atlikti Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos 2 metų 11 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, jos pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Apeliacinės instancijos teisme gauta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pažyma apie įsiteisėjusios nutarties vykdymą, iš kurios matyti, jog nutartis įsiteisėjo 2006 m. gruodžio 28 d.
Taigi nežiūrint į tai, kad tiriant G. K. nužudymą V. K. 2006 m. gruodžio 6 d. sulaikytas (t. 1, b. l. 97), o 2006 m. gruodžio 8 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 105-106), nuo aptariamos nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2006 m. gruodžio 28 d., jis atlieka neatliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. K. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kardomąją priemonę – suėmimą V. K. šioje byloje panaikinti, tačiau iš suėmimo nepaleisti, nes jis atlieka bausmę pagal ankstesnį nuosprendį.