Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2019-12-04 registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. sausio 22 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), tėvų gyvenamajame name, virtuvėje, konflikto su motina A. K. metu, tyčia suimdamas A. K. rankomis kaklą ir jį spausdamas, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - motinai A. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios A. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos kaip liudytoja parodymai, liudytojo R. K. parodymai, protokolas – pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-01-22 vakare susipyko su motina A. K., bet kodėl susipyko, tikslios priežasties negali pasakyti. Jis suėmė motinai už kaklo, gal kiek ir paspaudė. Po to tėvas R. K. jį (S. K.) atitraukė nuo motinos. Kai mama skambino policijai, jis iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną ir jį metė į žemę. Po to mama vis tiek iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį (S. K.) sulaikė. Jis stengiasi būti ramus namuose, tačiau mamos priekaištai išveda iš kantrybės. Gailisi smurtavęs prieš motiną. Sutinka, jog baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo skirti laisvės apribojimo bausmę (1 t., b.l. 88).

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad 2020-01-22 d., apie 22⁰⁰ val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), sūnus S. K. pradėjo namuose konfliktuoti - priekaištauti, kad ji nelanko anūkų, kaltinti, kad jam gyvenime nepasisekė. Ji (A. K.) paprašė jo eiti miegoti, bet jis sakė, kad neis. Konflikto metu jai būnant virtuvėje, S. K. puolė ant jos (A. K.), suėmė abiem rankomis kaklą ir pradėjo smaugti. Kai sūnus smaugė, trūko oro, skaudėjo – jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai bandant kviestis pagalbą, S. K. paėmė jos mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir jį sudaužė kažkur numesdamas. Vyras R. K. pamatęs, kad sūnus puolė smaugti, sūnų atitraukė, o paskui išėjęs į lauką iškvietė pagalbą. Savo sūnaus ji bijo. Jis yra smurtavęs ir prieš tėvą, bet vyras tuo metu į policiją nesikreipė. Būdamas neblaivus vaikas yra agresyvus. Jei ne R. K., tai nežino, kuo būtų pasibaigęs šis smurtas. Su sūnumi nepageidauja susitaikyti, nori, jog jis būtų nubaustas (1 t., b.l. 26, 31).

Liudytojas R. K. parodė, kad 2020-01-22 d., apie 22⁰⁰ val., kartu su žmona A. K. ir sūnumi S. K. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Sūnus pradėjo agresyviai elgtis, priekaištavo žmonai, kad nelanko anūkų, kad jam nepasisekė gyvenimas. Būdamas kambaryje, gulėdamas lovoje išgirdo, kad S. K. pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti A. K.. Suprato, kad jis darosi agresyvus ir gali pulti žmoną, todėl atsikėlęs ėjo link virtuvės. Eidamas pamatė, kad S. K. puolė A. K. smaugti. Jis (R. K.) pribėgęs S. K. atitraukė. Atitraukus sūnus truputį apsiramino. Neblaivus sūnus būna agresyvus (1 t., b.l. 50, 55).

Iš 2020-01-22 A. K. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2020-01-22 d., apie 22⁰⁰ val., jai būnant namuose, sūnus S. K. pradėjo konfliktuoti. Konflikto metu jai būnant virtuvėje jis puolė ant jos, suėmė abiem rankomis kaklą ir pradėjo ją smaugti. Kai sūnus smaugė, jai trūko oro ir skaudėjo. Prašo nubausti sūnų įstatymų nustatyta tvarka ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (1 t., b.l. 1-2).

Iš 2020-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra medinis dviejų aukštų daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini). Pro medines duris patenkama į koridorių. Tiesiai matomi laiptai, kuriais užlipama į antrą aukštą. Pro medines duris patenkama į koridorių, kuriuo tiesiai įeinama į virtuvę. Joje prie lango pastatytas stalas. Šalia stalo pastatytos kėdės. Virtuvės kairėje pusėje, prie sienos, pastatytas šaldytuvas, spintelės. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, bet fotografuota (1 t., b.l. 17, 19-22).

Iš 2020-01-22 asmens apžiūros protokolo matyti, kad atlikta A. K. kūno apžiūra. Ant jos kaklo matyti paraudimo žymės. Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 42, 45-46).

Iš 2020-01-22 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad įvykio metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nustatytas 2,40 promilių, R. K. – 1,39 promilių, o S. K. – 2,16 promilių alkoholinis girtumas. Užfiksuoti smurtą patyrusios moters sužalojimai – kaklo srityje matyti paraudimas. Piešinėlyje pavaizduota sužalojimo vieta (1 t., b.l. 58-60).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą <...>), padarė savo <...> šeimos nariui. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi neblaivus S. K., tėvų gyvenamajame name, virtuvėje, konflikto su motina A. K. metu, tyčia suimdamas A. K. rankomis kaklą ir jį spausdamas, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas savo motinai, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog S. K. neteistas (1 t., b.l. 64). Jis per metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka ir praeityje nebaustas (2020-01-24 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus, 1 t., b.l. 63).

Jis nedirbantis (1 t., b.l. 62), nuo 2019-12-04 registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b.l. 61). Jis išsiskyręs (asmens duomenų psl. 8), turi nepilnamečių vaikų (1 t., b.l. 26, 50). Duomenų, kad Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų būtų registruotas, byloje nėra, iš jo žodžių psichiatro kabinete neregistruotas, galvos traumų neturėjo, pilnai suvokia savo veiksmus (1 t., b.l. 88). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Taigi už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, skiriant teismo įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p.). Šis įpareigojimas skirtinas todėl, kad nusikaltimas padarytas nakties metu, be to, jis gali būti skiriamas bet kuriam nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti ženkliai mažesnę nei vidurkis laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti S. K. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

S. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas 2020-01-22 d., 23⁰⁵ val., o paleistas 2020-01-23 d., 14⁰¹ val. (1 t., b.l. 72-73, 75). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo S. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš motiną, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, tačiau šiuo konkrečiu atveju ne per šešis (kaip prašo prokuroras), o per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kadangi paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpis yra trumpesnis nei šeši mėnesiai (po laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę, Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

S. K. 2020-01-23 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 91-92) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti 9 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp, į bausmės laiką įskaityti vieną parą (2020-01-22 d., 23⁰⁵ val. - 2020-01-23 d., 14⁰¹ val. laikotarpį), išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą S. K. privalo įvykdyti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

S. K. 2020-01-23 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs S. K. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (įskaitant griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.