- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- eI3-77-423/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. V., J. O. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos, O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., A. T., R. P., R. G. P.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Nataljos Zelionkienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjų V. V. ir J. O. J. atstovei advokatei K. R., pareiškėjos V. V. įgaliotam atstovui V. V.,
trečiųjų suinteresuotų asmenų O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P. atstovei advokatei V. K. ir jų įgaliotam atstovui R. G. P. (kartu jis yra ir trečiasis suinteresuotas asmuo byloje),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir J. O. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P. dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. V. ir J. O. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Kauno rajono skyrius) vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. 1SS-1500-(8.5.) (toliau – ir Raštas).
Pareiškėjos skunde ir jų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 33 punkte įtvirtintą reikalavimą, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, pažeidžiant Taisyklių 2 punktą, kuris nustato, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Įsakymu buvo pažeistos pareiškėjų, kaip gretimų žemės sklypų savininkių ir naudotojų, teisės ir teisėti interesai.
Nurodė, jog pareiškėjai V. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai J. O. J. nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjoms 2015 metais tapo žinoma, kad yra pradėtas formuoti žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), skirtas eksploatuoti daugiabučiam gyvenamajam namui, siekė, jog būtų užtikrintas tinkamas privažiavimas į jų namų valdos sklypus.
Pagal pareiškėjų žemės sklypų planus, jų sklypai visada ribojosi su keliu, nurodytu kaip (duomenys neskelbtini) gatvė. Šiuo pravažiavimu ir praėjimu jos visada naudojosi. Šiuo metu Žemės sklypas suformuotas taip, kad D kategorijos gatvė baigiasi akligatviu, t. y. dalis kelio, nurodyto plane, yra suformuota kaip Žemės sklypo dalis.
Formuojant nurodytą akligatvį buvo šiurkščiai pažeisti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkto reikalavimai, numatantys, kad akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Apskritimo formos aikštelių matmenys parenkami vadovaujantis 9 lentele. Tipinės apsisukimo aikštelių formos ir jų matmenys priklausomai nuo projektinio automobilio pateiktos 4, 5, 6 ir 7 paveiksluose. Galimos ir kitokios akligatvių formos ar matmenys, tačiau visais atvejais būtina užtikrinti projektinio automobilio apsisukimą. Akligatvių pabaigoje turi būti išskirta teritorija pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti. STR 2.06.04:2014 4 paveikslėlyje nurodyta minimali apsisukimo aikštelė lengvajam automobiliui, kurios plotis yra 9 metrai. Rengiant Projektą, jokia apsisukimo aikštelė nenumatyta, neaišku, dėl kokių priežasčių dalis gatvės įtraukta į Žemės sklypo ribas, akligatvio plotis pagal parengtą projektą tėra 5,60 metro.
Pažymėjo, kad faktinis kelio plotis, kuriuo pareiškėjos visada naudojosi privažiavimui, yra 7,45 metro, o gatvės plotis ties garažais buvo 12 metrų. Projekto sprendiniais (duomenys neskelbtini) gatvės dalis susiaurinta iki 4,7 metro ir trumpinama iki antrų (duomenys neskelbtini), įvažiavimo vartų, nustatant iki tol nebuvusį akligatvį. Pažymėjo, jog individualūs namai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti anksčiau negu daugiaaukštis, minėtų namų gyventojai savo lėšomis buvo įsirengę privažiavimus iki savo namų valdų sklypų. Prie aikštelės remonto daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai prisidėjo tik paskutiniu metu, todėl pareiškėjų naudojama aikštelė Projekte nepagrįstai įtraukta į Žemės sklypo ribas, o privažiavimo kelias nepagrįstai susiaurintas iki 4,7 metro, be to, jis užstatytas pastatais, jame yra želdynai, gėlynai, pieva, todėl neužtikrintas realus patekimas į pareiškėjų sklypus.
Nurodė, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 148.7 punktas numato, kad ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15 m, aklakelis turi baigtis ne mažesne kaip 12×12 m aikštele, o ties statiniais, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, aklakelis turi baigtis 16×16 m aikštele. Parengtas projektas suformuotas taip, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje neįmanoma įrengti aikštelės akligatvyje, kuris lieka suformavus sklypą (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamu atveju suformuojant privažiavimą tokiu būdu, kad jis baigiasi akligatviui, tačiau nepaliekant žemės ploto apsisukimo aikštelei, yra pažeidžiami gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimai.
Tvirtino, jog, pažeidžiant žemės sklypų rengimą ir formavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, suformuotas Žemės sklypas neatitinka faktiškai naudotų žemės sklypo ribų, nėra racionalių ribų bei formos. Pareiškėjų teigimu, ginčo žemės sklypo dalis niekada nebuvo faktiškai naudojama daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog NŽT Kauno rajono skyriuje 2015 m. liepos 9 d. buvo gautas prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-337-(14.19.124.) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu priėmė sprendimą pradėti rengti projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. NŽT Kauno rajono skyrius 2015 m. rugpjūčio 26 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-186-(14.7.36), taip pat Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 31 d. išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. RFP-286. Projekto rengimu suinteresuoti asmenys šio projekto rengimo organizatoriui NŽT Kauno rajono skyriui dėl Projekto sprendinių neteikė jokių pretenzijų ar pasiūlymų.
Patikrinus Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl buvo priimtas skundžiamas įsakymas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo ir skundžiamo rašto panaikinimui nėra pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. P., veikiantis savo vardu ir trečiųjų fizinių suinteresuotų asmenų įgalioto atstovo teisėmis, bei jų atstovė advokatė V. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tretieji suinteresuoti asmenys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojai. Jie per įgaliotąjį asmenį R. G. P. su UAB „Žemės matavimai“ 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė darbų sutartį Nr. 15/09/15 dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo. Projektas buvo parengtas 2018 m. vasario 7 d., laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų ir reikalavimų, Įsakymu teisėtai ir pagrįstai patvirtintas.
Ginčo atveju netaikytini Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkto reikalavimai, kadangi šalia pareiškėjų namų valdų nei gatvės, nei kelio nėra, yra tik pravažiavimas valstybinėje žemėje, kurio plotis Projekte atitinka teisės aktų reikalavimus ir tai nėra akligatvis. Akligatvis nebuvo numatytas ir projektuotas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1 – ame pakeitime, patvirtintame 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-299 (toliau – ir Bendrasis planas), todėl negali būti suprojektuotas ir pažymėtas Projekte.
Pažymėjo, jog privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra tinkamas gaisriniams automobiliams privažiuoti ir atitinka PAGD direktorius 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr.1-338 pagrindinius reikalavimus. Šių reikalavimų 148.2 punktas numato, kad privažiavimo kelias privažiuoti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė mažesnė arba lygi 15m, gali būti įrengiamas ne didesniu kaip 25 m atstumu iki pastatų. Šiuo atveju yra apie 6-7 metrai ir galima privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatų ir iš jų išvažiuoti bei apsisukti privažiavimo posūkyje.
Nurodė, jog dėl ginčo teritorijos galioja 1994 metais priimtų potvarkių nuostatos, pagal kurias šių žemės sklypų savininkai, suteikiant naudojimuisi didesnius žemės sklypus daugiabučio namo gyventojų sutikimu, buvo įpareigoti prie sklypų ribų nestatyti statinių. Teigė, kad Įsakymo panaikinimas pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, nes dėl pareiškėjų piktnaudžiavimo savo teisėmis, neteisėtų skundų jie ilgą laiką negali naudotis prie daugiabučio namo esančia aikštele automobiliams pastatyti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovas sutiko su kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų motyvais ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjos kelia ginčą dėl NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir NŽT 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. 1SS-1500-(8.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, jog šioje byloje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 2 d. nutartį ginčas nagrinėjamas tik dėl apsisukimo aikštelės įrengimo akligatvyje ir dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-161-(14.7.124.) patvirtintas valstybinės žemės sklypo (0,1900 ha), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projektas buvo pradėtas rengti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. 7FPĮ-337-(14.19.124.) „Dėl naujo valstybinės žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu pagal daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų (šioje byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų) prašymą suformuoti valstybinės žemės sklypą prie esamų statinių, t. y. pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. NŽT Kauno rajono skyrius 2015 m. rugpjūčio 26 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 7RE-186-(14.7.36), taip pat Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 31 d. išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. RFP-286. Parengtas Projektas patvirtintas ginčijamu Įsakymu.
Pareiškėjos yra gretimų žemės sklypų ir juose esančių gyvenamųjų pastatų savininkės. V. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai J. O. J. nuosavybės teise priklauso sklypas, (duomenys neskelbtini).
Formuojamas žemės sklypas yra valstybinės paskirties žemėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, iki Projekto rengimo pradžios daiktinės teisės (juridiniai faktai) adresu (duomenys neskelbtini), viešame registre neįregistruotos (VĮ Registrų centro 2015 m. birželio 17 d. pažyma), išskyrus jame įregistruotą daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjų nuomone, Projekte, nurodant privažiavimą, buvo pablogintos jų, gretimų žemės sklypų naudotojų ir jų šeimos narių, gyvenimo ir veiklos sąlygos, nes privažiavimo kelias buvo susiaurintas nuo jų faktiškai naudojamo 7,45 m (ties garažais 12 m) iki 4,7 metro. Privažiavimas pagal Projektą baigiasi akligatviu, kuriame pagal teisės aktų reikalavimus nenumatyta aikštelė automobiliams apsisukti, todėl pasunkintas įvažiavimas į namų valdas. Taip pat Projektas neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, be kita ko, ir formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnyje, kuris reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, įtvirtinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (5 d.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Konkrečiu atveju byloje nėra ginčo, kad Taisyklėse nustatytos procedūrinės Projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarkos buvo laikytasi.
Taisyklių 2 punktas numato, jog Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.
Taisyklių 33 punkte įtvirtinta, jog žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Taisyklių 42 punkte nurodyta, jog, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
Bylos duomenys patvirtina, kad Projekto sprendinių brėžinyje nurodytos ribos tarp taškų 5-6 sutampa su pareiškėjos V. V. sklypo ribomis. Pareiškėjos iš esmės nesutinka su Projekte nurodytomis ginčo žemės sklypų ribomis tarp taškų 6-14-1, nesutinka su, jų teigimu, „akligatvio“ suformavimu ties taškais 5-6 ir 6-7 dėl to, kad pablogės sąlygos pravažiavimui (įvažiavimui) į jų sklypų valdas, nes kelias (pravažiavimas) neatitiks teisės aktų jam keliamų reikalavimų, bus pabloginta situacija dėl jų patekimo į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir jų veiklos. Taip pat nurodė, kad Projekto sprendiniais buvo pažeisti STR 2.06.04:20154 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkto reikalavimai dėl gatvės neteisėto pasibaigimo akligatviu; esant akligatviui, apsisukimo aikštelės, kurios plotis 9 metrai, lengvajam automobiliui apsisukti D kategorijos gatvės akligatvyje nesuformavimo, akligatvio pabaigoje neišskirtos teritorijos pėstiesiems praeiti ir dviratininkams pravažiuoti.
Pažymėtina, jog kelių ir gatvių įtraukimą į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašus reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-326 patvirtintas Kelių ir gatvių įtraukimo į Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašus tvarkos aprašas, tačiau minėto Aprašo pagrindu teritorija, dėl kurios kelia ginčą pareiškėjos, nėra įtraukta į Kelių ir gatvių sąrašą ir nėra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip (duomenys neskelbtini) gatvė. Tai patvirtina vieši VĮ Registro duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištrauka), šios aplinkybės nurodytos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 28 d. rašte Nr. SD-2064. Liudytojas M. G. nurodė, jog atlikdamas projektavimo veiksmus patikrino viešame registre su ginčo teritorija susijusius duomenis ir nustatė, jog pareiškėjų minimas pravažiavimas nėra įregistruotas viešame registre nei kaip gatvė, nei kaip vietinės reikšmės kelias.
Nors pareiškėjos nurodė, jog pagal jų sklypų planus jų sklypai visada ribojosi su keliu, įvardytu (duomenys neskelbtini) gatve, kuriame buvo nurodytas pravažiavimas, tačiau iš į bylą pateiktų 1992 m. parengtų pareiškėjų žemės sklypų planų ir ribų aprašymų (tuo metu žemės sklypų savininkais buvo A. P. ir A. J.) matyti, jog iš pietrytinės pusės nurodyta įvažiavimo į sklypus vieta, tačiau jokių duomenų apie tai, kokio pločio įvažiavimas, kad įvažiavimas yra suformuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje, nėra. Remiantis viešo registro duomenimis (2021 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, Kadastro žemėlapio ištraukomis) nustatyta, jog kadastriniai matavimai pareiškėjos V. V. žemės sklype atlikti 2009 metais, o J. O. J. sklype – 2001 metais, tačiau duomenų apie įvažiavimo ginčo teritorijoje suformavimą ir įregistravimą viešame registre nėra.
Iš byloje surinktų papildomų įrodymų (po LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutarties) akivaizdu, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugpjūčio 31 d. išduotus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. RFP-286, formuojant ginčo žemės sklypą, taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Kauno apskrities teritorijos bendrais (generalinis) planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 672; Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 sprendimu Nr.TS-299, kuriuose nėra nurodyta, kad ginčo įvažiavimo vietoje turi būti įrengtas akligatvis su apsisukimu. Projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas pravažiavimas prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra akligatvis. Kadangi akligatvis nebuvo projektuojamas aukštesnio lygio dokumente (Bendrajame plane), jis negali būti projektuojamas ir žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumente (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte), tai prieštarautų Bendrojo plano sprendiniams. Todėl šiuo atveju įvažiavimui įrengti negali būti taikomi gatvių reikalavimai, numatyti STR 2.06.04:20154 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkte. Šias aplinkybes patvirtina teismo eksperto V. Š. 2022 m. gegužės 20 d. konsultacinė išvada Nr. 128 ir liudytojas M. G..
Tuo tarpu pareiškėjų pateiktoje UAB „Drava“ eksperto G. K. 2022 m. birželio 17 d. konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje valstybinės žemės plote, likusiame suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nėra numatytas papildomas gatvės įrengimas, tačiau Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2 priedo 9 punkte yra numatyta galimybė projektuoti ir įrenginėti papildomus susisiekimo infrastruktūros objektus, nors pastarieji ir nepažymėti plano brėžinyje.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtame Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2 priedo 9 punkte yra nurodyta, kad suplanuotoje teritorijoje gali būti numatomi kiti socialinės, inžinierinės, susisiekimo infrastruktūros objektai, kokybiškai kuriantys nesuformuotą viešam interesui naudingą socialinės, inžinierinės, susisiekimo infrastruktūros tinklą (nors jie ir nėra pažymėti brėžiniuose), esant aiškiai deklaruotam viešam interesui ir įvertinus galimą poveikį aplinkos kokybei, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei pritarus savivaldybės tarybai. Tai gali būti atliekama neinicijuojant bendrojo plano keitimo procedūros. Taigi, tokie nauji susisiekimo objektai gali būti numatyti ir kuriami tik tokiu atveju, jeigu jie neprieštarauja teisės aktų reikalavimas ir pritarus savivaldybės tarybai bei esant aiškiai deklaruotam viešam interesui. Pareiškėjos nepateikė jokių objektyvių ir patikimų duomenų apie tokių sąlygų egzistavimą rengiant ir tvirtinant Projektą. Todėl teisėjų kolegija UAB „Drava“ konsultacine išvada nesivadovauja, kadangi iš esmės tyrimas ir išvados siejamos ir pagrindžiamos aplinkybėmis, numatytomis Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2 priedo 9 punkte.
Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu - nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) 14 straipsnio 5 dalis numatė, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti. Šiuo atveju Bendrasis planas yra galiojantis, todėl jo sprendiniai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams asmenims.
Iš VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukos ir į bylą trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktos iš VĮ Registrų centro vietovės schemos matyti, jog brėžinyje nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė tiesi, vientisa, nėra jos atšakų (tęsinio), be kita ko, ir pareiškėjų žemės sklypų kryptimi. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog į savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių sąrašą įtraukta (duomenys neskelbtini) g. dalis, besiribojanti ties daugiabučiu namu (Projekte pažymėta tarp taškų 1-2), kuri jungiasi su kitais vietinės reikšmės keliais. Įvertinus pirmiau nurodytus duomenis, darytina išvada, jog, nesant įregistruotos gatvės viešame registre, taip pat nebuvo pagrindo Projekto rengėjui taikyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ 32 punkto reikalavimų dėl atstumo, dėl apsisukimo aikštelės, todėl pareiškėjų argumentai dėl jo netaikymo nepagrįsti.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Iš 2019 m. spalio 28 d. ir 2020 m. birželio 17 d. atstovavimo sutarčių matyti, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims šioje administracinėje byloje atstovavo advokatė V. K.. 2020 m. vasario 3 d. prašyme nurodomas bylinėjimosi išlaidas sudaro prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir susipažinimo su dokumentais, paklausimo NŽT parengimas ir atstovavimas teisme.
Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos grindžiamos 2020 m. sausio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 34, 2022 m. kovo 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 5, 2019 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 905391 ir 2022 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 905440.
Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), į kuriose nurodytus kriterijus atsižvelgiama sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU), todėl, apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio VDU, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.
Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 koeficientas nuo užpraėjusio ketvirčio VDU. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie vyko 2019 m. lapkričio 14 d. (29 min.), 2020 m. vasario 4 d. (1 val. 8 min.), 2020 m. birželio 25 d. (1 val. 37 min.), 2020 m. spalio 22 d. (11 min.), 2021 m. sausio 7 d. (1 val. 58 min.), 2022 m. kovo 29 d. (25 min.), 2022 m. spalio 6 d. (50 min.), 2022 m. gruodžio 8 d. (21 min.), 2023 m. kovo 14 d. (1 val. 47 min.).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą reglamentavimą, teismo posėdžiai šioje byloje truko 9 val. (9 val. 26 min.).
Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų II ketvirčio VDU (1289,60 Eur) ir 2022 metų III ketvirčio VDU (1799,00 Eur) vidurkis, t. y. 1544,30 Eur. Todėl už dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 1 389,87 Eur (0,1 x 1544,30 x 9 = 1 389,87). Prašoma priteisti suma už atstovavimą teismo posėdžiuose 1 088 Eur (288,00 Eur + 800,00 Eur) neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš pareiškėjų.
Taip pat prašoma atlyginti išlaidas už prašymo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis parengimą, susipažinimą su dokumentais, paklausimo Nacionalinei žemės tarnybai parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4. Prašymas įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis parengtas 2019 m. rugsėjo 27 d., todėl aktualus 2019 m. I ketvirčio VDU, kuris buvo 1262,70 Eur. Maksimalus galimas priteisti dydis už prašymo parengimą 505,08 Eur (0,4 x 1262,70 = 505,08). Kadangi prašoma priteisti 500 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl ji priteistina tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad sąskaitoje nedetalizuota, už kokio paklausimo parengimą Nacionalinei žemės tarnybai prašoma priteisti 12 Eur, todėl teismas vertina, kad paklausimas buvo parengtas 2019 m. III ketvirtį, kai buvo pateiktas teismui prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus taikomas 0,01 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, už paklausimo parengimą galima priteisti maksimali suma 12,63 Eur (0,01 x 1262,70 = 12,63), todėl prašomi 12 Eur priteistini tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo teismo priteisti 242 Eur už žemės sklypų kontrolinės išpildomosios nuotraukos parengimą ir 1 300 Eur už teismo eksperto V. Š. 2002 m. gegužės 20 d. konsultacinę išvadą Nr. 128.
Pažymėtina, jog minėtos išlaidos gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, nesusijusių su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 str. 1 d. 3 p.). ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso šalys inter alia (be kita ko) turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys pasinaudojo ABTĮ įtvirtinta teise teikti įrodymus byloje, darytina išvada, kad išlaidos, patirtos už žemės sklypų kontrolinės išpildomosios nuotraukos ir teismo eksperto V. Š. 2002 m. gegužės 20 d. konsultacinės išvados Nr. 128 parengimą, gali būti priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir atlygintos ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2020 m. birželio 22 d. darbų atlikimo aktas bei tos pačios dienos kasos pajamų kvitas ŽM Nr. 259, 2022 m. kovo 9 d. sąskaitą faktūra Ž Nr. 0377, orderis-kvitas Ž Nr. 0377, 2022 m. kovo 28 d. sąskaita faktūra Nr. 0379, orderis-kvitas Ž Nr. 0379, 2022 m. gegužės 30 d. sąskaita faktūra Ž Nr. 0387, orderis-kvitas Ž Nr. 0386 patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys patyrė 1 542 Eur (1 300 + 242) išlaidas už žemės sklypų kontrolinės išpildomosios nuotraukos ir eksperto V. Š. 2002 m. gegužės 20 d. konsultacinės išvados Nr. 128 parengimą, kurios priteistinos tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16, 8.18, 8.19, 9 ir 10 punktais, ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, darytina išvada, kad tretieji suinteresuoti asmenys patyrė 3 142,00 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš abiejų pareiškėjų lygiomis dalimis trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai. Patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos lygiomis dalimis pareiškėjoms po 1 571,00 Eur ir iš kiekvienos pareiškėjos priteisiama kiekvienam trečiajam suinteresuotam asmeniui, atstovaujamam advokatės V. K., lygiomis dalimis po 98,19 Eur.
Byloje gauti pareiškėjų V. V. ir J. O. J., atstovaujamų advokatės K. R., prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal ABTĮ 40 straipsnį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą gali proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjų skundas netenkintas, todėl nėra pagrindo tenkinti jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų V. V. ir J. O. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjos V. V. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P., kiekvienam po 98,19 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai, 19 ct).
Priteisti iš pareiškėjos J. O. J. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. I., J. I., R. U., R. M., Z. A., B. A., J. B., R. B., L. M., R. D., Z. D., R. M., A. T., A. T. (A. T.), R. P., R. G. P., kiekvienam po 98,19 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai, 19 ct).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.