Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė.

Pareiškėjo G. M. atstovė A. K. T. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė priteisti iš antstolio J. P. pareiškėjo G. M. naudai turtinę ir neturtinę žalą, panaikinti neteisėtai taikytus pareiškėjo turtui areštus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-10-18 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio veiksmų ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui. <...> tuo atveju, jei antstolis patvarkymu atsisako skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas nurodė, jog iš pareiškėjo pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas nepateikė skundo antstoliui, kurio veiksmus skundžia, t. y. kreipėsi tiesiogiai į teismą.Skundą pasirašė ne pareiškėjas G. M., o jo atstovė A. K. T., tačiau kartu su skundu nepateikti duomenys, patvirtinantys, jog A. K. T. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas padarė išvadą, jog nesant įrodymų dėl atstovės išsilavinimo, ji nėra tinkama pareiškėjo atstovė, todėl neturi teisės pareiškėjo G. M. vardu pateikti skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu A. K. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 201710-18 nutartį ir ieškinį (pareiškimą) priimti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Teisėja be reikalo ir klaidingai nusprendė, jog antstolis nėra pareiškęs nuomonės dėl arešto pagrįstumo, todėl teismas galėjo skundą nagrinėti. CPK 40 str. yra numato trūkumų šalinimo institutą tam atvejui, jeigu galima per protingai paskirtą terminą procesinio dokumento netikslumus ar trūkumus pašalinti nepažeidžiant pareiškėjo teisės į pažeistų teisių gynimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atstovės skundą dėl antstolio J. P. veiksmų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/17/01247. 2017-10-13 antstolis J. P. surašė turto arešto aktą Nr. S17-35513, kuriuo areštavo skolininko G. M. turtą. 2017-10-17 pareiškėjas G. M., atstovaujamas A. K. T., kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-10-18 nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti bei grąžino jį pareiškėjui.Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra asmens teisė apskųsti valstybės deleguotas funkcijas atliekančių asmenų priimtus sprendimus. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundas dėl antstolio veiksmų buvo pareikštas pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, o tai leido teismui konstatuoti, kad pareiškėjai nesilaikius privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, yra teisinis pagrindas skundą atsisakyti priimti.Atskiruoju skundu konstatuojama, jog teismas klaidingai sprendė, jog antstolis nebuvo pareiškęs nuostatos dėl skundžiamų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose įstatymų leidėjas yra numatęs specialias įstatymo normas, kurios reglamentuoja asmens teisės kreiptis į teismą tvarką. Šiuo atveju įstatymas imperatyviai nustatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas šias teisės normas, konstatuoja, jog teisinis reglamentavimas aiškiai nustatė tvarką, kuria galima kreiptis dėl teisminės gynybos, o šios tvarkos nesilaikymas sukelia teisines pasekmes t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas priimti skundą atsisako (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog antstolis J. P., surašydamas turto arešto aktą Nr. S17-35513, išaiškino pareiškėjui teisę skųsti antstolio veiksmus, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas CPK 510 ir 512 straipsnių nustatyta tvarka šia savo teise būtų pasinaudojęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog apeliantės argumentai, kad teismas savo iniciatyva galėjo persiųsti antstoliui skundą, yra nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, jog skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjo G. M. vardu pateikė ir pasirašė atstovė A. K. T. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog kartu su skundu į bylą buvo pateiktas 2015-10-09 įgaliojimas, kuriuo G. M. įgaliojo A. K. T. atstovauti jį teismo įstaigose. Pažymėtina, jog CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog atstovė A. K. T. turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, todėl šis trūkumas taip pat nesudaro sąlygų priimti pateiktą skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jog yra pagrindas atsisakyti skundą priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo G. M. atstovės A. K. T. atskirąjį skundą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-10-18 nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.