Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vilmantei Nausėdaitei, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aldonai Majienei, trečiojo suinteresuoto asmens Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ligitai Balsytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B. ir jo atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, S. B. (S. B.) ir K. B. (K. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-06-17 pareiškėjas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. 8D-729 kreipėsi į Vilniaus miesto Verkių seniūniją informuodamas, kad pareiškėjo patikėjimo teise valdomame tarnybiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą yra deklaravę S. B. ir jo dukra K. B.. Atsižvelgdamas į tai, kad S. B. neturi teisės į tarnybinį butą ir yra vykdomos iškeldinimo procedūros, pareiškėjas prašė skubos tvarka panaikinti visų šiame bute deklaravusių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimą (b. l. 9).

2009-07-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijos seniūnas sprendimu Nr. A204-1327-(2.4.2.14-S18) „Dėl S. B. ir K. B. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepanaikinimo“, nustatęs, kad S. B. gyvena tarnybiniame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 1998-04-02, kito gyvenamojo būsto neturi, o jo dukra K. B. šiuo adresu gyvena nuo 2009-05-19, nusprendė nepanaikinti S. B. ir K. B. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų minėtu adresu (b. l. 11).

2009-07-22 Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba) 2009-08-07 sprendime Nr. 29(9R)-3036 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“ konstatavo, kad Verkių seniūnijos sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo yra pagrįstas, dėl S. B. ir K. B. iškeldinimo pasiūlė kreiptis į teismą ir tik jiems išsikėlus ar juos iškeldinus įstatymų nustatyta tvarka, kreiptis į seniūniją dėl jų deklaravimo duomenų panaikinimo (b. l. 16).

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė prašė prašymą tenkinti.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė prašymo netenkinti.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens S. B. atstovė prašė prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra Lietuvos Respublika. Nuosavybės teisė į butą įregistruota remiantis 1996-03-04 jungtinės veiklos sutartimi, 1997-11-24 protokolu ir 1998-02-09 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Turto valdymo ir ūkio departamentas šį butą valdo turto patikėjimo teise (b. l. 61-62).

1998-02-06 Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus įsakymu Nr. 38 V. S. (3 asmenų šeimai), Pataisos reikalų departamento Vilniaus tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Režimo ir apsaugos skyriaus vyr. kontrolierei, buvo skirtos tarnybinės gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 19-20). 1998-02-26 VRM Materialinio aprūpinimo ir statybos departamentas (dabar – Turto valdymo ir ūkio departamentas) su V. S. sudarė minėtų patalpų nuomos sutartį Nr. 13 V. S. darbo laikotarpiui VRM sistemoje (b. l. 21-25).

1998-04-02 V. S. sūnus S. B. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tuo pačiu adresu 2009-05-19 deklaruota jo nepilnametės dukters K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (b. l. 47).

2004-04-06 Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu V. S. atleista iš tarnybos ir įpareigota išsikelti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. (duomenys neskelbtini) V. S. mirė (b. l. 17-18).

2008-12-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-8852-656/2008, kuriuo nusprendė iškeldinti D. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš Turto valdymo ir ūkio departamentui patikėjimo teise priklausančių patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų (b. l. 17-18). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. (duomenys neskelbtini) D. S. mirė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2009-12-07 paduotas ieškinys ir yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-27527-790/2009 (2-01-3-21930-2009-2) pagal Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovams S. B., K. B., R. B. dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pareiškėjo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnijos seniūno ir Gyventojų registro tarnybos veiksmų, kuriais atsisakyta panaikinti S. B. ir K. B. deklaravimo duomenis, teisėtumo.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą.

Įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu: 1) gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti neteisingus jo deklaravimo duomenis; 2) gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis; 3) gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Analogiškas sąlygas įtvirtina Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R‑18, 70 p. Taisyklių 72 p. nustato, kad deklaravimo duomenys taip pat naikinami, kai pateikiamas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo. Pagal Taisyklių 76 p., nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos.

Įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad deklaravimo įstaigos sprendimu deklaravimo duomenys taip panaikinami, kai: 1) panaikinamas užsieniečiui išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) pasibaigia užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas; 4) asmuo netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas ar Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu arba pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 95-4088) 4 straipsnio 5 dalį priimamas sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal kurį asmuo nelaikomas Lietuvos Respublikos piliečiu, jeigu tas asmuo per 3 mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto ar Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu arba nuo sprendimo, kad asmuo nelaikomas Lietuvos Respublikos piliečiu, priėmimo dienos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nepateikia prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga.

Pagal Įstatymo 11 str. 1 d. ginčijamu atveju gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymo funkciją atliko savivaldybė, įgyvendindama ją per seniūniją.

Gyventojų registro tarnyba išaiškino pareiškėjui, kad seniūnija teisingai išsprendė klausimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Pagal Gyventojų registro įstatymo 7 str. 2 d. 4 p., Gyventojų registro tarnyba turi teisę priimti sprendimą dėl pateiktų klaidingų ar melagingų duomenų ištaisymo ar panaikinimo registro nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Gyventojų registro įstatymo 7 str. 3d. 8 p., Gyventojų registro tarnyba privalo per 20 dienų išnagrinėti pateiktus skundus dėl atsisakymo suteikti ar patikslinti prašomus registro duomenis ir duoti atsakymus.

Atsakovai atliko šioje byloje ginčijamus veiksmus, t.y. atsisakė panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, vykdydami nurodytas teisės aktų nuostatas.

Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 str. 2 d. ir 8 str. 4 d. yra nustatyti atvejai, kuriems esant deklaravimo įstaigos sprendimu deklaravimo duomenys yra panaikinami. Todėl kompetentingos įstaigos gali priimti sprendimą dėl deklaravimo panaikinimo tik esant įstatyme nustatytiems nurodytiems pagrindams ir teismo sprendimu šios įstaigos gali būti įpareigotos panaikinti deklaravimo duomenis, jeigu yra nustatomas vienas ar keli gyvenamosios vietos panaikinimo pagrindai.

Įstatymo 8 str. 4 d. nustatyti gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo pagrindai nėra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Tarp šalių kilo ginčas dėl Įstatymo 8 str. 1 d. 2 ar 3 p. taikymo. Nurodytos Įstatymo nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl duomenų panaikinimo.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ginčijamu atveju deklaravimo įstaiga turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 8 str. 1 d. 2 p. (gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis). Pagal Įstatymo 6 str. 2 d., deklaravimo duomenys yra asmens kodas ar neturinčiųjų asmens kodo gimimo data; vardas (-ai); pavardė; ankstesnė pavardė; pilietybė; asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas, serija, numeris, išdavimo data ir vieta; gyvenamosios vietos adresas; duomenys apie gyvenamosios patalpos savininką (bendraturčius) (jei tai fizinis asmuo, – jo vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data ir gyvenamoji vieta; jei tai juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas); ankstesnės gyvenamosios vietos adresas; atvykimo į tą gyvenamąją vietą data; išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos). Pagal Įstatymo 6 str. 3 d., deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų duomenis.

Nurodytos Įstatymo nuostatos patvirtina, kad neteisingi duomenys Įstatymo 8 str. 1 d. 2 p. prasme yra tada, jeigu gyventojų registre neteisingai yra nurodyti duomenys minėti įstatymo 6 str. 2 d. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog gyventojų registre neteisingai nurodyti S. B. ir K. B. deklaravimo duomenys. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad S. B. ir K. B. neturi teisės gyventi gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra jų deklaruota gyvenamoji vieta. Deklaravimo įstaigos, įrašydamos deklaravimo duomenis, nėra kompetentingos tirti, ar deklaruojantys asmenys faktiškai gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ar jie turi teisę gyventi gyvenamojoje vietoje. Dėl to duomenų panaikinimas yra siejamas tik su deklaruojančio asmens duomenų atitikimu dokumentams. Nenustačius deklaravimo duomenų neatitikimo dokumentams deklaravimo įstaiga neturi pagrindo taikyti Įstatymo 8 str. 1 d. 2 p.

Atsakovai pagrįstai nurodo, kad ginčijamu atveju deklaravimo įstaiga neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. (gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis). Anksčiau aprašyti bylos dokumentai patvirtina, kad nei S. B., nei K. B. nėra pakeitę savo gyvenamosios patalpos ir pareiškėjas šių aplinkybių neginčija. Byloje nustatyta ir pareiškėjui yra žinoma, kad nurodyti asmenys gyvena pareiškėjui patikėjimo teise priklausančioje patalpoje, pareiškėjas ilgą laiką imasi veiksmų, kuriais siekia, kad gyvenamoji patalpa būtų atlaisvinta, t.y. kreipiasi į teismą dėl iškeldinimo. Dėl to nebuvo faktinio pagrindo taikyti Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p., atsakovai teisėtai nurodė, kad šį pagrindą galima būtų taikyti, jeigu S. B. bei K. B. gera valia atlaisvintų patalpas arba būtų iškeldinti teismo sprendimu, kuris sudarytų teisėtą pagrindą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – panaikinti minėtų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Įstatymo 8 str. 1 d. 2 ir 3 p. nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, tačiau šis kreipimasis nėra siejamas vien su gyvenamosios patalpos savininko valia, bet ir su kitomis aplinkybėmis – pirmu atveju su objektyviomis aplinkybėmis dėl deklaravimu duomenų neteisingumo, antru atveju su asmens, deklaravusio gyvenamąją vietą valia. Dėl to, jeigu nėra šių sąlygų, deklaravimo įstaigos negali patenkinti patalpos savininko prašymo dėl duomenų panaikinimo. Gyvenamosios patalpos savininkas savo teises gali ginti spręsdamas ginčą su gyvenamojoje vietoje deklaravusiais asmenimis, būtent nurodyta tvarka pareiškėjas naudojasi, paduodamas ieškinį dėl iškeldinimo.

Dėl nurodytų motyvų, atsakovai neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 8 str. 1 d. 2 ir 3 p., byloje nėra nustatyti kiti įstatymo pagrindai, kuriems esant turėtų būti panaikinti deklaravimo duomenys, todėl atsakovai teisėtai atsisakė atlikti šiuos veiksmus ir nėra pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus teismo sprendimu (ABTĮ 3 str., 90 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.).

Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad atsakovai priėmė sprendimus, kuriuos prašo panaikinti. Minėti duomenys patvirtina, kad atsakovai atsisakė atlikti veiksmus – panaikinti deklaravimo duomenis. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administarcinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistarvimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Savivaldybės padalinys – seniūnija, atsisakydama naikinti deklaravimo duomenis priėmė sprendimą, tačiau šiuo dokumentu nenustatė asmenims teisių ar pareigų, todėl tai nėra administracinis sprendimas. Dokumento pavadinimas nekeičia jo esmės. Dėl nurodytų motyvų, minėtas dokumentas nėra administracinis sprendimas, todėl klaidingas yra reikalavimas naikinti tokį dokumentą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas teisingai nurodo, jog 2009-05-19 K. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidžiant Įstatymo nustatytą tvarką.

Įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo davęs sutikimo dėl nepilnametės gyvenimo gyvenamojoje patalpoje, byloje ši aplinkybė nėra ginčijama.

Remiantis Įstatymo 4 str. 2 d., nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai arba kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo jais rūpintis, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Pagal Taisyklių 5 p., nepilnamečio gyvenamoji vieta šių taisyklių nustatyta tvarka deklaruojama, kai gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravę tėvai (įtėviai) ar vienas iš jų pateikia deklaraciją dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos deklaravimo.

Civilinio kodekso 2.14 str. 1 d. nustato, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta, o pagal šio straipsnio 2 d., jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausia gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios su tėvais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąja vieta laikoma minėtas adresas. Įstatymas ir Taisyklės nustato nepilnamečių asmenų gyvenamosios deklaravimo tokią pačią tvarką kaip ir pilnamečių asmenų, išskyrus tai, kad nepilnamečių, t.y. neturinčių veiksnumo asmenų, teises įgyvendina jų atstovai pagal įstatymą. Nei Įstatymas, nei Taisyklės nenustato, jog deklaruojant nepilnamečio asmens gyvenamąją vietą neturi būti vykdomas Įstatymo 7 str. 5 d. reikalavimas, t.y. neturi būti pateiktas gyvenamųjų patalpų savininko (bendraturčių) sutikimas deklaruojant gyvenamąją vietą.

Šio pažeidimo nustatymas neturi reikšmės šioje byloje skundžiamų veiksmų teisėtumui ir šios bylos išsprendimui, nes kaip jau buvo minėta, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, nustatydamas baigtinį sąrašą gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo pagrindų, nenustato tokio deklaravimo panaikinimo pagrindo, todėl deklaravimo įstaigos neturėjo pagrindo naikinti deklaravimą ir nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atlikti tokius veiksmus teismo sprendimu.

Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad S. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeidžiant Įstatymo nustatytą tvarką bei nurodo kitus S. B. gyvenimą ginčo bute nesant teisėto pagrindo. Kaip jau buvo minėta, nei deklaravimo įstaigos, nei teismas šioje byloje netikrina ir nevertina gyvenimo gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruojama gyvenamoji vieta, teisėto pagrindo buvimą. Šiuo atveju yra patikrinamas dokumentų teisingumas. Ginčas dėl teisės gyventi gyvenamojoje patalpoje yra kilęs iš privatinių teisinių santykių ir sprendžiamas yra bendros kompetencijos teisme.

S. B. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1998-04-02.

1998-07-02 Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 buvo nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2000-04-01 (17 str. 3 d.). Įstatymo 17 str. 2 d. buvo nustatyta, kad asmenys, turintys Lietuvos Respublikos piliečio pase ar leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje jų gyvenamąją vietą atitinkantį įrašą apie nuolatinę gyvenamąją vietą, laikomi deklaravusiais savo gyvenamąją vietą; kiti asmenys deklaruoja savo gyvenamąją vietą šio įstatymo nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškos nuostatos yra numatytos 2000-03-30 Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1602 2 str..

Pagal nurodytas teisės normas S. B. gyvenamoji vieta buvo laikoma deklaruota iki Įstatymo įsigaliojimo, todėl šios gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teisingumas negali būti vertinamas pagal vėliau priimto Įstatymo nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.