- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- TS-22-224/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27906-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- V. B.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-94 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;
2. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;
5. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;
6. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinti 2017 m. birželio 23 d. ir 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiai ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 20 d. (į bausmės laiką įskaitytos 8 dienos). Bausmę Alytaus pataisos namuose nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gegužės 16 d.
2018 m. balandžio 4 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-94 nutarė nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Viso bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys vertinamas neigiamai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis neskatintas, 14 kartų baustas drausmine tvarka už įvairaus pobūdžio drausmės pažeidimus. Šiuo metu jam skirtos drausminės nuobaudos yra galiojančios. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis. Nuteistasis nesilaiko vidaus tvarkos taisyklių. Dėl darbo nuteistasis nesikreipė į pataisos namų administraciją. Nuteistasis nesimoko, nedalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose, nepadengė priteistų ieškinių. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo ir šiuo metu vertinama 101 balu pagal OASys vertinimo metodiką. Anot Komisijos, visos nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, kuri leistų tikėti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
2018 m. balandžio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas nuteistojo V. B. skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-94 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Atvykęs į Alytaus pataisos namus, jis savanoriškai pasirinko bausmę atlikti drausmės grupės sąlygomis. Nuteistasis pabrėžė, jog jis mokosi savarankiškai. Komisija nepaminėjo, jog į Alytaus pataisos namus jis atvyko turėdamas 2 paskatinimus. Pamatęs, kokiomis sąlygomis jam reikės atlikti bausmę Alytaus pataisos namuose, jis iš karto raštu kreipėsi, jog jį nukreiptų į kitus pataisos namus. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog teismų praktikoje jau pripažinta, kad Alytaus pataisos namuose sudarytos blogos kalinimo sąlygos, pateikė tokių teismo sprendimų pavyzdžių. Anot nuteistojo, Alytaus pataisos namai negali užtikrinti tinkamo bausmės vykdymo, nuteistojo reabilitacijos bei integracijos į visuomenę. Nuteistasis nurodė, jog jis nesupranta, kodėl jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip aukšta, kadangi to testo klausimai yra painūs, todėl sunku į juos atsakinėti. Nuteistasis paminėjo ir tai, jog jis buvo žodžiu kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau jam nurodė, kad mažinamas nuteistųjų skaičius ir darbo nėra. Tuomet jis nutraukė darbo paieškas. Nuteistasis prašo suteikti jam galimybę likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti laisvėje, paskiriant bet kokius įpareigojimus ir jis įrodys, jog Komisija klysta dėl jo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Nuteistasis V. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą 1/3 dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.
Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai yra išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Susipažinus su teismui pateiktu skundu, Komisijos 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 357-94 bei nuteistojo asmens byla, matyti, jog nuteistasis V. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. gegužės 16 d. Šiuo metu jis bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis.
Iš 2018 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-91 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai ir visi posėdyje dalyvavę nariai vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis V. B. iki bausmės atlikimo praeityje buvo teistas net 8 kartus, iš kurių pirmą kartą – tebūdamas 17 metų. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis – vagystės. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka jau ne pirmą kartą. Vien jau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina pažymėti, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas bei jų skaičius rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas net 8 kartus, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.
Skunde nuteistasis akcentuoja, jog jis pripažįsta savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai dėl jų gailisi. Tačiau pažymėtina, jog ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę ir lygtinio paleidimo instituto taikymui ji neturi esminės reikšmės. Nuteistasis skunde apeliuoja ir į tai, jog Alytaus pataisos namuose nėra sudaromos tinkamos sąlygos bausmės atlikimui ir šis faktas jau įrodytas jo skunde paminėtais teismų sprendimais. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog bausmės atlikimo įstaigos sudaromos sąlygos bausmės atlikimui taip pat neturi esminės reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir tinkuotojo-mūrininko specialybę. Nuteistojo darbo motyvacija vertinama patenkinamai. Laisvėje nuteistasis buvo dirbęs legaliai statybų sektoriuje. Jis turi bendrą apie 3 metų darbo stažą. Pataisos namuose nuteistasis nesimoko, nėra rašytinių duomenų, jog jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl darbo. Tokios aplinkybės leidžia abejoti tuo, kad laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus ir disponuos vien tik legaliu būdu įgytomis pajamomis. Be to, pats nuteistasis savo finansinę padėtį vertina neigiamai, jis jaučia pinigų trūkumą. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai siekia 1 476,31 Eur, o iš jų sumokėta tik 18,50 Eur.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir dukra, kurioms jis rašo laiškus, skambina telefonu. Tačiau jis nebuvo lankomas pasimatymų metu. Ankstesnius ir paskutinius nusikaltimus nuteistasis padarė dėl netinkamai leidžiamo laisvalaikio, neigiamos draugų įtakos ir pinigų trūkumo. Nuteistasis teistas ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Pats jis teigia, jog vartodavo opiatus, tačiau šią problemą jis sprendžia pats ir jų nebevartoja jau 1,5 metų. Anoniminių narkomanų grupės užsiėmimų jis nelankė, kitų problemų neįvardija.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis yra atsiribojęs nuo aplinkinių, palaiko formalų bendravimą ir pats teigia, kad neturi draugų. Nuteistojo savęs vertinimas yra vidutinis, kartais jis stokoja pasitikėjimo savimi. Pokalbio metu nuteistasis bendrauja formaliai, kiek manipuliatyviai. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, jis ne visada sugeba pasimokyti iš neigiamos patirties. Nuteistojo padarytuose nusikaltimuose ir elgesyje nebūdingi savitvardos praradimo ar agresijos panaudojimo atvejai, tačiau jam yra būdingas impulsyvumas, neapgalvojimas galimų savo elgesio pasekmių dėl ko vėliau tenka stipriai gailėtis. Nuteistasis supranta, kad jo sprendimai turi ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes jam pačiam ir kitiems. Nuteistasis sugeba atpažinti problemines sritis, kuriomis jis įvardino bendravimą su bloga kompanija, ankstesnį narkotikų vartojimą ir impulsyvumą. Nuteistasis sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes jis yra linkęs minimalizuoti ir racionalizuoti. Nuteistasis sunkiai priima kitų nuomonę ar požiūrį, tačiau jis sugeba suprasti ir padaryti tai, ko iš jo yra prašoma.
Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 1 kartą paskatintas. Tačiau teismas pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos tikslų siekimą. Bausmės atlikimo nuteistasis buvo net 14 kartų baustas drausmine tvarka. Labai svarbu pabrėžti ir akcentuoti aplinkybę, jog nuteistajam skirtos drausminės šiuo metu dar yra galiojančios. Teismas pažymi, jog vien aplinkybės dėl bendro drausminių nuobaudų skaičiaus bei galiojančių drausminių nuobaudų buvimo negali lemti lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam, tačiau tarp visų šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių, šis faktorius yra labai svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju faktas, jog nuteistasis lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu dar tebeturi galiojančių drausminių nuobaudų, jokiu būdu neleidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai ir jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu.
Ypač svarbu pabrėžti ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nemažėjo ir šiuo metu dar vertinama kaip aukšta – 101 balas pagal OASys vertinimo metodiką. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius – emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, ankstesni nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, darbo įgūdžių, darbo patirties stoka, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas gyvenant laisvėje, netinkamos gyvenimiškos nuostatos.
Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose.
Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra didelė – daugiau kaip 1 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Taigi vertinant visas nustatytas bei aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis V. B. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis V. B. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo V. B. skundas dėl 2018 m. balandžio 4 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-94 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. B. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.