Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

gynėjams advokatams Algimantui Juciui, Gediminui Skaisčiui, Algimantui Šliaupai, Natalijai Fočenkovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. gynėjo Algimanto Jucio, nuteistųjų A. M., E. A. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 253 straipsnio 1 dalį areštu penkiolikai parų, pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už 0,378 g kanapių ir jų dalių įgijimą, gabenimą, laikymą ir platinimą V. K., laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, konfiskuojant 390 Lt (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis 3 punktas), pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį už 69,924 g kanapių ir jų dalių įgijimą, gabenimą ir laikymą, laisvės atėmimu trejiems metams, konfiskuojant 390 Lt (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis 3 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis nuteistajam paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir I. G. nustatyta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, konfiskuojant 390 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams apėmimo būdu subendrinta su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam nustatyta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, konfiskuojant 390 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, prie subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį ir galutinė bausmė I. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams ir trims dienoms, konfiskuojant 390 Lt, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė E. A. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, konfiskuojant 2447 Lt 68 ct (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnis 2 dalis 3 punktas), pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį laisvės atėmimu septyneriems metams, konfiskuojant 2447 Lt 68 ct (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnis 2 dalis 3 punktas), pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 159 straipsnį ir 302 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrintos su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį ir nuteistajam nustatyta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams, konfiskuojant 2447 Lt 68 ct.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir galutinė bausmė A. B. paskirta – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, konfiskuojant 2447 Lt 68 ct, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti ir A. K., D. S., Žanas R. P., D. N., V. K., G. B., tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir E. A. nuteisti už tai, kad kartu su A. K., D. S., dalyvaudami organizuotoje grupėje, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo, gabeno, laikė narkotines bei psichotropines medžiagas ir jas pardavė ar kitaip platino. A. M., I. G. nuteisti už tai, kad narkotines medžiagas įgijo, gabeno, laikė turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

2009 metais, laikotarpiu nuo rugpjūčio iki rugsėjo mėnesio, tikslesnė data nenustatyta, Klaipėdos mieste, A. B. sumanė ir pasiūlė A. K. kartu pardavinėti narkotines medžiagas. A. K. sutikus daryti sunkius nusikaltimus – įsigyti ir platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis bei, pasiskirsčius vaidmenimis, susitarė, kad A. B. įsigis narkotinių medžiagų, o A. K. šias medžiagas platins Klaipėdoje jas vartojantiems asmenims bei ieškos asmenų toms medžiagoms platinti.

2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tikslesnis laikas nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., A. K. neteisėtai platino – perdavė E. A. – 0,005 g psichotropinės medžiagos – 2-CB (4-bromo-2,5-dimetoxyphenylethytamine, MFT), o E. A. šią medžiagą neteisėtai iš A. K. įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2010 m. gegužės 11 d. laikė, kol apie 14.20 val. kratos metu paminėtą psichotropinės medžiagos tabletę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Įgyvendindami parengtos nusikalstamos veiklos planą, dalyvaudami organizuotoje grupėje, A. B., A. K. 2010 m. sausio mėn. pradžioje, tikslesnė data nenustatyta, savo automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, žinodami D. S. amžių, siūlydami ir asmeniniu pavyzdžiu skatindami daryti kartu su jais nusikalstamą veiką – parduoti ir kitaip platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, sukurstė jį dalyvauti organizuotoje grupėje ir taip įtraukė vaiką – D. S. (gim. 1993-08-26) – į nusikalstamą veiką – įgyti, laikyti, gabenti ir pardavinėti A. B. narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. vasario 25 d., tikslesnis laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, po 19 litų už gramą įgijo ne mažiau kaip 0,438 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią iki 2010 m. vasario 25 d. po 23 litus už gramą tolimesniam platinimui perdavė A. K.. A. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2010 m. vasario 25 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, šį narkotinių medžiagų kiekį įgijo, 2010 m. vasario 25 d. atgabeno į Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės pirmą aukštą ir laikė prie savęs, o apie 18.25 val. minėtoje laiptinėje polietileninį maišelį, kuriame buvo 0,438 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, už 15 litų pardavė Žanui R. P..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. kovo 19 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, po 19 litų už gramą įgijo ne mažiau kaip 0,772 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai parsigabeno ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Po to iki 2010 m. kovo 19 d. po 23 litus už gramą tolimesniam platinimui šias narkotines medžiagas pardavė nepilnamečiam D. S., gim. 1993-08-26.

Įgyvendindami parengtos nusikalstamos veiklos planą, dalyvaudami organizuotoje grupėje, A. B., A. K. 2010 m. kovo mėnesio pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, pasiūlė E. A. kartu su A. B. ir A. K. daryti nusikalstamą veiką – pardavinėti ir kitaip platinti narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis. E. A. sutikus dalyvauti organizuotoje grupėje ir platinti A. B. tiekiamą narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, E. A. sukurstė daryti sunkius nusikaltimus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. balandžio 23 d., tikslesnis laikas nenustatytas, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, po 19 litų už gramą įgijo ne mažiau kaip 0,832 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, neteisėtai jas laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o 2010 m. balandžio 23 d. po 23 litus už gramą neteisėtai pardavė tolimesniam platinimui E. A..

E. A., laikydamasis susitarimo su A. B. ir A. K., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, 2010 m. balandžio 23 d. iš A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, po 23 litus už gramą įsigijo ne mažiau kaip 0,832 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ten neteisėtai laikė, o 2010 m. balandžio 23 d., apie 10.10 val., paminėtame bute tą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – už 30 litų pardavė G. B..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. gegužės 4 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, po 19 litų už gramą įsigijo ne mažiau kaip 3,22 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2010 m. gegužės 4 d. laikė prie savęs, o apie 18–20 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., po 23 litus už gramą tolimesniam platinimui pardavė E. A..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, E. A. 2010 m. gegužės 4 d., apie 18–20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., iš A. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 23 litus už gramą įsigijo ne mažiau kaip 3,22 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir ten laikė iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.20 val. kratos metu tame bute tas narkotinės medžiagas policijos pareigūnai surado ir paėmė.

A. B., dalyvaudamas organizuotoje grupėje, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iki 2010 m. gegužės 7 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, po 19 litų už gramą įsigijo ne mažiau kaip 188,478 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2010 m. gegužės 7 d. automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., ir jame laikė, kol tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 30 min., po 23 litus už gramą tolimesniam platinimui pardavė nepilnamečiam D. S..

A. M. 2010 m. gegužės 9 d., dienos metu, tikslesnis laikas nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš D. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 25 litus už gramą įsigijo ne mažiau kaip 18,26 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir ten laikė. Tą pačią dieną, apie 19 val., 18,26 g paminėtos narkotinės medžiagos neteisėtai atgabeno į I. G. gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir ten laikinam saugojimui perdavė I. G..

I. G. 2010 m. gegužės 10 d., apie 19–20 val., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš A. M. neteisėtai gautą pasaugojimui 18,26 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekį, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai savo namuose laikė iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.25 val. kratos metu tas narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, A. B. iki 2010 m. gegužės 11 d., tikslesnis laikas nenustatytas, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, po 19 litų už gramą įsigijo 68,03 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai parsigabeno ir laikė savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 10.50 val. paminėtą narkotinę medžiagą kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą, t. y. 2010 m. balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, A. B. savo automobilyje „Volkswagen Toureg”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisėto pagrindo, kaip užstatą iš A. S. įgijo pastarojo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr.11206639, kurią neteisėtai parsigabeno ir neteisėtai laikė savo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kol 2010 m. gegužės 11 d., apie 10.50 val., tą dokumentą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, I. G. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaudmenį, t. y. 2008 m., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, UAB „S“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, I. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo fabrikinės gamybos 30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (.30-06) medžioklinį šovinį, kuris yra šaudmuo, skirtas „B“ ir „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.25 val. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paminėtą šaudmenį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, I. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio viduryje, apie 17–19 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Plungės mieste iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 22 litus už gramą įgijo ne mažiau kaip 0,378 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė iki 2010 m. gegužės 7 d., kol apie 11.02 val. savo gyvenamojoje vietoje 0,378 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – perdavė ir taip platino V. K..

Be to, I. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 9 d., apie 21–22 val. Plungės rajone, tikslesnė vieta nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, po 22 litus už gramą įsigijo ne mažiau kaip 69,924 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.25 val. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje 69,924 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, A. B. pažymi, kad paskirtosios bausmės jam turėtų būti švelninamos, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo, anksčiau nebuvo teistas, yra vedęs, turi sveikatos problemų ir jam reikalingas kvalifikuotas gydymas.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje apeliacine tvarka, nuteistieji bei jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Vertinant nuteistajam E. A. už jo nusikalstamas veikas paskirtas bausmes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas parinko tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos BK 54 ir 41 straipsnių nuostatoms.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog E. A. pats savo noru atvyko ar pranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi jo atžvilgiu taikyti minėtos normos nuostatų negalima.

E. A. atsakomybę lengvina tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, o Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui būtina nustatyti bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, mano, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tik aplinkybė numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, teigtina, jog nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra galimybės, kadangi nėra visų būtinų įstatyme numatytų sąlygų. Kita vertus, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kolegija mano, kad net ir nustačius būtinas Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytas sąlygas, skirti nuteistajam švelnesnę bausmę nebūtų tikslinga.

E. A. mano, jog jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio nuostatos ir jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija nesutinka su tokiu skundo teiginiu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio 1 dalį nuo asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Liudytojas G. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog E. A. parodymai padėjo ištirti nusikalstamą veiką, jie patvirtino jau surinktus įrodymus (t. 7, b. l. 176). Visgi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog E. A. aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad apeliantas skunde apskritai teigia, jog nebuvo suburta jokia organizuota grupė, tikina, jog jis narkotinių medžiagų neketino platinti. Kolegijos įsitikinimu, E. A. duoti parodymai yra pakankami, kad būtų nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. prisipažinimas ir gailėjimasis, tačiau nepakankami, jog jo atžvilgiu būtų taikomos Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio nuostatos.

E. A. mano, kad jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. skirtina Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta bausmė, kadangi laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Vis dėlto apeliantas tokio savo manymo niekaip įtikinamai neargumentuoja. Jokių argumentų, kurie leistų E. A. skirti Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę, neranda ir apeliacinės instancijos teismas. Kolegijos įsitikinimu, E. A. paskirta bausmė teisingumo principui neprieštarauja ir yra tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog be jokios abejonė baudžiamasis procesas paveikė apeliantą, tačiau tai nėra priežastis keisti skundžiamą nuosprendį.

A. B. tvirtina, jog jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį, teigia, jog jis nežinojo, kad D. S. buvo nepilnametis. Tokie A. B. apeliacinio skundo teiginiai yra paneigiami A. K. bei D. S. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais. A. K. nurodė, kad perspėjo A. B., jog D. S. yra nepilnametis (t. 7, b. l. 170), o D. S. nurodė, kad A. B. domėjosi, koks jo amžius, o sužinojęs D. S. amžių A. B. pavadino jį vaiku (t. 7, b. l. 138). Aptarti parodymai leidžia teigti, jog visiškai nepagrįstas A. B. apeliacinio skundo teiginys, kad jis nežinojo D. S. amžiaus, manė, kad jis yra pilnametis, kadangi jis rūkė, vartojo alkoholį bei narkotikus. Pažymėtina, jog kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu, A. B. neginčija. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. B. buvo pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnį.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., kad narkotines medžiagas nuteistasis laikė ir platino organizuotoje grupėje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagrįstai nenustatyta. Pripažinti nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo gailisi, nėra jokio pagrindo, kadangi nuteistasis savo kaltę pripažino tik verčiamas surinktų įrodymų, be to, dalies aplinkybių, kurios buvo įrodytos pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nepripažino ir nepripažįsta (pvz., dalyvavimo organizuotoje grupėje, žinojimo apie D. S. amžių aplinkybių).

A. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, niekur nedirba, jis padarė labai sunkų, sunkų, apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. buvo pagrindinis A. K., D. S. ir E. A. narkotinių medžiagų tiekėjas, būtent dėl jo veiksmų paminėti asmenys įgydavo galimybę užsidirbti platindami narkotikus bei patys juos vartoti. Pastebėtina, jog A. B. nusikalstami veiksmai susiję su narkotinių medžiagų platinimu nebuvo atsitiktiniai, o gerai apgalvoti ir nuoseklūs. Taigi įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje, padarymą, nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra šiek tiek mažesnis nei šiame straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 159 straipsnyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis šiek tiek viršija atitinkamų straipsnių sankcijose numatytus šios bausmės vidurkius, o už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę. Taigi A. B. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad A. B. turi sveikatos problemų. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir švelninti paskirtąsias bausmes nėra pagrindo. Minėta aplinkybė yra pakankamai įvertinta.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą teigtina, jog dar labiau švelninti A. B. paskirtąsias bausmes atsižvelgus į tai, jog jis yra vedęs, jo žmona laukiasi, nėra tikslinga.

Lietuvos Respublikos BK 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų Lietuvos Respublikos BK 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo nuteistojo A. M. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK XI skyriaus nuostatų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu pagal socialinę brandą prilygo nepilnamečiui, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad A. M. turėtų kokių nors sveikatos ar vystymosi sutrikimų. A. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog narkotines medžiagas įsigydavo tiek asmeniniam vartojimui, tiek platinimui. Vieną kartą apelianto turimas kanapes rado jo motina, tada jis paaiškino motinai, jog kanapės priklauso ne jam ir jas perdavė pasaugoti I. G.. Pagarsinus šio nuteistojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. (t. 7, b. l. 141) Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, jog narkotikus sugalvojo pardavinėti pats, nes norėjo užsidirbti pinigų. Kai apeliantas pirkdavo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, D. S. už vieną kanapių gramą prašydavo mokėti 25 Lt. (t. 5, b. l. 101-104) Šie nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. M. geba priimti savarankiškus sprendimus, planuoti savo veiklą, sugeba įvertinti skirtingų reiškinių ryšius (jų tarpusavio priklausomybę) (jis pats sugalvojo prekiauti narkotinėmis medžiagomis, suvokė, jog pirkti didesnį kiekį narkotikų yra pigiau, suvokė, jog platindamas narkotines medžiagas jis gauna asmeninės naudos, t. y. gauna pinigus, kurių pagalba gali patenkinti savo poreikius), adekvačiai įvertinti jam nepalankios situacijos aplinkybes, gresiančias pasekmes (jo motinai aptikus narkotines medžiagas jis suvokė, jog dėl to gali kilti problemų, todėl siekdamas apsaugoti turimas narkotines medžiagas bei išvengti nepageidaujamų pasekmių, suteikė motinai tikrovės neatitinkančią informaciją ir narkotikus perdavė saugoti kitam asmeniui). Be to, vertinant A. M. ir D. S. telefoninių pokalbių išklotinių turinį matyti, jog abu šie asmenys bendravo apie narkotinių medžiagų platinimą, tačiau vengė aiškiai įvardinti pokalbio dalyką, t. y. naudojo konspiraciją. Toks pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis suvokė savo veikos pavojingumą bei potencialiai gresiančių pasekmių sunkumą. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip lengvabūdiški, neapgalvoti ar nepakankamai motyvuoti, tuo pačiu jie negali būti vertinami ir kaip būdingi socialiai nebrandžiam asmeniui. Taigi konstatuotina, jog jokios bylos aplinkybės nerodo sulėtinto ar sutrikdyto nuteistojo protinio išsivystymo, socialinio supratingumo lygio ar nesiorientavimo socialinėje aplinkoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde keičia savo poziciją dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis tikslų, t. y. jis nurodo, kad siekė tik sudaryti sąlygas narkotinių medžiagų įgijimui asmeniniams tikslams bei kartais padėti D. S.. Visgi tokia apelianto pozicija prieštarauja anksčiau jo duotiems parodymams ir vertintina tik kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo gyvenimu rūpinasi mama, jis pats nėra sudaręs jokių sandorių ir tuo pačiu nėra įgijęs pakankamai gyvenimiškos patirties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie skundo teiginiai nėra pakankami, jog būtų galima pripažinti, kad A. M. socialinė branda prilygsta nepilnamečiui. Kita vertus, apelianto nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog jis sugeba sudaryti sandorius (nagrinėjamu atveju neteisėtus) bei supranta jų pasekmes.

Aplinkybės, kad A. M. palaikė draugiškus ryšius su nepilnamečiu D. S., juos siejo bendri interesai, panašus požiūris į socialines vertybes, nėra pagrindas tvirtinti, jog apeliantas pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. M. kaltu prisipažino, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, t. y. nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir dar labiau švelninti nuteistajam paskirtąją bausmę nėra jokio pagrindo.

Vertinant pirmosios instancijos teismo A. M. parinktos bausmės rūšį ir dydį, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė A. M. atsakomybę sunkinančių ir nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas anksčiau nebuvo teistas, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis padarė tyčinį savanaudišką nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog A. M. skirtina Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Nuteistajam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės dydžiui. Taigi teigti, jog A. M. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įvertinus visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, A. M. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę nei numato Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija nėra jokio pagrindo. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui. A. M. yra pilnametis asmuo, kuris be jokios abejonės žinojo, kad užsiima neteisėta veikla ir kad dėl jos jam gali kilti neigiamų pasekmių. Įrodžius A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, jis turi atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus kaip tai numato įstatymas ir tuo pačiu patirti neišvengiamas neigiamas pasekmes jo socialiniam gyvenimui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog klausimą ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga (Kasacinė nutartis Nr. 2K-170/2012).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 48 dalyje yra nurodyta, jog šaudmuo yra tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų, šio įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje yra nurodyta, jog šovinys yra šaudmuo, susidedantis iš tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio. Iš Specialisto išvados Nr. 401 matyti, kad pateiktas tirti vienas šovinys rastas ir paimtas 2010 m. gegužės 11 d. kratos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra fabrikinės gamybos ‚30 kalibro 1906 metų pavyzdžio (.30-06) medžioklinis šovinys. Jis yra šaudmuo, skirtas „B“ ir „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams. Pateiktas tirti šovinys skirtas .30 kalibro medžiokliniams šautuvams: „Winchester“ „Standart“, „Wather“ mod „JR“, „Savage“ mod. „110“, „110D“ ir kitiems ginklams (t. 3, b. l. 97-98). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog pas I. G. rastas šovinys yra tinkamas naudoti šaudmuo ir jis yra padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji.

Byloje yra nustatyta, kad I. G. tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą visuomenės saugumui, t. y. UAB „S“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo fabrikinės gamybos 30 kalibro 1906 m. pavyzdžio (.30-06) medžioklinį šovinį, kuris yra šaudmuo, skirtas „B“ ir „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai parsigabeno į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir joje laikė iki 2010 m. gegužės 11 d., kol apie 14.25 val. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paminėtą šaudmenį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog I. G. padaryta nusikalstama veika pripažintina mažareikšme net ir įvertinus tai, kad jis šovinį laikė kaip suvenyrą. Aplinkybė, jog nuteistojo tėvai žinojo ir neprieštaravo tam, kad I. G. laikytų savo gyvenamojoje vietoje šovinį, nešalina jo atsakomybės ir nėra reikšminga sprendžiant dėl veikos pripažino mažareikšme, kadangi įstatymas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus, yra viešas, visiems žinomas, suformuluoto draudimo yra privalu laikytis nepriklausomai nuo to ar kiti asmenys jam pritaria ar ne.

Aplinkybės, kad I. G. įgijo, gabeno vieną šovinį, jį laikė kaip eksponatą savo gyvenamojoje vietoje, jo neslėpė, neketino jo naudoti, yra reikšmingos skiriant nuteistajam bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą neakcentavo to, kad atsižvelgė į šias aplinkybes, tačiau paskirtosios bausmės rūšis ir dydis (nuteistajam paskirta minimali arešto bausmė) leidžia daryti išvadą, jog šios aplinkybės buvo įvertintos.

I. G. gynėjo apeliaciniame skunde keliama versija, jog nuteistasis dėl savo psichinės sveikatos galėjo nevisiškai suprasti nusikalstamų veikų pavojingumo, mano, kad nuteistajam tikslinga skirti psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, kuri padėtų nustatyti I. G. asmenybės ypatumus, jo intelektinį išsivystymą, o tuo pačiu leistų įvertinti jo veiksmų motyvus ir pačią asmenybę. Byloje iš tikrųjų yra duomenų, kad I. G. yra įtrauktas į Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitą, jam diagnozuotas organinis asteninis labilumo sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas (t. 5, b. l. 152). Specialisto išvadoje Nr. 95TPK-532 nurodyta, jog iš ekspertams pateiktos medicininės dokumentacijos (Asmens sveikatos istorijos pradėtos 1999 m. kovo 9 d. VšĮ PsC) žinoma, kad I. G. VšĮ Klaipėdos PSC lankėsi nuo 1999 m. kovo 4 d. iki 2010 m. sausio 19 d. ir jam buvo nustatyti sutrikimai. Ekspertai padarė išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog medicininėje dokumentacijoje nenurodoma gilių kognityvinių, emocinių ar valingos veiklos sutrikimų, dėl kurių I. G. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, jam netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizės (t. 5, b. l. 155). Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamų veikų pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Taigi skirti I. G. psichologinę – psichiatrinę ekspertizę nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad I. G., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, aiškiai dėstė mintis, adekvačiai suvokė tikrovėje buvusius faktus, jų sąveiką. Taigi ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis galėjo nesuvokti arba nevisiškai suvokti savo veiksmų prasmės, jų kontroliuoti, dėl jam diagnozuotų sutrikimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. G. pirmosios instancijos teisme parodė, jog narkotikus pradėjo platinti, kadangi matydavo, kad kitiems sekdavosi juos pardavinėti, buvo lengvi, neblogi pinigai ir todėl pats jais sugalvojo prekiauti (t. 7, b. l. 142). Šie nuteistojo parodymai akivaizdžiai rodo, kad jo niekas nevertė, neįkalbinėjo platinti narkotinių medžiagų, tai buvo jo paties valingas, aiškiai motyvuotas apsisprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. G. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 41, 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė I. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino, savo parodymais ikiteisminio tyrimo organams ir teismui padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jose dalyvavusius asmenis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Skiriant bausmes buvo atsižvelgta į tai, kad I. G. anksčiau nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (neteisėtas kanapių auginimas, vairavimas apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų), jis padarė dvi nusikalstamas veikas priskiriamas sunkių, vieną apysunkių ir vieną nesunkių nusikaltimų kategorijoms, visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos, teismas skirdamas I. G. bausmes, atsižvelgė į jo sveikatos būklę, neįgalumą. Pažymėtina, kad dokumentų, patvirtinančių nuteistojo neįgalumą bei sveikatos būklę, kopijos buvo pateiktos jau pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 123-130) ir į juose užfiksuotus duomenis buvo atsižvelgta. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmes taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad sunkūs nusikaltimai buvo padaryti iš savanaudiškų paskatų, nuteistasis buvo aktyvus narkotinių medžiagų platintojas.

Įvertinus aptartas aplinkybes ir tai, kad nuteistajam už visus jo padarytus nusikaltimus buvo paskirtos bausmės, kurių dydžiai yra artimi minimalioms atitinkamų Lietuvos Respublikos BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių riboms, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad I. G. buvo paskirtos aiškiai per griežtos bausmės. Tuo pačiu teigtina, kad ir galutinė subendrinta bausmė nelaikytina per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui.

Aplinkybė, kad I. G. narkotines medžiagas įsigydavo iš kelių šaltinių, nei sunkina, nei lengvina nuteistojo teisinę padėtį, tas pats pasakytina ir apie aplinkybę, kad nuteistasis nedirba, nes turi sveikatos problemų.

Byloje nėra nustatyta, kad I. G. būtų pardavęs narkotines medžiagas kitiems asmenims, tačiau yra neginčytinai įrodyta, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas ir dalį jų išplatino V. K..

Gynėjas mano, jog I. G. buvo neteisingai inkriminuotas turimų kanapių kiekis, kadangi dalis pas nuteistąjį rastų kanapių priklausė A. M.. Atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš kaltinimo šalintina tai, kad I. G. neteisėtai įgijo 18,26 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kadangi šias narkotines medžiagas jam perdavė A. M. ir jis negalėjo jomis laisvai disponuoti. I. G. buvo nuteistas už tai, kad laikė minėtas narkotines medžiagas be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kuri dalis narkotinių medžiagų, rastų pas I. G., buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kuri pardavimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši aplinkybė nėra reikšminga I. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimui, o iš paskirtų bausmių dydžių matyti, jog visos abejonės buvo vertinamos nuteistojo naudai (kaip jau buvo minėta, už sunkius nusikaltimus jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra artimi minimaliai Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytai šios bausmės ribai).

Esant aptartoms aplinkybėms apeliaciniai skundai yra atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. G. gynėjo Algimanto Jucio, nuteistųjų A. M., E. A., A. B. apeliacinius skundus atmesti.