Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-232-948/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-29
Bylos Nr.
1-232-948/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28128-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Nukentėjusysis
Z. A.
Kaltinamasis
K. N.
Baudžiamoji byla Nr. 1-232-948/2016Proceso Nr. 1-01-1-28128-2016-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.1.3.; 2.3.6.4.4.
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 29 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Ž. K.,

dalyvaujant prokurorui T. B., nukentėjusiajai Z. A., kaltinamosios gynėjui advokatui A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje nedirbanti ir darbo biržoje neregistruota, dirbanti Norvegijoje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą Biržų m., (duomenys neskelbtini), teista 2014-06-16 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 9 MGL (1170 Lt) bauda. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 6 MGL (225,90 Eur, 780 Lt) baudos, kurią įpareigota sumokėti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudos nesumokėjusi (baudos dalis – 73,17 Eur išieškota, likusi baudos dalis - 152,73 Eur neišieškota), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 4 d. tuo, kad ji 2016 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Biržuose, (duomenys neskelbtini), gyvendama išnuomotame Z. A. bute, pagrobė svetimą, Z. A. priklausantį turtą – dulkių siurblį 120 Eur vertės, tuo padarydama nukentėjusiajai Z. A. 120 Eur turtinę žalą.

Kaltinamoji K. N. teisiamojo posėdžio metu kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Parodė, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. vasario mėnesio gyveno bute (duomenys neskelbtini), Biržuose, kurį ji išsinuomavo iš savininkės Z. A.. Bute gyveno su draugu M. K.. Atsikėlus gyventi, buto savininkė leido nereikalingus daiktus išmesti. Dulkių siurblį bandė įjungti, tačiau šis neveikė, todėl jį nieko nepagalvojusi ir išmetė. Dulkių siurblys buvo pilkos spalvos, nusidėvėjęs. Jo markės ir modelio neatsimena. Kadangi bute buvo kilimų, dulkių siurblį skolindavosi ir parsinešdavo iš tėvų namų. Nuo 2016 m. vasario mėn. išvažiavo dirbti į Norvegiją. Supranta, kad negerai padarė išmetusi dulkių siurblį, tačiau jokios tyčios pavogti dulkių siurblį neturėjo. Nors siurblys buvo nevertas buto savininkės nurodytos sumos, tačiau Z. A. žalą atlygino, norėdama, kad viskas greičiau baigtųsi, kaip kad jai sakė tyrėja. Žalą už ją atlygino jos tėtis G. N.. Prašo išteisinti.

Nukentėjusioji Z. A. parodė, kad kaltinamoji apsigyveno jos bute nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Dulkių siurblys tada buvo veikiantis. K. N. parodė, kaip juo naudotis. Kad dulkių siurblys neveikė ir kad jį išmetė, K. N. jai nesakė. Daugiau niekas iš bute buvusių daiktų nedingo. Dulkių siurblys buvo „Electrolux“ firmos. Įsigijimo dokumentų neturi. Dulkių siurblys buvo dovanotas dukrai prieš kokius 6 metus. Siurblys visą laiką ir buvo tame bute. Prieš tai gyvenusi moteris juo naudojosi, o paskui paliko naudotis K. N.. Įvertino padarytą žalą 120 eurų. Tyrėja patarė, kaip apskaičiuoti nusidėvėjimą. Galėjo už siurblį mokėti 540 litų. Žala šiai dienai atlyginta.

Liudytojas G. N. parodė, kad dukra K. N., pradėjusi nuomotis butą skolindavosi dulkių siurblį iš jų namų. Dukrai paprašius, žalą nukentėjusiajai atlygino jis, pervesdamas į sąskaitą pinigus. Jei siurblys bute būtų veikęs, dukra iš jų nebūtų ėmusi.

Liudytojas M. K. parodė, kad gyveno su K. N. bute apie du metus. K. N. išvykus, bute iki 2016 m. balandžio mėn. gyveno vienas. Dulkių siurblio bute nematė, nes imdavo dulkių siurblį iš K. N. tėvų. Teisėjai pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t. 1, b.l. 72), juos patvirtino, nes tada prisiminė geriau.

Iš 2016-06-07 Pareiškimo dėl turtinės žalos padarymo apgaule, sukčiavimo, vagystės matyti, kad Z. A. nurodo, jog 2015-08-07 su K. N. sudarė patalpų nuomos sutartį, kuria perdavė jai laikinai valdyti ir naudoti savo butą, esantį Biržų m., (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos mėn. K. N. pavogė 300 Eur vertės dulkių siurblį ir neatsiskaičius už buto komunalinius mokesčius, pabėgo iš laikinai valdyti ir naudoti patikėto buto, išvyko iš Biržų, padarydama jai papildomą 641,74 Eur žalą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, turtinės žalos padarymo apgaule ( 1 t. b.l. 18).

Iš 2016-06-08 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis Biržų m., (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus nustatyta, kad koridoriaus gale yra keturi įėjimai į kambarius, įskaitant į vaikų ir saliono. Rytinėje pusėje yra plastikinis langas su durimis į balkoną. Durų rankena išimta ir padėta ant palangės. Įstiklinto balkono vieno lango rėmas yra be stiklo. Miegamajame kambaryje stovi medinė lova ir patalynė, o iš šonų prie lovos - spintelės. Iš miegamojo einama į virtuvę, kurios viduryje stovi stalas, dešinėje pusėje – virtuvės baldai, dujinė viryklė ir skalbimo mašina. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 19-28).

Iš 2015-08-07 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad nuomotojas (Z. A.) perduoda nuomininkui (K. N.) laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Biržuose, o nuomininkas įsipareigoja mokėti mėnesinį nuomos mokestį, patalpos nuomininkui išnuomojamos iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio (sutarties 1.1-1.2 p. ir 1.4 p., 1 t., b.l. 41-43).

Iš 2016-07-11 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Biržuose, nuosavybės teise priklauso Z. A. (1 t., b.l. 78-79).

LR BK 2 str. 4 d., reglamentuojančioje pagrindines baudžiamosios atsakomybės sąlygas, įtvirtinta nuostata, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

LR BK 178 str. 4 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti minėtų požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai, šiuo konkrečiu atveju – nukentėjusiesiems priklausantys daiktai. Objektyviai vagystė reiškiasi svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Subjektyvusis vagystės požymis yra tai, kad vagystė padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia vagystės sudėtyje reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir nori šį turtą pasisavinti padarant asmeniui turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju K. N. kaltinama pagrobusi nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. padariusi baudžiamąjį nusižengimą. Pagal LR BK 190 str. 1 d. turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji K. N. su nukentėjusiąja Z. A. sudarė buto, esančio Biržų m., (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria K. N. buvo perduotas laikinai valdyti ir naudoti butas su jame esančiais baldais ir buitine technika. K. N. bute apsigyveno su savo vaiko tėvu M. K.. 2016 m. vasario mėn., G. N., neperspėjusi buto savininkės, išvyko dirbti į Norvegiją, bute iki balandžio mėn. liko gyventi M. K.. Nuomininkai nuo 2016 m. nebemokėjo buto komunalinių mokesčių už paslaugas ir liko įsiskolinę 641,74 Eur, sugadino balkono plastikinių durų rankeną 20 Eur vertės ir išdaužė balkono lango stiklą 10 Eur vertės. Buto savininkė pasigedo bute buvusio dulkių siurblio Elektrolux markės 120 Eur vertės. Z. A. padarytą 30 Eur dydžio žalą atlygino M. K.. 120 Eur Z. A. už K. N. pervedė jos tėvas G. N.. Dėl padarytų nuostolių už komunalinius patarnavimus Z. A. kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka. Kaltinamoji K. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad bute buvęs pilkos spalvos dulkių siurblys buvo neveikiantis, todėl jį išmetė, o naudojosi iš tėvų atsivežtu oranžinės spalvos dulkių siurbliu. Liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad pilkos spalvos dulkių siurblio bute nematė, nes imdavo dulkių siurblį iš K. N. tėvų. Šį K. N. tėvų oranžinės spalvos dulkių siurblį, išsikraustydamas iš buto, pasiėmė su savimi. Liudytojas G. N. patvirtino kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad ji dulkių siurblį skolindavosi iš tėvų ir buvo minėjusi, kad bute buvęs dulkių siurblys neveikia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. A. 2016-06-07 pareiškime policijai nurodė, kad pavogto dulkių siurblio vertė 300 Eur. 2016-06-08 Z. A. nurodė, kad dulkių siurblio markė buvo Samsung. 2016-06-21 Z. A. patikslino pavogto dulkių siurblio markę, nurodydama, kad buvo pavogtas Electrolux markės siurblys. Jokių dulkių siurblio įsigijimą patvirtinančių dokumentų Z. A. pateikti negalėjo, nes nėra išsaugojusi. Posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad dulkių siurblys buvo pirktas prieš 6 metus kaip dovana dukrai, už jį mokėjo apie 540 litų (156 Eur). Padarytą žalą, atskaičiusi daikto nusidėvėjimą, įvertino 120 Eur. K. N. nurodė, kad dulkių siurblys buvo neveikiantis. Rašytinių dokumentų, patvirtinančių bute buvusių daiktų būklę, perduodant butu naudotis K. N. nėra. Pati nukentėjusioji posėdžio metu nurodė, kad už dulkių siurblį, pirktą prieš kokius 6 metus, galėjo mokėti apie 540 Lt, t.y. 156 Eur. Šioje byloje nėra galimybės nustatyti kokia daikto vertė. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios gynėjo argumentui, kad jau naujų Elektrolux markės siurblių kainos prasideda nuo 75 Eur. Todėl, nesant galimybės nustatyti kokia buvo daikto likutinė vertė jo išmetimo momentu, negalima konstatuoti, kad K. N. padarė didesnę žalą nei LR BK 190 str. 1 d. yra apibrėžta daikto nedidelė vertė, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę.

Teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, K. N. veiksmuose tyčios nenustatė ir neturi pagrindo netikėti jos parodymais, kad dulkių siurblį išmetė. Dėl neatsakingo poelgio, t.y. kad išmetė dulkių siurblį neatsiklaususi buto savininkės Z. A., K. N. gailėjosi. Z. A. nurodyto dydžio žala jai buvo atlyginta. Daugiau jokių vertingų daiktų iš Z. A. buto nedingo. Iš kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad K. N. buvo prašiusi Z. A. leidimo išmesti bute buvusią ir jai nereikalingą minkštą kampo dalį, Z. A. leido išmesti šį baldą. Kadangi gyvenamosios patalpos ir jose buvę daiktai bei buitinė technika K. N. buvo išnuomoti rašytinės sutarties pagrindu, suteikiant teisę jais naudotis, ir tai yra pagrįsta civiliniais santykiais, todėl dėl netinkamo sutarties laikymosi ir patirtų nuostolių kyla civilinė atsakomybė.

Teismų praktika, taikant Lietuvos Respublikos BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos ir vertintinos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad K. N. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 4 d. sudėties, t.y. nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o visos aplinkybės, kurios nėra aiškiai nustatytos ir įrodytos yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl K. N. dėl kaltinimo pagal LR BK 178 str. 4 d. išteisintina, nepadarius jai veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, priėmus nuosprendį, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307-308 str., teismas,

nusprendžia:

K. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Jusevičienė