Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo bei atsakovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2010-09-27 išrašė paprastąjį vekselį 4956 Lt, mokėjimo terminas nustatytas 2010-12-31 (b. l. 4). Atsakovui neapmokėjus skolos iki nustatyto termino, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą 2011-03-02 (b. l. 1–2).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas priimtą sprendimą grindė tuo, kad neapmokėjus vekselio per nustatytą terminą, jis tapo skolos rašteliu, patvirtinančiu atsakovo įsipareigojimą apmokėti skolą, todėl teismas, išanalizavęs LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normas bei LR CK paskolos sutartį reglamentuojančias teisės normas, ieškinį tenkino. Darytina išvada, kad teismas ginčijamame sprendime nurodė teisės aktus, kuriais grindė priimtą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (LR CK 1.105 str. 1 d., LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str.1 d.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (LR CK 1.105 str. 1 d., LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Šioje byloje atsakovas neginčijo vekselio, jo išrašymo sąlygų bei pagrindų. Darytina išvada, kad atsakovas pripažino besąlyginį įsipareigojimą sumokėti nurodytą vekselyje sumą.

LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. numato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą. Nors LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia apelianto skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo, todėl neturi būti įrodinėjamas pinigų gavimo faktas pagal paskolos sutartį, t. y. faktinis bei realus pinigų perdavimo atsakovui faktas. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų atsakovui perdavimo faktą patvirtina pats vekselio išrašymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 4956 Lt sumą ieškovui. Priešingas aiškinimas prieštarautų LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. LR CK 6.878 str. numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas buvo skolingas UAB „Telauta“. Ieškovas vietoj atsakovo 4956 Lt sumą sumokėjo UAB „Telauta“, todėl atsakovas vekseliu įsipareigojo 4956 Lt sumą sumokėti ieškovui (b. l. 27–29). Apeliantas nors ir neigia paskolos faktą, tačiau šių aplinkybių nepaneigė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. nepaneigė avanso apyskaitos bei skolos suderinimo aktų (LR CPK 178 str.). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai nustatė, kad vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 4956 Lt paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2010-12-31, ir pagrįstai pripažino, kad bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja LR CK XLIII skyriaus normos.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundą apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimą palikti nepakeistą.