Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-02-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-1090-670/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
e2YT-1090-670/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Klimaitis
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1090-670/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00044-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. V. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinės D. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties likusį palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. M., po jo mirties palikimą priėmė mirusiojo sesuo I. T., kuri 2020 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi pareiškėjui padovanojo paveldėjimo teises į priimtą palikimą po J. M. mirties. Pradėjus administruoti palikimą paaiškėjo, kad kai kurie mirusiajam J. M. priklausę turto vienetai buvo įgyti santuokoje, todėl jam ir jo sutuoktinei D. M., priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. J. M. ir D. M. susituokė (duomenys neskelbtini), o 1996 m. jie įsigijo bendrą turtą, t. y. gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) šis turtas registruotas D. M. vardu. Po sutuoktinės mirties J. M. į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko gyventi bendrame šeimos būste, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, todėl palikimą po žmonos mirties priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. D. J. M. vaikų neturėjo, jų tėvai mirę, todėl nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių nebuvo. Po D. M. mirties palikimo niekas nepriėmė. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. priėmė palikimą atsiradusį po savo sutuoktinės D. M. mirties. Mano, kad šiai bylai išnagrinėti pakanka rašytinių įrodymų, todėl prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo - Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavę duomenų apie galimą palikėjo J. M. ir D. M. palikimo parėjimą valstybei. Jei išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus pasitvirtintų, kad J. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Byla išnagrinėta pagal palikimo turto buvimo vietą, rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą šalims pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. M. ir D. M. (D.) susituokė (duomenys neskelbtini).; Gyventojų registro duomenimis D. M., gimusi (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis J. M., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); 2021 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis D. M. vardu nuosavybės teise registruoti žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), o J. M. vardu registruoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini); 2020 m. gruodžio 7 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) I. T. padovanojo pareiškėjui A. V. paveldėjimo teises į priimtą palikimą, likusį po jos brolio J. M. mirties (duomenys neskelbtini); pateikti mokėjimo kvitai patvirtinantys, kad buvo mokami mokesčiai namui išlaikyti; 2021 m. sausio 14 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Viešvilės seniūnijos pažyma, kad J. M. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini).

Byloje teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis J. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdama jį valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad J. M. po sutuoktinės D. M. mirties į notarų biurą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko gyventi šeimos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir juose gyveno iki savo mirties, jis mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir administravo turtą, sudarinėjo sutartis su paslaugų teikėjais ir turtu rūpinosi kaip savu. Tokiais veiksmais J. M. išreiškė valią priimti mirusios sutuoktinės palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Ginčo dėl palikimo priėmimo byloje nėra, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. M. mirties visą jos palikimą priėmė J. M. pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs visą mirusiosios turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui A. V. įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Raimundas Klimaitis