- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-221-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29664-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Aurelijaus Rauckio
- Nuteistasis
- T. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. kovo 29 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo T. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 91-38 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. M., nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 25 d., pabaiga – 2022 m. lapkričio 25 d.
2. Komisija 2022 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą Nr. 91-38 netaikyti nuteistajam T. M. l (toliau – BVK)157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, taip pat neįvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos visų jam paskirtų rekomendacijų. Komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis T. M. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. kovo 29 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis T. M. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo įstatymo taikymo jo atžvilgiu.
4.1. Skundo autoriaus teigimu skundžiama teismo nutartis yra neteisinga ir naikintina. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog T. M. yra skatintas ne vieną kartą, bet 2022 m. kovo 23 už gerą elgesį buvau skatintas ir antrą karta. Nuteistojo teigimu, jeigu jis būtų padaręs tvarkos pažeidimą, Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu jam būtų paskirta nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnyje.Tačiau nuteistasis nepadarė jokio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, todėl nebuvo jam ir skirta jokia drausminė nuobauda. Jo asmens byloje įrašas apie tai, kad buvo svarstytas drausminėje komisijoje yra neteisėtas ir blogina T. M. teisinę padėtį. Nuteistojo įsitikinimu, negalima tokiu įrašu daryti išvados, remtis ir teigti, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu padarė drausmės pažeidimą. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. T. M. visą bausmės atlikimo laikotarpį pavyzdingai elgėsi ir negalima teigti, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistais bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Nuteistojo teigimu, BVK nėra nuostatos, kurioje būtų reikalaujama rizikos balus sumažinti iki minimumo. Todėl jo manymu, teismo reikalavimas, jog turėtų riziką sumažinti yra perteklinis. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog T. M. yra teistas ne keturis kartus, kaip teismas teigia, o du kartus, todėl teismas netaikydamas nuteistajam lygtinio paleidimo įstatymo, motyvuojant, kad jis yra praeityje teistas ir ne kartą atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, baudžia jį už tą patį antrą kartą tuo pažeisdamas nuteistojo teises pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas.
4.3. Skunde pažymima, jog nors T. M. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau padarė išvadas, kad negalima vartoti alkoholio ir tvirtai nusprendė ateityje jo nevartoti. Dėl to lankė įvairias programas. Mano, jog alkoholio vartojimo problemą yra išsprendęs. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu stengiasi kontroliuoti savo elgesį, niekada nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais, mano ateityje tikrai nebus netinkamų konflikto sprendimo atvejų. Nuteistojo įsitikinimu, teismas vertindamas jo praeities, elgesio, paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepagrįstai konstatavo pakankamą / nepalankumą nuteistojo elgesio korekciją, nustatydamas neigiamą jo elgesį apibūdinančius kriminologinius ar jiems artimus rizikos veiksnius.
4.4. Skunde nurodoma ir tai, jog nuteistasis skolas dengė savanoriškai pagal galimybes. Išmokėjau 376.25 Eur. Niekas neklausė iš kokių lėšų T. M. dengė skolas, todėl nesuprantama, kodėl teismas įžvelgė blogį, kad nuteistasis dengė savanoriškai skolas nepaaiškindamas iš kokių lėšų jas dengia. Be to, T. M. nuteistas už smurtinius nusikaltimus, todėl nesuprantama, kur teismas įžvelgė, kad nusikaltimai atlikti dėl finansinio motyvo - siekiant lengvų ir greitų pinigų. Pažymima ir tai, jog išėjęs į laisvę nuteistasis tikrai ras tinkamą darbą ir be vargo galės padengti skolas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad išvadoje apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą nurodyta, kad atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti, uždirbti ir dengti įsiskolinimus, tačiau darbo pataisos namuose jam nebuvo pasiūlyta.
4.5. Skundo autoriaus teigimu, pataisos įstaigoje buvo nurodyta, kokias individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis turi vykdyti. T. M. įvykdė visas nurodytas priemones. Todėl liko neaišku, apie kokias neįvykdytas priemones teigia teismas, kurias tariamai nuteistasis neįvykdė. Skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinama tokia aplinkybė, kad nuteistasis jau buvo buvęs paleistas ankščiau lygtinai, tačiau buvo drausmingas ir už gerą elgesį Probacijos tarnybos priežiūra buvo panaikinta. Be to, liko neįvertinta aplinkybė, kad nors ir negavęs galimybės dirbti, nuteistasis mokėsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje Pravieniškių skyriuje suvirintojo specialybės ir verslo vadybos, lankė dailės ir menų būrelį, kas turėtų teigiamai charakterizuoti nuteistąjį ir leistų teigti, kad jis stengiasi kažko pasiekti, įgyti specialybę. Nuteistojo įsitikinimu, teismas yra neteisus spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo. Neįvertinęs teisingai visumos aplinkybių padarė išvadą, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija nepasieks tikslo. Tokia pirmos instancijos teismo nutartis, netaikyti T. M. lygtinio paleidimo įstatymo, turėtų būti naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, priimdama nutarimą netaikyti T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. yra faktiškai atlikęs įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, Komisijos posėdžio dienai, kuomet buvo svarstomas klausimas dėl T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis buvo vieną kartą skatintas, vėliau gauta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos patvirtina, jog nuteistasis 2022 m. kovo 23 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą programose paskatintas dar vieną kartą, turi gyvenamąją vietą, paleistas lygtinai bus įdarbintas, pataisos įstaigoje, yra kreipęsis su prašymu dėl įdarbinimo, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo statybininko apdailininko specialybę, šiuo metu mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje Pravieniškių skyriuje suvirintojo specialybės, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau vien tai, kad T. M. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija mokytis, finansinių įsipareigojimų dengimas bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.
8. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat nustatyta, jog T. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė. Ir nors fiksuojama mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 12 kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo T. M. pakartotinio nusikalstamumo riziką: kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; pasižymi maža motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta tik iš dalies, stengiasi sumenkinti savo atsakomybę už savo veiksmus, siekia pateisinti netinkamą savo elgesį sakydamas – „taip reikėjo, nes gelbėjau draugą“, tačiau įvardina tai kaip praeities klaidą iš kurios stengiasi pasimokyti. Nuteistajam yra sunku įvardinti ir atpažinti problemines sritis, teigia neturintis sunkumų su kuriais šiuo metu negalėtų susidoroti, be to, nuteistasis yra linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, neigia savo elgesio pasekmes platesniąją prasme. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, stebima, jog didžiąją gyvenimo dalį nuteistasis stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų. Jis pripažįsta, jog gana dažnai pasitaiko situacijų, kuomet jis pasiduoda kitų asmenų įtakai, ypač psichologiškai tvirtesnių. Nors nuteistasis teigia, kad problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, tačiau nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pataisos įstaigoje lankė AA užsiėmimus, taip pat lanko alkoholio prevencijos programas. Visgi, galima teigti, kad nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog pataisos procesas nuteistajam dar nėra pasiektas ir negalima neabejotinai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs iš pataisos įstaigos nenusikals, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu rodo tik minimalias pastangas koreguoti savo elgesį.
9. Be to, pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad T. M. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tačiau drausminė nuobauda jam nebuvo paskirta, o apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis nepadarė jokio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, todėl nebuvo jam ir skirta jokia drausminė nuobauda, o jo asmens byloje įrašas apie tai, kad buvo svarstytas drausminėje komisijoje yra neteisėtas ir blogina T. M. teisinę padėtį, tačiau pažymėtina, jog nors nuteistajam drausminė nuobauda ir nebuvo paskirta, tačiau tai paties pažeidimo fakto nešalina ir yra aplinkybė, nuteistąjį charakterizuojanti neigiamai, rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai. Su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusių aplinkybių kontekste pažymima, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir vertinant probacijos sėkmingumą, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens elgesys yra svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų ribojimų, suvaržymų nustatymu nuteistajam, todėl režimo nesilaikymo atvejis, padaryto pažeidimo menkinimas ir savo elgesio teisinimas, kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasiruošimo tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti.
10. Abejonių tinkamu pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo darbinė motyvacija bei esamas ir galimas finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau atlikdamas bausmę pataisos namuose nedirba. Nuteistasis laisvėje turi labai nestabilią darbo istoriją. Būdamas 19 metų T. M. išvyko gyventi į Angliją. Teigia darbą susiradęs per įdarbinimo agentūrą. Darbas agentūroje truko apie 8-9 mėn. Vėliau 6 mėn. dirbo statybų sektoriuje ir atliko pagalbinius darbus. Pasibaigus darbų sezonui T. M. buvo atleistas. Neturėdamas darbo jis atsitiktinumo dėka susipažino su žmonėmis, kurie pasiūlė jam važiuoti į užsienio šalis ir užsidirbti vagiant ir apiplėšinėjant mašinas. Šia nusikalstama veika nuteistasis užsiėmė Vokietijoje, kur buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų ir atliko arešto bausmę. Po arešto bausmės, tie patys žmonės pasiūlė T. M. užsiimti ta pačia veikla, tik jau Nyderlanduose. Vertinimo metu nuteistasis teigia, kad oficialiai yra dirbęs 8 mėn. "(duomenys neskelbtini)" statybininko padėjėju. Iš darbo išėjo savo noru dėl per mažo atlyginimo. 6 mėn. dirbo baldų gamybos įmonėje "Idėjų parkas". Iš darbo išėjo dėl skolų, kurias antstoliai nuskaičiuodavo iš gaunamos algos. 3 mėn. dirbo firmoje "Baltijos skautai" pagalbiniu darbininku. Nors nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą ir sutiko dirbti, teikė ne vieną kartą prašymus dėl įsidarbinimo, tačiau buvo išrankus darbo pobūdžiui ir neįsidarbino. Atsižvelgiant į tai, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 14010,71 eurų, išmokėta tik nedidelė – 376,25 eurų dalis. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje, gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo skundą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo ne vieną kartą teistas (du kartus Lietuvoje ir du kartus užsienyje), jam buvo taikomos ir švelnesnės ir griežtesnės bausmės, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, apylinkės teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
12. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios buvo įvertintos kartu su visomis kitomis nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jų visuma nedavė pagrindo išvadai apie akivaizdžią nuteistojo pažangą. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog T. M. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją T. M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.