Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-134-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
AN2-134-211/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02729-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-134-211/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02729-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. (toliau – Darbo inspekcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. byla dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 3 dalyje, padarymo grąžinta Darbo inspekcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. Darbo inspekcijos 2108 m. lapkričio 6 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį, jam skirta administracinė nuobauda – 480 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad A. P., būdamas UAB „P“ darbdaviui atstovaujančiu asmeniu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 punkto reikalavimą, nes per šešis mėnesius nuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo dienos įsakymu nesudarė darbo tarybos rinkimų komisijos. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Darbo tarybos rinkimų komisija sudaryta 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 18-062. Taip pat A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nes pagal 2018 m. kovo mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio ir Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio duomenis J. A., be jos raštiško sutikimo, dirbo viršvalandžius, už kuriuos jai buvo mokamas atlyginimas.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu A. P. pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti nutarimo dalį dėl Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalies ir Darbo kodekso 119 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų ir A. P. administracinės nuobaudos neskirti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo A. P. skundą, 2019 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino Darbo inspekcijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir bylą grąžino Darbo inspekcija, konstatavęs esminį teisenos pažeidimą, kadangi tiek skundžiamame nutarime, tiek ir administracinio nusižengimo protokole A. P. padaryto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės nustatytos netiksliai, iš jų negalima suprasti nusižengimo padarymo esmės, laiko, todėl tokiu būdu buvo pažeistas A. P. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Taip pat teismas nurodė, kas buvo padaryta netinkamai.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį. Argumentuojama, jog Darbo inspekcijos nuomone tiek administracinio nusižengimo protokolas A. P., tiek nutarimas surašyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o teismas šiuo atveju nenagrinėjo aplinkybių, kuriomis buvo surašytas protokolas. Cituodama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatas Darbo inspekcija teigia, kad A. P., kaip bendrovės direktorius jų nesilaikė ir bendrovėje UAB „P“ darbo tarybos rinkimus organizavo praleidęs įstatyme numatytą terminą, t.y. pažeidžiant teisinį reglamentavimą. Taip pat buvo klausiama bendrovės darbuotojų apie darbo tarybą, apie kurią jie nieko nežinojo ir nieko negalėjo pasakyti. Teigia, kad jeigu bendrovėje yra veikianti darbo taryba, apie tai darbuotojai privalėjo būti informuoti. Be to pažymi, kad darbo tarybos narius renka patys bendrovės darbuotojai balsavimo būdu, o ne bendrovės vadovas įsakymu juos paskiria. Teigia, kad teismo posėdyje nebuvo įvertinti Darbo inspekcijos atstovės argumentai, kad bendrovės vadovas, sudarydamas darbo tarybą, turi vadovautis galiojančiais teisės aktais, priešingai nei buvo daroma bendrovėje UAB „P“, todėl praši pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos darbo tarybos nesudarymo bendrovėje. Skunde taip pat teigiama, kad teismas iš esmės nepaneigė A. P. padarytų pažeidimų, o skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai laikytini pertekliniais, nes negali būti reikalaujama tirti visas galimas aplinkybes, kurios nėra tiesiogiai susiję su pažeidimo padarymu. Darbo inspekcijos manymu, tokia teismo nutartimi sukuriamas precedentas, kuomet nusižengęs darbdavys gali nevykdyti teisėtų valstybės institucijos nurodymų, nesilaikyti galiojančių darbo teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino A. P. administracinio nusižengimo bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, konstatavęs, kad byloje yra įrodymų trūkumų, t.y. nesurinkti visi reikiami įrodymai ir šios aplinkybės kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismas nutartyje konstatavo, kad tikslinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, išsiaiškinant A. P. padarytą (-us) pažeidimą (-us), papildomai ištiriant darbo tarybos bendrovėje UAB „P“ sudarymo aplinkybes, galinčias turėti reikšmingos įtakos bendrovės vadovo atsakomybei, taip pat išsiaiškinant aplinkybes dėl bendrovės darbuotojos J. A. realiai dirbtų valandų skaičiaus, jos pareigų ir pavaldumo, taip patikslinant protokole galimai padaryto (-ų) pažeidimo (-ų) padarymo aplinkybes. Teismas nurodė negalintis pats atlikti šių aplinkybių tyrimo, pašalinti trūkumų, kadangi riboja teisminio nagrinėjimo ribos.

6. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo faktinių bylos duomenų vertinimu ir išvadomis sutinka. Išnagrinėjus apeliacinį skundą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuojama, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą – Darbo inspekcijai grąžino pagrįstai.

7. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teisme, teismo posėdyje išklausė byloje dalyvaujančių asmenų parodymų, ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė procesinį sprendimą – grąžinti bylą Darbo inspekcijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas bylą Darbo inspekcijai, nubaudusiai A. P., konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokole ir Darbo inspekcijos nutarime nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl atsakomybėn traukiamo A. P. kaltės dėl jam inkriminuoto (-ų) nusižengimo (-ų) padarymo. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, tai nereiškia, kad apylinkės teismas paneigė ar nepaneigė A. P. padarytų pažeidimų, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kokie veiksmai atliktini ir kokie įrodymai turi būti surinkti, kad būtų galima spręsti dėl A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo/nepadarymo. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų akivaizdu, kad pats savo iniciatyva pirmosios instancijos teismas papildomų įrodymų surinkti negalėjo, todėl sprendimas grąžinti bylą institucijai laikomas pagrįstu. Skundžiamoje nutartyje dėstomi ir prieš tai paminėti įrodymų trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, kadangi jie yra esminiai.

8. Pagrįstai skundžiamoje nutartyje teigiama, kad Darbo inspekcijos nutarime pažeidimo padarymo aplinkybės aprašytos neišsamiai ir netiksliai, kadangi 2018 m. lapkričio 6 d. nutarime, grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodoma, jog nusižengimo padarymo laikas – 2018 m. birželio 5 d. 9 val. 30 min. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. 9 val. 30 min.“, o grafoje „Pažeidimo esmė“ nusižengimo padarymo laikas apskritai nenurodytas. Taip pat iš pažeidimo turinio aprašymo matyti, kad A. P. inkriminuotos net 3 veikos, 3 skirtingi darbo įstatymų pažeidimai, tačiau, kaip minėta, laikas nurodomas tik vienas.

9. Neaišku kokiu teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, skundžiamu nutarimu A. P. buvo paskirta 480 eurų bauda, kadangi ANK 38 straipsnis reikalauja asmeniui padariusiam du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinę nuobaudą skirti už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.

10. Nors tam tikrus įrodymus pirmosios instancijos teismas gali išsireikalauti pats arba įpareigoti juos pateikti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusią instituciją, taip pat teismo posėdžio metu gali apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti tyrimo metu ar atlikti kitus būtinus veiksmus, taip siekdamas pašalinti prieštaravimus, tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryti sutrukdė kiti nustatyti esminiai pažeidimai, sukėlę abejonių dėl A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo fakto.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinė nuobauda A. P. buvo paskirta kaip kraštutinė priemonė, kadangi nei pats bendrovės vadovas, nei kitas įgaliotas asmuo neatvyko į Darbo inspekciją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimų teisena grįsta nekaltumo prezumpcija, kas reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę, bet ne pareigą, duoti parodymus, teikti paaiškinimus ir būtent institucija yra įpareigota įrodyti asmens kaltę, rinkti asmenį kaltinančius ir teisinančius duomenis, juos nešališkai vertinti laikantis ANK reglamentuotų taisyklių, aiškiai apibrėžti asmeniui pateikiamo kaltinimo ribas ir tokiu būdu neužkirsti kelio netrukdomai realizuoti teisės į gynybą. Šiuo atveju pagrįstai apylinkės teismas konstatavo esant šiuos pažeidimus.

12. Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutartis grindžiama motyvais, kurie, šiuo konkrečiu atveju laikomi pakankamais sprendimui grąžinti bylą institucijai, tyrusiai administracinio nusižengimo bylą. Apygardos teismas atskirai pabrėžia, kad šiuo atveju yra vertinamas tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o A. P. kaltės klausimas nenagrinėjamas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti grąžino pagrįstai. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų teismas nenustatė, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta Ulbienė