Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-260-576/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-25
Bylos Nr.
II-260-576/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03576-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-260-576/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03576-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7, 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Piotrovskai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P.,

nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundą dėl Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-05 nutarimo Nr. 10N-8475260-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas A. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-7966044-14 A. P. dėl to, kad šis 2014-02-23 18.55 val. Savanorių pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Hyundai Elantra“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į žiedinę sankryžą trečia eismo juosta, persirikiuodamas į antrą eismo juostą, neduodamas kelio antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios kiti eismo dalyviai turėjo keisti judėjimo kryptį ir greitį. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktus ir padarė LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Gubarytė 2014-03-05 nutarimu Nr. 10N-8475260-14 už LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą A. P. paskyrė 450 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Šalies argumentai

A. P. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-05 nutarimą Nr. 10N-8475260-14, ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Skunde nurodo, kad 2014-02-23 jis vairavo automobilį „Hyundai Elantra“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Savanorių pr. žiedu Vilniuje. Persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrą, pirmiausiai praleido policijos automobilį, ir tada vienas paskui kitą važiavo antra eismo juosta. Paspaudė garsinį signalą, policijos pareigūnų automobilis įjungė šviesos ir garsinius signalus, parodė ženklą sustoti. Sutinka, kad nuspaudęs garsinį signalą, pažeidė KET taisykles, dėl to labai gailisi. Nesutinka su nutarime išdėstytais policijos pareigūnų parodymais, kad jie privalėjo keisti eismo kryptį, buvo sukelta avarinė situacija. Jis nesukėlė jokios grėsmės eismo saugumui, jokios pavojingos situacijos, privertusius kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį, ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Jam paskirta nuobauda neadekvati, kadangi jis jokio pavojaus nesukėlė. Garsinio signalo paspaudimas buvo netyčinis.

Atsiliepimas

Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad byloje buvo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, laikino leidimo šaknelė, vairuotojo pažymėjimas. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime buvo nurodytos kelių eismo taisyklių nustatymo ir įforminimo aplinkybės. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs policijos pareigūnas nurodydamas teisės pažeidimo aplinkybes, pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2014-02-23 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. Vaizdo įrašo nėra, nes tuo metu tarnybiniame automobilyje įrangos nebuvo, ji buvo sugedusi. Atsižvelgiant į tai mano, jog A. P. 2014-02-23 18.55 val. Savanorių pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Hyundai Elantra“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į žiedinę sankryžą trečia eismo juosta, persirikiuodamas į antrą eismo juostą, neduodamas kelio antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios kiti eismo dalyviai turėjo keisti judėjimo kryptį ir greitį. Prašo jo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas, būdamas informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama, jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė savo skundą ir nurodė, kad dirba laisvai samdomu menininku, dirba pagal individualią veiklą, automobilis jam yra kaip ofisas, tiesioginė darbo priemonė. Be to, jo tėvai yra sergantys, jiems nuolat reikia priežiūros, dėl to automobilis jam yra būtinas. Vykdant paskirtą nuobaudą jis 3 mėn. bus nedarbingas ir nemokės valstybei jokių mokesčių. Jis būtų naudingesnis Valstybei, jeigu dirbtų. Bet to, nebuvo jokios avarinės situacijos, policijos automobilis nekeitė judėjimo krypties, neturėjo keisti jokios juostos. Jis (A. P.) įvažiavo į žiedinę sankryžą iš 3 juostos, persirikiuodamas praleido policijos automobilį, puikiai jį matydamas, priekyje važiavo policijos automobilis, jis važiavo iš paskos ir tik tada panaudojo garsinį signalą. Negali pasakyti, kad netyčia jį panaudojo, nes tada meluotų. Gal jam pasirodė, kad policijos automobilis į sankryžą įvažiavo nelabai tvarkingai, buvo pervargęs, parą nemiegojęs ir tiesiog pyptelėjo. Tuo metu jie jau važiavo vienas paskui kitą. Supranta, kad dėl to suerzino policininkus, jie po garsinio signalo įjungė švyturėlius. Sustojęs ir priėjęs vienas iš policininkų, pareiškė „atsisveikink su teisėmis“. Mano, kad pakirta bauda yra neadekvati, be to visuose policijos automobiliuose yra vaizdo įrašymo įranga, keista, kad būtent tuo metu jinai buvo sugedusi. Atsiprašo ir gailisi, kad sukėlė konfliktinę situaciją, panaudodamas garsinį signalą, tai buvo nedidelė konfliktinė situacija, bet ne avarinė situacija. Kelias yra, kur Tūkstantmečio viadukas ir kur yra Savanorių žiedas. Žiede yra trys juostos. Jis iš 3 juostos įvažinėjo į žiedą, o policininkai įvažinėjo iš antros juostos. Jis iš 3 eismo juostos iš karto įvažiavęs į žiedą persirikiavo į 2 juostą pačiame žiede. Jį sustabdė žiedinėje sankryžoje, automobilis judėjo policijos automobilio priekyje, jie abudu važiavo 2 juosta, tada jis pyptelėjo, policininkai įjungė švyturėlius, po to persirikiavo į 1 juostą. (b.l. 25)

Liudytojas A. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jie pradėjo darbą su kolega, išvažiavo iš Giraitės, išvažiavę persirikiavo į 2 eismo juostą prieš žiedinę sankryžą. Ten yra 3 juostos, viena iš karto į dešinę, antra eismo juosta važiuoti teisiai arba į dešinę, 3 juosta važiuoti teisiai leidžiant saugiai persirikiuoti į 2 juostą. Jis asmeniškai pats buvo už vairo, buvo antroje juostoje. A. P. važiavo į trečią eismo juostą, įvažinėjo į žiedą kartu, kadangi daugiau automobilių nebuvo. Tačiau įvažiuojant A. P. įvažinėjo ne į 3 juostą, o į antrą, užkirsdamas jam kelią tolimesniam važiavimui, ir jam porininkas dar sakė „ žiūrėk, taigi tuoj „įgrius““. Tada jis metėsi į pirmą eismo juostą, kad A. P. neįvažiuotų į kairįjį jo automobilio šoną. Jeigu būtų važiavę automobiliai pirmoje juostoje, būtų avarija. Po to jis (A. P.) dar panaudojo automobilio garsinį signalą. Po to A. P. interpretavo, kad jį sulaikė dėl to, jog jis panaudojo signalą. Jie tikrai savo darbe nenaudoja jokių interpretacijų. Kai jis įvažiavo į pirmą juostą, A. P. pravažiavo per pusę jo automobilio, tada panaudojo garsinį signalą. Tada jie pravažiavo dar pirma eismo juosta ir kada jisai aplenkė, automobilis buvo sustabdytas. Jam atrodo, kad žiedinėje sankryžoje, pirmoje eismo juostoje, bet jau pravažiavus išvažiavimą iš žiedo, ir sustabdė jį. Vairuotojas buvo pakviestas į tarnybinį automobilį, žmogui bandė paaiškinti pažeidimo esmę, bet žmogus su humoru priėmė šitą dalyką, po to pradėjo sakyti, kad „jūs čia sustabdėte, nes aš jums pasignalinau“. Žmogus nesuprato pažeidimo esmės, o protokolas surašytas tik tai pagal faktą. Filmavimo įranga tai dienai turėjo būti jau įdėta, jis galvojo, kad jinai yra veikianti, deja, jinai dar po šiai dienai nėra įdėta. Tuo metu buvo įsitikinęs, kad vyksta filmavimas. Jo nuomone, A. P. pasignalizavo, nes nesuprato, kur važiuoja. Jie keitė judėjimo kryptį ir greitį. (b.l. 25-26)

Liudytoja I. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ji važiavo su A., ji sėdėjo keleivio vietoje. Pravažiavo iki Savanorių žiedo, pastebėjo, kad iš dešinės pusės atvažiuoja policijos automobilis, jis kaip įvažiavo į žiedą, taip ir važiavo ta pačia eismo juosta, jie nekeitė nei greičio nei važiavimo juostos. Jie važiavo paskui. A. pasigalino, po pasignalinimo policijos automobilis pristabdė, įjungė švyturėlius ir per garsiakalbį pareiškė, kad jiems sustoti. Jie tada pasitraukė į kraštinę žiedo juostą, sustojo. Vienas iš pareigūnų išlipo, paprašė pateikti visus dokumentus, kitas pareigūnas automobilyje aiškinosi, kam registruotas automobilis. Tada antras policininkas priėjo ir pareikalavo vairuotojo teisių ir pareiškė „atsisveikink su teisėmis“. Tada A. kartu su policininkais nuėjo į policijos automobilį, ten prabuvo 15 min. Ji nevairavo, todėl nepastebėjo, iš kokios eismo juostos įvažiavo, negali tiksliai pasakyti, bet jai atrodo, kad jie taisyklingai įvažiavo. Pareigūnų automobilį matė, kai jis įvažinėjo į sankryžą ir kai pradėjo važiuoti paskui jį. Kodėl A. signalino nežino, yra susidūrusi su avarinėmis situacijomis, dėl to jautriai reaguoja į visokiausias avarines situacijas, bet to atveju nieko tokio nepajuto. Jos nuomone, jeigu nebūtų pasigalinta, tai jų nebūtų sustabdę pareigūnai. Jų automobilio atžvilgiu policijos automobilis buvo iš dešinės pusės.

Liudytojas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad neprisimena įvykio, paprašė pagarsinti tarnybinį pranešimą. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad buvo įvažiavimas iš Laisvės prospekto į žiedinę sankryžą, buvo trys juostos, žiedinėje sankryžoje taip pat trys juostos. Pirma juosta įsuka į Savanorių prospektą, antra eismo juosta važiuojama tiesiai arba sukama į Savanorių prospektą, iš trečios juostos galima tik į kairę, keisti važiavimo kryptis galima tik persirikiavus. Jis sėdėjo šalia vairuotojo, nevairavo, jie važiavo lygiagrečiai, A. P. automobilis buvo trumputį pirmiau, jam reikėjo važiuoti į žiedinę sankryžą, jis staigiai pasuko į antrą eismo juostą, ko pasekoje užkirto kelią pareigūnams. Kolega pasuko automobilį į pirmą eismo juostą stabdydamas. Įvažinėjant į žiedą, sukimo momentu vairuotojas įjungė ir garsinį signalą. Jam turbūt pasirodė, kad jie kliudė kelią. Vairuotojas buvo pakviestas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Ką jis aiškino, neatsimena, sutiko, kad ne taip pasuko. Sustabdymo momento dabar neatsimena, neatsimena, ar šūktelėjo vairuotojui. Kodėl neveikė vaizdo įrašas, negali pasakyti, šiuo metu filmavimo įranga apskritai išimta. Jo porininkas turėjo staigiai stabdyti, sukti į dešinį šoną, keisti kryptį. Dėl signalinio neatsimena gerai, nes tai neturi reikšmės. Buvo pavažiuota 20 metrų, kadangi stabdant automobilį reikia pasirinkti tam tinkamą vietą, kad netrukdyti eismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 124² str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, arba už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis vairuodamas automobilį padarė KET 9 ir 106 punktuose numatytus pažeidimus, ir dėl šių pažeidimų kitas eismo dalyvis – pareigūnų tarnybinis automobilis buvo priverstas mestis į kitą eismo juostą, bei keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų automobilių susidūrimo, o būtent jis 2014-02-23 18.55 val. Savanorių pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Hyundai Elantra“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į žiedinę sankryžą trečia eismo juosta, persirikiuodamas į antrą eismo juostą, neduodamas kelio antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios kiti eismo dalyviai turėjo keisti judėjimo kryptį ir greitį.

A. P. kaltė dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo pagal LR ATPK 124² str. 1 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-7966044-14, policijos pareigūnų A. R. tarnybiniu pranešimu, liudytojų A. R. bei A. P. teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Policijos pareigūnai vienodai nurodė, kad jų tarnybinis automobilis įvažiavo iš antros eismo juostos į žiedinės sankryžos antrą eismo juostą, o lygiagrečiai A. P. vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą iš trečios eismo juostos ir žiedinėje sankryžoje persirikiavo iš trečios eismo juostos į antrą tiesiai prieš pareigūnų automobilį nepraleisdamas jo, todėl pareigūnų automobilį vairavęs A. R. buvo priverstas stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, mesdamasis į pirmą eismo juostą. Teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą, kad jis persirikiavo ne priešais pareigūnų automobilį, o už jo, jį praleidęs, jį pareigūnai sustabdė tik dėl to, kad jis nuspaudė garso signalą. Nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei liudytoja I. S. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl A. P. spaudė garso signalą, jei anot jo, jis įvažiavo į žiedinę sankryžą tvarkingai, persirikiavo praleidęs pareigūnų automobilį ir važiavo paskui juos. Garso signalas eismo sraute paprastai naudojamas tada, kai kažkuris iš eismo dalyvių sudaro kliūtį kitam, atkreipiant jo dėmesį, kad sureaguotų į pavojingą situaciją. Šis faktas netiesiogiai patvirtina pareigūnų teiginį, kad automobiliai buvo pavojingai suartėję, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir kita policijos pareigūnų aiškinimo dalimi, kad siekiant išvengti eismo įvykio, jų automobilis staigiai keitė važiavimo kryptį. Be to, duodamas parodymus A. P. nurodė, kad stabdant jo automobilį, jis važiavo pareigūnų priekyje. Jei jis persirikiavo į antrą eismo juostą už policijos pareigūnų, praleidęs pareigūnų automobilį, o pareigūnai anot jo, niekaip nekeitė važiavimo krypties, tai stabdant A. P. automobilis turėjo važiuoti už pareigūnų automobilio, o ne priekyje jų. Šis neatitikimas A. P. parodymuose patvirtina pareigūnų versiją, kad pareiškėjas persirikiavo sankryžoje užkirsdamas kelią pareigūnams, ir taip atsidūrė jų priekyje.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 124² str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda nuo 400 Lt iki 800 Lt, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad praeityje jis daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pareiškėjui buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis nuobauda – 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

LR ATPK 30¹ str. numatyta galimybė organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgiant į aplinkybes, numatytas LR ATPK 30² str., į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tam, kad bylą nagrinėjantis organas taikytų LR ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t.y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į LR ATPK 124² str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo pavojingumą, LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas formuotų lengvabūdišką pažeidėjo požiūrį į KET reikalavimus, jo atsakomybę, todėl nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo skunde nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių savo prašymą netaikyti jo atžvilgiu sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis negalės tinkamai pasirūpinti sergančiais tėvais, atlikti darbinių funkcijų, nėra pagrindas netaikyti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos, kadangi darydamas pažeidimą, jis prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. P. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-05 nutarimą Nr. 10N-8475260-14 nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-03-05 nutarimą Nr. 10N-8475260-14, kuriuo A. P. už LR ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 450 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras:Teisėja (A. V.)Teisėja Nida Vigelienė2014 m. birželio 25 d.