Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis J. K. pagal sutartis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. nuo 2013-11-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostata, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2014-01-01 iki 2014 m. vasario mėn. vidurio (tiksli diena nenustatyta) įmonės vardu vykdydamas veiklą (didmeninę prekybą cukrumi ir rafinuotu aliejumi) asmeniškai, o nuo 2014 m. vasario mėn. vidurio iki 2014-05-19, kuomet buvo įformindamas akcijų pardavimas ir dokumentų perdavimas Bulgarijos Respublikos piliečiui O. Y. R. – dirbdamas kaip faktinis vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 – 4, 12 ir 16 straipsnius, kuriuose nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi, palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent, vykdant veiklą, neįsitikinęs įvykusių sandorių tikrumu ir, kad sąskaitose išskirtas pridėtinės vertės mokestis bus sumokėtas į valstybės biudžetą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje patvirtino savo parašais suklastotus apskaitos dokumentus, su žinomai melagingomis žiniomis, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva turėtus sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos panaudojo buhalterinėje apskaitoje, t. y. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: 2014-02-27 Serija OL Nr. 402/1 – 1 715 000 litų sumai tame skaičiuje 360 150 litų PVM ir 2014-03-27 Serija OL Nr. 403/1 – 2 420 000 litų sumai tame skaičiuje 420 000 litų PVM, šiuos dokumentus pateikė įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkui Ž. P., bei pažeisdamas 1995-12-05 Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, perduodamas įmonės dokumentus ir turtą, pasirašydamas 2014-05-19 perdavimo-priėmimo aktus dėl dalies dokumentų ir grynųjų pinigų perdavimo, neįvertinęs rizikos ir neįsitikinęs perimančio asmens tapatybe, dokumentus ir kasoje buvusius grynuosius pinigus perdavė Bulgarijos Respublikos piliečiui O. Y. R. pasivadinusiam asmeniui, dėl ko nėra galimybės nustatyti dokumentų buvimo vietos, tokiu būdu, dėl aplaidumo, neišsaugojo įmonės veiklos dokumentų dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojo A. L. parodymais, jog gali patvirtinti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. vidurio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (tiksliai laikotarpio neprisimena). Tuo pačiu buvo vieninteliu šios įmonės akcininku. Sumanymas užsiimti didmenine prekyba maisto produktais (cukrumi ir aliejumi) kilo pačiam, kadangi ieškant darbo atsirado patrauklių pasiūlymų. Parduodamą įmonę susirado per internetą. Su įmonę parduodančiu asmeniu susitiko registrų centre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo veiklą vykdžiusi įmonė. Kiek prisimena ir supranta, iki tol, įmonė buvo registruota tėvo vardu, o veiklą vykdė sūnus. Asmens, iš kurio įsigijo įmonę, nei vardo, nei pavardės neprisimena. Įmonė įsigijimo metu buvo be įsiskolinimų. Įgyjant įmonę jam buvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Ar perimant įmonę buvo kasoje grynųjų pinigų neprisimena. Už įmonės akcijas jei neklysta sumokėjo 5000 litų. Įgijimo metu įmonė jau buvo įregistruota PVM mokėtoja ir jokių įsiskolinimų neturėjo. Banko sąskaitas atsidarė pats dėl to galvoja, kad senose banko sąskaitose piniginių lėšų nebuvo. Atsidarė sąskaitas AB „Swedbank“ ir AB „Šiaulių bankas“. Atidarant sąskaitas, patogesniam sąskaitose esančių lėšų administravimui buvo pasirašytos elektroninės bankininkystės sutarys suteikiančios teisę pavedimus daryti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Šie prisijungimo kodai visuomet buvo pas jį ir visus pavedimus visuomet darė pats. Buhalterinės apskaitos tvarkymui sutartį sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apskaitą tvarkė buhalterė vardu I., pavardės neprisimena. Įsigijus įmonę, netrukus buvo pradėta veikla. Tiek pardavėją tiek ir pirkėjus susirado per internetą. Kadangi sandėliavimo patalpų neturėjo ir nenorėjau turėti papildomų išlaidų susijusių su prekių sandėliavimu, iškrovimu-pakrovimu bei transportavimu, stengėsi suderinti, kad įgyjant prekes būtų garantuotas jų realizavimas. Susiradus pastovų tiekėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir susitarus, kad prekes galės pateikti pagal pareikalavimą jam reikėjo susirasti tik pirkėjus. Pirkėjų paiešką vykdė siųsdamas pasiūlymus elektroniniu paštu bei skambindamas įmonėms užsiimančios šia veikla arba cukrų ir aliejų naudojančioms gamyboje kaip žaliavą. Kiek prisimena pagrindiniai pirkėjai buvo: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymai tiek už parduotą cukrų, tiek ir už nupirktą vyko bankiniais pavedimais. Gal tik vieną kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus prašymu buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Tuomet, jeigu tiksliai pamena, jis išsigryninęs AB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš karto surašius dokumentus (kasos išlaidų orderį) atidavė G. D.. Buhalterei dokumentus pateikdavęs galima sakyti kiekvieną kartą po įvykusių ūkinių-finansinių operacijų. Visus mokesčius paskaičiuodavo buhalterė, kuri taip pat kas mėnesį pateikdavo deklaracijas. Jam buhalterė tik pateikdavo duomenis kiek kam turiu sumokėti. Ar kiekvieną mėnesį buvo sumokamas PVM tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Įmonė reguliarią veiklą vykdė tik apie 3-4 mėnesius. Kadangi prarado pastovų tiekėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris atsisakė vykdyti tiekimus, o kito nesurado, be to buvo patiriamos išlaidos už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir administravimą, nusprendė įmonę parduoti. Skelbimą apie perkamas įmonės akcijas susiradęs internete. Susiskambinus susitarė susitikti. Kadangi pirkėjas buvo iš Latvijos, kalbantis rusiškai, o jis rusiškai nekalba, pirkimo pardavimo procedūros sutvarkymui buvo įgaliotas asmuo. Jis tik pasirašęs jau parengtus dokumentus. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėtų mokesčių turi įsiskolinimą valstybei įmonės pirkėjas buvo informuotas. Kadangi nesumokėtų mokesčių suma nebuvo didelė (kokia neprisimena) pirkėjas įsigyti įmonę sutiko. Už kokią sumą pardavė neprisimena. Visa tai yra užfiksuota pardavimo dokumentuose, kuriuos galės pateikti vėliau. Pardavus įmonės akcijas šiam Latvijos piliečiui buvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, prisijungimai prie banko sąskaitų ir kasoje buvę grynieji pinigai. Kiek pinigų buvo neprisimena. Tiek cukrus, tiek ir aliejus buvo parduodamas su nedideliu kainų skirtumu. Įmonės veikla buvo paremta daugiau kiekiniu principu, t. y. užsidedant 1-2 cnt. Kilogramui, tačiau parduodant didesnį kiekį ir patiriant minimaliai išlaidų, kadangi prekės iš tiekėjo tiesiogiai buvo vežamos pirkėjui. Jam tik reikėjo pasitikti krovinį sutartoje vietoje, jį patikrinti ir išrašyti pardavimo dokumentus. Dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir važtaraščius išrašinėjo pats). Įmonė administracinių patalpų neturėjo. Dokumentus išrašinėjo tiek namuose, tiek ir automobilyje. Pagal krovinį lydinčius dokumentus (sertifikatus, svėrimo aktus) matė, jog prekių kilmės šalis yra Lenkija (Lenkijos įmonės). Tačiau kainos už kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyja tą pačią, jam parduodamą prekę nematė. Jo vadovaujama įmonė su prekių tiekėju – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaičiusi. Pagal pasirašytą sutartį atsiskaityti turėjo per 7 dienų laikotarpį po prekių pristatymo. Kadangi stengėsi laikytis sutarties sąlygų atskaitymas vyko iš karto kai buvo gautas apmokėjimą iš pirkėjų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta tiek prekės kaina, tiek ir nuo jos priklausantis pirkimo PVM. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali nesumokėti jam įtarimų jokių nekilo. Kad bus nesumokėtas PVM nežinojo. Asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. D. nepažinojo. Daugiausiai prekių užsakymai ir derinimai vyko telefonu. Susitikimų metu tik pasikeisdavo dokumentais. Taip pat kaip jau minėjo vieną kartą G. D. už prekes yra sumokėjęs grynais (perdavęs pinigus). Gali sąžiningai pareikšti, kad jo vadovaujama įmonė, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio, prekybinėje grandinėje nedalyvavo. Kaip minėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota su skola valstybei dėl nesumokėtų mokesčių ir su kasoje esančiais grynaisiais pinigais. Kodėl pardavęs įmonę nesumokėjus bent dalies mokesčių kasoje esančiais pinigais šiuo metu pasakyti negali. Gali tik patvirtinti tai, kad įmonės pirkėjas apie tai informuotas buvo ir visa tai žinojo (b. l. 23-25). A. L. 2017-04-25 papildomai apklaustas kaip liudytojas parodė, kad UAB „E. P.“ veikla buvo susijusi su didmenine prekyba cukrumi. Cukrus buvo įgyjamas iš vieno ir to paties tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo G. D.. Ankščiau jis G. D. nepažinojęs. Kaip verslo partnerį susiradęs galimai per internetinius skelbimus. Pradėjus vykdyti pirkimus su G. D. susitikdavę galima sakyti kiekvieną dieną, nes atveždavęs dokumentus. Tiksliai dienos, kada tarp jo įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvyko paskutinis sandoris pasakyti negali, tai galėjo būti gegužės mėn.. Nuo pirmo iki paskutinio sandorio bendravo tik su G. D.. Ar G. D. įmonės vardu dirbo vienas ar šioje įmonėje buvo dar ją atstovaujančių asmenų, nežino. Visuomet atsiskaitymai vykdavo bankiniais pavedimais, tačiau vieną ar tai du kartus G. D. prašymu buvo atsiskaityta ir grynais pinigais. Jeigu neklysta du kartus buvo atsiskaityta po 45000 litų. Bet dėl to nėra tikras, nes tiksliai neprisimena. Tai turėtų atsispindėti dokumentuose, nes perdavus pinigus G. D., buvo pasirašomi pinigų priėmimo kvitai ar tai kasos pajamų-išlaidų orderiai. G. D. kartais matydavo su kitais asmenimis, tačiau kas jie tokie nežino, nes su jais nebendravo. Šių asmenų neįsidėmėjo, apibūdinti negalėtų. Kaip atsakingą už UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmenį jis žinojęs G. D. ir visus reikalus susijusius su prekėmis, prekių pristatymu, kaina ir atsiskaitymu derinęs tik su G. D. (b. l. 27-28).

Vykdant teisinės pagalbos prašymą apklaustas, nuo 2014-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi įregistruotas Bulgarijos Respublikos pilietis O. J. R. apklaustas kaip liudytojas, atsakydamas į pateiktus klausimus parodė, kad niekuomet nėra tapęs USAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi. Šis pavadinimas nieko jam nesako. Niekuomet nėra dirbęs šioje įmonėje ar ją valdęs. Absoliučiai su Lietuva jo niekas nesieja. Lietuvoje niekuomet nėra buvęs. Nėra pirkęs jokios įmonės nei Lietuvoje nei kitose šalyse be Bulgarijos. Susipažinęs su pridėtais dokumentais (akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, dokumentų priėmimo perdavimo- aktu, akcijų priėmimo-perdavimo aktu, įmonės kasoje esančių grynųjų pinigų perdavimo–priėmimo aktu, kasos pajamų orderiu) gali pasakyti, kad niekuomet šių dokumentų nepasirašinėjo. Dokumentuose esantis parašas ne jo. Mano, kad tai yra tik jo parašo imitacija. 2014 m. gruodžio mėn. jau buvo kviečiamas į Bulgarijos Nacionalinės pajamų agentūros Varnos teritorinę direkciją, kur 2014-12-19 paklausus tarnautojui kategoriškai pareiškė, kad niekuomet nėra važiavęs į Lietuvą, nėra girdėję apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepažįsta ir nėra turėjęs kontaktų su asmenimis iš Lietuvos. Taip pat niekuomet nėra gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini) ir apskritai Varnoje tokia gatvė neegzistuoja (b. l.. 41-43).

Vykdant teisinės pagalbos prašymą apklaustas, nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi įregistruotas Bulgarijos Respublikos pilietis D. A. S. apklaustas kaip liudytojas, atsakydamas į pateiktus klausimus parodė, kad yra neraštingas ir labai prastai skaitantis. Sunkiai parašantis savo vardą ir pavardę. Niekuomet nėra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir šis pavadinimas nieko jam nesako. Lietuvoje yra buvęs tik vieną kartą. Tai buvo 2014 ar tai 2015 m. Nuvažiavo paragintas vieno vaikino iš (duomenys neskelbtini) srityje, kurio vardo ir kontaktinių duomenų nežino. Jis yra tinkuotojas dėl to šis vaikinas pasiūlęs važiuoti kartu dirbti. Rodos buvo atsiųsti lėktuvo bilietai. Į Lietuvą skrido ir grįžo lėktuvu. Įmonės kurioje dirbo neprisimena, galėjo būti ir „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo nuvežtas į didelį statybos objektą kur tinkavo ir dažė. Šiame objekte dirbo daug darbuotojų tarp kurių buvo įvairių tautybių: lenkų, rusų, bulgarų. Dirbo mažiau nei mėnesį. Kadangi miegojo kitame pastate jam buvo duotas dokumentas su kuriuo galėjo patekti į šį saugomą objektą. Šio dokumento pagaminimui buvo paimta jo tapatybės kortelė, kurią vėliau grąžino. Kadangi nebuvo sumokėtas žadėtas atlyginimas jis grįžo į Bulgariją. Daugiau Lietuvoje nėra buvęs. Nėra pasirašęs jokių dokumentų susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei būdamas Lietuvoje nei Bulgarijoje. Nepažįsta nei G. D. nei I. D. I. (b. l. 31-33).

Vykdant teisinės pagalbos prašymą apklaustas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi įregistruotas, Bulgarijos Respublikos pilietis I. D. I. apklaustas kaip liudytojas, atsakydamas į pateiktus klausimus parodė, kad niekuomet nėra tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir šis pavadinimas nieko jam nesako. Nėra dirbęs tokioje įmonėje nei jai vadovavęs, dėl to apie šios įmonės veiklą nieko pasakyti negali. Jokių sąskaitų jis nepasirašinėjo. Apie žmogų, kurio vardas D. gali pasakyti tik tai, kad pažįsta tokį, tačiau nėra tikras, kad tai tas pats apie kurį klausiama. Su šiuo asmeniu yra dirbęs statybose Rygoje, Latvijoje, kai jis dirbo tinkuotoju, o D. gipso kartono montuotoju. Šiame objekte dirbo tik penkias dienas. Ten buvo davęs savo paso, kuris yra skirtas važiavimui į užsienį duomenis. Kadangi darbo sąlygos netenkino iš darbo išėjo ir grįžo į Bulgarijos respubliką. Visiškai nežino ar D. turi kokią tai įmonę ir yra tas pats tyrimą dominantis asmuo. G. D. vardas ir pavardė jam nėra žinomi (b. l. 36-38).

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016-09-07 specialisto išvada Nr. 5-2/120 Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, iš kurios matyti, kad tyrimui nepateikti tiriamojo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, finansinė atskaitomybė. Tyrimas atliktas pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 03?6?00038-15 medžiagoje pateiktus dokumentus, o būtent: tiriamojo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus, 2014-01-01 – 2014-06-01 laikotarpio kasos apyvartos žiniaraštį bei įvertinus FCIS duomenų bazės, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų tiriamojo laikotarpio PVM deklaracijų, taip pat VMI pateiktos informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2014?08-22 Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. FR0686-1430) duomenis.

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2014 m. vasario ir kovo mėn. PVM deklaracijas įtraukė dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014?02?27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. OL402/1, apmokestinamoji vertė 1 715 000 Lt, PVM suma 360 150 Lt (ši PVM sąskaita faktūra tyrimui nepateikta) ir 2014-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. OL403/1, kurioje nurodyta prekė – IT-Complex adaptive adjustment to the needs of the client connected via the Internet. circuit 2 „robot interface“, apmokestinamoji vertė 2 000 000 Lt, PVM suma 420 000 Lt. Kadangi tyrimo metu nustatytų duomenų visuma rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo realiai neįvykti (būti fiktyvus), darytina išvada, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, į bendrovės apskaitą (gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus) įtraukusi 2014?02?27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. OL402/1 ir 2014-03-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. OL403/1, ir šiuo pagrindu 2014 m. vasario ir kovo mėn. PVM deklaracijose pirkimo PVM padidino atitinkamai 360 150 Lt ir 420 000 Lt sumomis, 780 150 Lt (225 947,06 Eur) dydžio suma sumažinant mokėtiną PVM mokestį į valstybės biudžetą;

- 2014-01-01 – 2014-06-01 laikotarpio kasos apyvartos žiniaraščio duomenimis, 2014-05-19 bendrovės grynųjų pinigų likutis kasoje – 2 187 158,27 Lt (633 444,82 Eur), tačiau pagal tyrimui pateiktą 2014-05-19 grynųjų pinigų likučio įmonės kasoje priėmimo-perdavimo aktą, įformintas 10 000 Lt (2 896,20 Eur) dydžio grynųjų pinigų kasos likučio direktoriaus G. D. perdavimas naujajam UAB „Tėviškės keliai“ direktoriui O. Y. R.. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti 2 177 158,27 Lt (630 548,62 Eur) (2 187 158,27 - 10 000 = 2 177 158,27) sumos kasos piniginių lėšų panaudojimo;

- pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas 2013-11-29 – 2014-05-19 laikotarpiu ėjo G. D., o nuo 2014-05-19 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose įformintas Bulgarijos Respublikos pilietis O. Y. R.;

- kadangi tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. piniginių lėšų išdavimą ir panaudojimą pateisinantys dokumentai, pirminiai kasos dokumentai, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, prekių ir paslaugų pirkimą patvirtinantys dokumentai, apskaitos registrai, finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai, susiję su buhalterine apskaita, tyrimo metu negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b. l. 46-60).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, tai yra būdamas įmonės direktorius buhalterinę apskaitą nurodytu laikotarpiu vedė aplaidžiai ir šias aplinkybes jis pripažino. Neneigė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė samdytas buhalteris. 2014-05-19 perdavė įmonės dokumentus ir turtą, pasirašydamas perdavimo-priėmimo aktus dėl dalies dokumentų ir grynųjų pinigų perdavimo, neįvertinęs rizikos ir neįsitikinęs perimančio asmens tapatybe, dokumentus ir kasoje buvusius grynuosius pinigus perdavė Bulgarijos Respublikos piliečiui O. Y. R. pasivadinusiam asmeniui, dėl ko nėra galimybės nustatyti dokumentų buvimo vietos. Nustatyta ir tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, nes dėl aplaidumo, neišsaugojo įmonės veiklos dokumentų, dėl ko nebuvo galima visiškai nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2013-11-29 iki 2014-05-19. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamasis privalo atsakyti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. D. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, prašo skirti mažesnę baudą, kadangi augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 164-165).

G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

G. D. neteistas, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 65-67, 68-69), psichiatrijos, narkologijos įskaitose neužregistruotas, dirba.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 16 str.), kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti, jos mažinti nėra pagrindo, tačiau nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu ir BVK 22 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Kardomosios priemonės neskirti.

Baudą privaloma sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti G. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.