Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams advokatams Irinai Kizinai, Česlovui Bakasėnui ir Vladimirui Buslovičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S. a.k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 dalies 8 punkte ir 284 str. 1 dalyje, padarymu;

T. S. a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini)trečio kurso moksleivis, neteistas, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 dalies 8 punkte ir 284 str. 1 dalyje, padarymu;

M. S. a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, nevedęs, dirbantis darbininku fabrike „(duomenys neskelbtini)“, Olandijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 dalies 8 punkte ir 284 str. 1 dalyje, padarymu;

Ž. B. a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, neteistas, dirbantis šlifuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 dalies 8 punkte ir 284 str. 1 dalyje, padarymu;

V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, neteistas, dirbantis B. A. IĮ, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 dalies 8 punkte ir 284 str. 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. liepos 2 d. apie 21 val. V. S. kartu su E. S., T. S., M. S. ir Ž. B. automobiliu VW Passat atvyko į Musninkų miestelį, Širvintų rajone. Sustoję Vilniaus g. prie parduotuvės „Saulėtekis“, V. S. nuėjo į parduotuvę, o kiti pasiliko automobilyje. Po kurio laiko V. S., išėjęs iš parduotuvės ir ant laiptų sutikęs į parduotuvę einantį R. V., reikšdamas jam nepagarbą ir provokuodamas konfliktą, jį užkalbino, dėl ko abu susikibo, ėmė stumdytis, V. S. užsimojo suduoti R. V.. Tuo metu iš automobilio VW Passat išlipę E. S., T. S., M. S. ir Ž. B. ėmė iš užpakalio artėti prie besitraukiančio nuo smurtaujančio V. S. į savo automobilį BMV R. V.. Priėję prie R. V., kažkuris iš jų iš užpakalio trenkė pastarajam į galvą. Po šio smūgio R. V., ištraukęs iš automobilio kabinos hidraulinę žarną, gindamasis ėmė ja mosikuotis, pataikydamas į galvą V. S., kuris nuo smūgio suklupo. Tuo metu R. V., suduodami smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, toliau mušė E. S., T. S., M. S., o Ž. B., atėmęs iš R. V. žarną, ja mosikavosi. R. V. mėginant įsėsti į savo automobilį ir tokiu būdu siekiant išvengti tolesnio mušimo, E. S., T. S. ir M. S., laikė, prispaudę jį durelėmis, ir mušė. Tokiais veiksmais V. S., E. S., T. S., M. S. ir Ž. B. parodė nepagarbą aplinkai ir sutrikdė viešąją tvarką, o E. S., T. S., M. S. ir Ž. B. nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sužalojo R. V..

Kaltinamasis E. S., T. S., M. S. ir Ž. B. kaltais prisipažino, tačiau nurodė, kad priežastis R. V. užpuolimo ir sumušimo buvo jų dėdės V. S. gynimas. Visi jie paaiškino, kad 2011 m. liepos 2 d. 21 val. atvyko į Musninkus palaikyti kompaniją V. S., kuris turėjo reikalų parduotuvėje. Atvažiavo automobiliu VW Passat tamsios spalvos, jį vairavo E. S.. Sustojo netoli parduotuvės. V. S. nuėjo į parduotuvę, o jie visi liko sėdėti automobilyje.

Kaltinamasis E. S. paaiškino, kad sėdint automobilyje, jis per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad prie parduotuvės sustojo baltos spalvos mašina. Toliau stebėdamas per veidrodėlį jis pamatė, kad atvažiavęs automobiliu žmogus ir jo dėdė V. S., išėjęs iš parduotuvės, kažko susiginčijo ir ėmė vienas kitą tampyti, stumdytis. Tada jis liepė sėdėjusiems mašinoje išlipti ir eiti prie jų, nes suprato, kad kažkas vyksta. R. V. pamatęs, kad jie išlipo ir artėja prie jų, išsitraukė iš savo mašinos žarną žalios spalvos ir ėmė mosuotis, ja užvožė V. S. ir pastarasis suklupo. Tada jis ir puolė R. V. ir ėmė jį mušti. Mušė rankomis į veidą, galvos sritį ir kitas kūno vietas. Žarna buvo iš R. V. atimta, jie strypų ar kitokių daiktų su savimi neturėjo. Baigėsi viskas tuo, kad jie, paėmę už parankių sužalotą V. S., sėdo į mašiną ir išvažiavo.

Kaltinamasis T. S. paaiškino, kad sėdėjo automobilio gale. Laukiant grįžtančio dėdės, brolis Edvardas liepęs lipti iš automobilio, nes kažkas prie parduotuvės vyko. Išlipęs jis pamatė suklupusį už galvos susiėmusį V. S.. Šalia buvęs R. V. laikė rankose guminę permatomą žarną. Ž. B. tą žarną iš R. V. rankų ištraukė, o jis R. V. paleido seriją smūgių, nes norėjo, kad daugiau dėdės nemuštų. Dėl ko buvo kilęs konfliktas tarp dėdės ir nukentėjusio, jis nežinojo. V. S. R. V. nemušė.

Kaltinamasis M. S. paaiškino, kad jis automobilyje sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Laukiant išėjusio į parduotuvės dėdės, matė, kad prie parduotuvės privažiavo baltos spalvos BMV. Po kurio laiko už savo mašinos jis išgirdo šūktelėjimą, pažiūrėjęs į veidrodėlį pamatė savo dėdę ir atvažiavusį automobiliu vyrą, kuris ir buvo R. V., susikibusius. Jis suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas ir jis išlipo padėti dėdei, kad viskas ramiai baigtųsi. Tačiau nespėjo, nes R. V. paėmė iš savo automobilio žarną ir ja trenkė dėdei. Sakė, kad jiems blogai baigsis, o jie jam atsakė, kad ir jam blogai baigsis. Tada jis puolė prie R. V., jį stūmė, sudavė jam kelis smūgius, Ž. B. atėmė iš jo žarną. Jokių daiktų jie patys neturėjo.

Kaltinamasis Ž. B. paaiškino, kad sėdėjo automobilio gale ir matė, kad prie parduotuvės privažiavo baltos spalvos BMW. Praėjus kuriam laikui, prie parduotuvės durų išgirdo konfliktą, tačiau jam nesimatė, kas vyksta. Tomas sušuko, kad Vladimiras susikibo su nukentėjusiuoju. Tada visi greitai išlipo iš mašinos ir jis matė, kad jie vienas kitam yra įsikibę į drabužius. Artėjant prie susikibusių, nukentėjęs paleido V. S., matė, kad nukentėjęs iš automobilio išsitraukė žarną ir pradėjo juo mosikuotis, o po to sudavė V. S.. Jis puolė prie jo ir iš užpakalio iš už galvos atėmė žarną, kurią trenkė į bordiūrą, gelžgalis nuo jo atitrūko ir išmetė. Jis nukentėjusio nemušė.

Visi šie kaltinamieji tvirtino, kad jie R. V. durelėmis nebuvo prispaudę.

Kaltinamasis V. S. prisipažino kaltu tik tiek, kad dėl tarp jo ir R. V. kilusio konflikto, kaltinamųjų suole atsidūrė jo giminaičiai ir jų draugas. Jis paaiškino, kad apie 21 val. atvažiavo į Musninkų miestelyje esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pas pardavėją D. B.. Pastaroji liepė išeiti į lauką. Išėjęs pamatė prie parduotuvės stovintį baltos spalvos BMW, o šalia jo už atvirų durelių prie salono R. V., pardavėjos D. B. draugą. Kadangi jis anksčiau draugavo su minėta pardavėja, o R. V. jam dažnai telefonu grasindavo, tai paklausė jo „ar čia tas pats, kuris man skambinėja ir grasina“, jis atsakė, kad „taip“. Jis negali konkrečiai pasakyti, ar jie stumdėsi, ar ne, tik vieną akimirką pajuto, kad gavo smūgį į galvą, matė ore kažkokį daiktą, atsimena, kad stipriai bėgo kraujas ir jį už parankių nuvedė į mašiną. Pripažįsta, kad susistumdyti ir galėjo, tačiau muštis jis nespėjo, nes gavo pats. O vaikinams jis nieko negalėjo pasakyti ir sutrukdyti mušti nukentėjusį.

Nukentėjęs R. V. paaiškino, kad tą vakarą, kaip ir kiekvieną dieną atvažiavo į parduotuvę paimti iš darbo savo draugės D. B.. Jau po 21 val., išlipęs iš savo automobilio, ėjo link parduotuvės, kai tuo metu iš parduotuvės išėjo V. S. ir jo paklausė, ar jis tas, su kuriuo gyvena Daiva, paklausė necenzūriškai ir užsimojo duoti. Jis nuo jo atšoko. Tuo metu išgirdo, kaip užsidaro netoli stovėjusios mašinos durelės ir neužilgo pajuto iš už nugaros smūgį į galvą. Kas trenkė jam į galvą, jis nematė, bet kai atsisuko pažiūrėti, kas už jo stovi, pamatė keturis jaunuolius, kurie puolė jį daužyti, prispaudė jį prie mašinos. Jis atidarė mašinos dureles, paėmė ten gulėjusią hidraulinę žarną ir užsimojo. Visi atsitraukė, jis nesitaikė į nieką, tiesiog norėjo apsiginti, nes jį puolė penkiese, o pataikė V. S., nesiekdamas jo sužaloti. Tada jie vėl šoko prie jo, kažkuris atėmė iš jo žarną. Iš parduotuvės išėjusi pardavėja pasakė, kad tuoj atvyks policija. Tada jie visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Daikto, kuriuo jį mušė, jis pas juos nematė, tačiau iš smūgių galvą suprato, kad buvo mušamas ne ranka, o kažkokiu kietu daiktu. V. S. jį mušė kartu su kitais jaunuoliais. Kai visi išvažiavo, jis atsisėdo sumuštas į automobilį ir bandė prisiskambinti policijai, tačiau buvo labai susijaudinęs.

Liudytoja B. E. paaiškino, kad 2011 m. liepos 2 d vakare buvo namuose, žiūrėjo televizorių, kai išgirdo garsiai šaukiančią moterį. Nuėjusi į kitą kambarį per langą pamatė, kad prie parduotuvės stovi grupelė vyriškių, tarp kurių vyksta konfliktas. Stebėdama per langą, matė prie baltos BMW ties vairuotojo durelėmis stovintį žmogų, o priešais jį mažiausiai keturis jaunuolius, kurio vieno rankose matė guminę žalios spalvos žarną. Vyriškis ir sėdėjo, ir buvo atsistojęs, pradžioje stumdėsi. Visi puolė prie automobilio stovėjusį vyriškį, jis buvo prispaustas prie automobilio durelių, vaikinai mosikavosi, spjaudė vyriškiui į veidą. Muštynių pradžios nematė, pradėjo stebėti per langą tik tada, kai išgirdo, kad rėkia moteris. Ta moteris buvo pardavėja, mušamo vyriškio draugė. Ji irgi per langą sušuko, kad baigtų muštis, nes iškvies policiją. Jaunuoliai nereagavo. Tada ji išėjo į lauką prie parduotuvės. Tuo metu VW Passat apsisukdamas nuvažiavo nuo parduotuvės, o sumuštas vyriškis sėdėjo baltame automobilyje. Tai buvo R. V..

Liudytoja D. B. paaiškino, kad V. S. yra buvęs jos draugas, o R. V. dabartinis. Su V. S. nors yra išsiskyrę, tačiau turi bendrą paskolą ir jis duoda kartais pinigų jai grąžinti. Tą vakarą jis atvažiavo ir atvežė jai dalį pinigėlių, kuriuos padavė prie kasos, ir ji nuėjo juos į rankinę padėti. Po kurio laiko kita pardavėja jai sušuko, kad lauke muštynės. Kai ji išbėgo į lauką, pamatė R. V. prispaustą prie mašinos durelių, kraujuotą. Ji puolė prie jo, bet pati irgi gavo smūgį. Tada pasitraukė į šoną. Buvo daugiau, kaip du jaunuoliai. Nematė žarnos, kokių nors daiktų, taip pat nematė, ar V. S. mušė R. V., nematė smūgio ir V. S..

Liudytojai S.V. ir I. V. patvirtino, kad atvykę pagal iškvietimą į Musninkų miestelį dėl muštynių prie parduotuvės, rado tik R. V., sužalota galva. Nuvažiavę nurodyta kryptimi, nieko nerado.

Teismo medicinos specialisto išvadoje yra konstatuota, kad R. V. buvo padarytos muštinės žaizdos nosies nugarėlėje ir viršugalvio srityje, nosies kaulų lūžis, nubrozdinimai kairės ausie kaušelyje ir nugaroje, kraujosruvos su odos įdrėskimais dešinio peties srityje, kraujosruvos akių vokuose, dešiniame žaste, dešinio klubakaulio srityje. Sužalojimai vertinami dėl nosies kaulo lūžio nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamųjų E. S., T. S., M. S. ir Ž. B. veiksmai kvalifikuojami kaip BK 284 str. 1 dalies ir 138 str. 2 dalies 8 punkto sutaptis. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš anksčiau nepažįstamą asmenį jų smurtinę veiką pirmiausia nulėmė chuliganiškos paskatos. Būdami viešoje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu turi teisę lankytis ir kiti asmenys, nesilaikydami elementarių moralės ir elgesio normų, iš chuliganiškų paskatų, rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, nesunkiai sužalojo nukentėjusį.

Nors V. S. neprisipažino, dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme, tačiau vertindamas šio kaltinamojo veiksmus, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmas prie nukentėjusiojo R. V. dėl visai nereikšmingos dingsties prikibo V. S., po to įvyko nukentėjusiojo ir V. S. susikibimas ir susistumdymas, į kurį, norėdami padėti smurtauti V. S., įsijungė E., T. ir M. S., taip pat Ž. B.. Tai rodo, kad nors V. S. ir kitų kaltinamųjų veiksmai iš anksto ir nebuvo suderinti, tačiau buvo nukreipti prieš nukentėjusį, įžūliai demonstruojant nepagarbą visuomenei. Vertindamas tolimesnius V. S. veiksmus, ar jis bendrininkavo, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiam, teismas remiasi byloje esančiais įrodymais, iš kurių darytina išvada, kad dėl jo paties sužalojimo jis to nepadarė. Teismas, analizuodamas nukentėjusio, kaltinamųjų, liudytojų B. E. ir D. B. parodymus, daro išvadą, kad nukentėjusysis, kurio veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti neperžengus būtinosios ginties ribų, V. S. sužalojo prie jo prisiartinus kitiems kaltinamiesiems. Todėl dėl sužalojimo V. S. toliau smurtauti kartu su kitais kaltinamaisiais negalėjo. Teismas jo veiksmus kvalifikuoja tik pagal BK 284 str. 1 dalį, o pagal 138 str. 2 dalies 8 punktą jo atžvilgiu bylą nutraukia, nes jis šios veikos nepadarė.

Nukentėjęs R. V. ir kaltinamieji E., T. ir M. S., taip pat Ž. B. pareiškė, kad susitaikė, pretenzijų neturi ir prašo bylos nagrinėjimą nutraukti.

BK 38 str. yra sakoma, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šių kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika yra laikoma apysunkiu nusikaltimu, jie kaltais prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjęs pareiškė, kad žalos atlyginti nereikalauja.

E., T. ir M. S., taip pat Ž. B. yra neteisti. T. ir M. S., Ž. B. turi darbą, charakterizuojami gerai. Visos šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad jie nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, yra visos sąlygos taikyti šiems keturiems kaltinamiesiems BK 38 str. ir juos nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

V. S. teisiamas pirmą kartą, dirbantis, gerai charakterizuojamas, nukentėjęs pretenzijų neturi. Skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu(BK 54, 55 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 dalyje ir BK 138 str. 2 dalies 8 punkte, tačiau pritaikius BK 38 str. 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. BK 67 str. pagrindu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL 650 LT dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. S. pripažinti padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 dalyje ir BK 138 str. 2 dalies 8 punkte, tačiau pritaikius BK 38 str. 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. BK 67 str. pagrindu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL 650 LT dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. pripažinti padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 dalyje ir BK 138 str. 2 dalies 8 punkte, tačiau pritaikius BK 38 str. 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. BK 67 str. pagrindu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL 650 LT dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. B. pripažinti padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 dalyje ir BK 138 str. 2 dalies 8 punkte, tačiau pritaikius BK 38 str. 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Baudžiamojo poveikio priemonės neskirti.

Patvirtinti E. S., M. S., T. S., Ž. B. ir R. V. susitarimą, pagal kurį R. V. jokių materialinio ir neturtinio pobūdžio pretenzijų E. S., M. S., T. S. ir Ž. B. nereiškia ir ateityje nereikš.

V. S. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti 4 MGL 520 Lt pinigine bauda, kurią turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BPK 3 str. 1 dalies 1 punktu, bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomųjų priemonių iki įsiteisės nuosprendis kaltinamiesiems neskirti.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jos paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.