Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. pareiškimą dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys A. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

II.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

10. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – žemės sklypo planą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. kovo 21 d. sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Apeliantės teikiami įrodymai nėra susiję su byloje sprendžiamu pareiškimo dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimu, todėl šie įrodymai nepriimami (CPK 314 straipsnis).

Dėl pareiškimo priėmimo

11. Nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti faktą, kad A. R. G. įgijo nekilnojamąjį turtą – namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, argumentuodamas tuo, kad nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto, todėl nėra būtinos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė Z. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nuspręsti ar CK 4.68–4.71 straipsniuose teisminio nagrinėjimo dalykas numatytais pagrindais, yra, ar ne, teismas gali tik nagrinėdamas pateiktą pareiškimą, o ne pareiškimo dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodomais argumentais.

12. CPK XXXIV skyriaus Trečiasis skirsnis „Bylos dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo“ reglamentuoja civilinių bylų dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą teisme. Kiekvienas asmuo, valdantis daiktą ir siekiantis suėjus įgyjamajai senačiai įforminti nustatyta tvarka nuosavybės teisę, turi teisę pateikti teismui pareiškimą pagal CPK 530–533 straipsniuose nustatytas taisykles. CK 4.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visais atvejais nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Tai reiškia, jog pareiškimai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir asmuo, siekiantis nustatyti faktą, jog nuosavybės teisę jis įgijo pagal įgyjamąją senatį, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu.

13. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui konstatavus nuosavybės teisių įgijimo pagal įgijamąją senatį sąlygas, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58–4.71 straipsnyje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008). Tai reiškia, jog CK 4.58–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių konstatavimas yra teisminio nagrinėjimo dalykas ir šios aplinkybės nėra nustatomos pareiškimo priėmimo stadijoje.

14. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, įskaitant ir tai, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti nurodyti CPK 531 straipsnyje įtvirtinti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas, daikto valdymo terminas, nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, taip pat nurodyta, ar nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto, todėl nėra būtinos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais pirmosios instancijos argumentais nesutinka, kadangi pareiškimo priėmimo stadijoje nėra vertinama, ar į nurodytą turtą gali būti įgyjama nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. Materialinės teisės normos numatytos CK ketvirtos knygos atskiruose straipsniuose negali būti naudojamos kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, nes pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjos pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, t. y. neįrodžius CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, būtų pagrindas tokio pareiškėjos pareiškimo netenkinti, tačiau ne atsisakyti jį priimti. Teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, negalinti priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui ar netenkinimui, o ne teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tik išnagrinėjęs civilinę bylą gali nustatyti, ar yra įvykdytos visos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti įstatymo nurodytos sąlygos, o konstatavęs esant ar nesant šias sąlygas, patvirtinti ar nepatvirtinti nuosavybės teisės įgijimo faktą, t. y. išnagrinėjęs bylą teismas priima sprendimą patenkinti arba atmesti pareiškimą. Todėl nuspręsti, ar pareiškėjos mama A. R. G. yra įgijusi nuosavybės teisę į nurodytą namų valdos žemės sklypą įgyjamąja senatimi ar kitu būdu, ar pareiškėjos nurodomas nekilnojamasis turtas gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos pareiškimą, turėjo šioje pradinėje civilinio proceso stadijoje tik nustatyti, ar pareiškėjos pareiškimas atitinka bendruosius ir specialiuosius CPK 530–531 straipsniuose numatytus reikalavimus pareiškimo formai ir turiniui.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos Z. G. pareiškime prašoma nustatyti faktą, kad A. R. G. įgijo nekilnojamąjį turtą – namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos mama A. R. G. ir G. R. 2000 m. vasario 12 d. sudarė Preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu G. R. įsipareigojo parduoti, o A. R. G. įsipareigojo nupirkti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), minėtoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pareiškime taip pat nurodoma, kad sutarties sudarymo dieną pareiškėjos mamai A. R. G. buvo perduoti sodybos raktai ir nuo šios dienos pareiškėjos mama tiek namų valdoje esančius pastatus, tiek žemės sklypą valdė, jais naudojosi. Pareiškime taip pat prašoma išreikalauti pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu G. R. pardavė suinteresuotam asmeniui A. R. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjos Z. G. mama A. R. G. teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daugiau nei dešimt metų valdė, naudojo ne tik žemės sklypą, bet ir namų valdą, esančią, (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju nėra aišku, ar pareiškėja kreipėsi į teismą tik dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, ar dėl minėto žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, dviejų pastatų – ūkinių pastatų bei kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju kyla abejonių dėl pareiškimo faktinio pagrindo ir reikalavimo prieštaringumo, todėl jis turėtų būti šalinamas taikant trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis 1 dalis).

18. Atskirajame skunde apeliantės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumas ir atitikimas įgyjamosios senaties taikymo sąlygoms, šiuo atveju gali turėti reikšmės tik sprendžiant pareiškimo reikalavimo pagrįstumą, o ne pareiškimo priėmimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą ir nepagrįstai pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.