- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- I-2592-554/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. liepos 23 d..
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. liepos 23 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) drausmės grupės būryje. Jam yra suteikta galimybė pasinaudoti telefoniniu skambučiu 2 kartus per mėnesį po 15 minučių. Taksofono aparatas yra kritinės būklės – klaviatūros mygtukai tinkamai nefunkcionuoja, todėl norint surinkti numerį, reikia po kelis kartus spausti tą patį skaičių, taip pat nuolatos girdisi trukdžiai (traškesys, cypimas), dėl neaiškių priežasčių nutrūksta skambutis arba viduryje pokalbio pasigirsta kvietimo signalas (pyptelėjimai su pertraukomis). Nurodė, kad dėl šių priežasčių kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją su prašymu, jog būtų imtasi atitinkamų priemonių pašalinti gedimams, tačiau nesulaukė jokio atsakymo, taip pat nebuvo pastebėta, kad buvo imtasi kokių nors atitinkamų priemonių. Taksofonas yra įrengtas prižiūrėtojų poste. Kiekvieną kartą naudojantis skambučio galimybe, poste nuolatos būna vienas ar keli prižiūrėtojai. Dėl šios priežasties pareiškėjo pokalbių yra nuolatos klausomasi, o tai bendraujant sukelia labai nemalonų pojūtį, kuris sukelia susierzinimą, pyktį ir kitas neigiamas emocijas. Dėl to pareiškėjas nuolat pamiršta pasakyti ar paklausti svarbiausių dalykų, bendraudamas jaučiasi suvaržytas, nesugeba atsipalaiduoti. Taip pat prižiūrėtojų poste yra televizorius, kuris nuolatos būna įjungtas ir skleidžia papildomą triukšmą, taip dar labiau pablogindamas pokalbio kokybę. Prižiūrėtojai jį žiūrėdami laido replikas, vartoja keiksmažodžius, taip pat prižiūrėtojai nuolatos bendrauja tarpusavyje, todėl pokalbiai vyksta triukšmingoje aplinkoje, kas dar labiau apsunkina bendravimą. Nurodė, kad dėl nedrausmingo prižiūrėtojų elgesio įstaigos administracijai pateikė skundą.
Pabrėžė, kad šie faktoriai labai varžo ir apriboja bendravimą su antrąja puse. Dėl šių priežasčių negali atsipalaiduoti emociškai ir psichologiškai, todėl negali bendrauti taip šiltai ir maloniai, kaip norėtų, negali su mylimu žmogumi bendrauti visiškai atvirai, negali flirtuoti, taip pat bendrauti intymiomis temomis. Šie bendravimo suvaržymai itin kenkia tarpusavio santykiams, kuriuos sunku palaikyti tokiomis sąlygomis.
Dėl nurodytų priežasčių pokalbiai tampa prastos kokybės, neigimai emociškai, psichologiškai, dėl to dažnai kyla konfliktai su artimaisiais. Po pokalbio grįžęs į kamerą pareiškėjas dažnai jaučiasi prasčiau nei prieš pokalbį, jaučiasi prislėgtas, apatiškas, palūžęs dvasiškai. Laikui bėgant toks bendravimas labai traumuoja emociškai ir psichologiškai, jaučiasi atitolęs nuo artimųjų, dėl to prasideda depresija, prarandamas noras bendrauti su kitais nuteistaisiais, valgyti, aktyviai judėti ar imtis bet kokios kitos veiklos, ko pasėkoje tai sukelia dar didesnę depresiją.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė ji atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 11-14) nurodė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios su ginčo dalyku susietos datos bei skambučių laiko. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių skundo dalyką nagrinėti ir tinkamai nustatyti, kurios pamainos metu buvo pažeista pareiškėjo teisė. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys, kurie paremti tik pareiškėjo prielaidomis, neleidžia tinkamai, objektyviai ir tiksliai nustatyti įstaigos pareigūnų galimai padarytus neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė į telefoninį pokalbį 2 kartus per mėnesį. 2017-07-28 įstaigoje buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriame keliami įrengtų taksofonų gedimai. 2017-07-28 Pravieniškių PN-AK atsakymu Nr. 7-1663 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo skundas nėra pagrįstas. 2017-07-05 ir 2017-07-15 pareiškėjui buvo suteiktas pokalbis su artimaisiais. Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje nėra užfiksuota duomenų, kad pokalbis su artimaisiais dėl įstaigos pareigūnų kaltės būtų nutrauktas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad patiria emocinius ir psichologinius išgyvenimus dėl bendravimo su artimaisiais. Pareiškėjo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą teisę į žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. liepos 23 d., jam nesudarant galimybės tinkamai pasinaudoti teise į telefoninius pokalbius.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas jo nurodomą neturtinę žalą sieja su tuo, jog taksofono aparatas yra techniškai netvarkingas, todėl sunku surinkti numerį, nuolatos girdisi trukdžiai, nutrūksta pokalbiai, be to, telefonu kalbėtis trukdo prižiūrėtojų poste veikiantis televizorius, pareigūnų pokalbiai, neužtikrinamas privatumas kalbantis telefonu su artimaisiais.
Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnis, kuris nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (BVK 102 straipsnio 1 dalis). BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei (šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas, b. l. 17), o BVK 75 straipsnio 4 punktas numato, kad „drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: <...> du kartus per mėnesį paskambinti telefonu“. Iš nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės duomenų (b. l. 18) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. liepos 23 d. skambino telefonu 17 kartų. Tokiu būdu tinkamai buvo užtikrinta pareiškėjo teisė paskambinti telefonu du kartus per mėnesį, įtvirtinta BVK 75 straipsnio 4 dalyje, 102 straipsnyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo (neveikimo) šiuo aspektu.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog telefono aparatas yra techniškai netvarkingas, todėl sunku surinkti numerį, nuolatos girdisi trukdžiai, nutrūksta pokalbiai. 2017 m. liepos 17 d. pareiškėjas Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė skundą (b.l 21), į kurį Pravieniškių PN-AK atsakė pareiškėjui 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr. 7-1607 (b.l. 19), kuriame nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje įrengtų taksofonų gedimai pašalinti. Taip pat atsakovo pateikta 2017 m. liepos 20 d. pažyma Reg. Nr. 61-1832 (b.l. 20) patvirtina, kad nei vienas nuteistasis nėra iki šiol skundęsis prasta telefoninio ryšio kokybe uždarojoje zonoje, ryšys ten kokybiškas, jokių gedimų fiksuota nebuvo. Apibendrinus pateiktus įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas šuo aspektu veikė neteisėtai.
Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš to, jog kalbėtis telefonu trukdo prižiūrėtojų poste veikiantis televizorius, pareigūnų pokalbiai, neužtikrinamas privatumas kalbantis telefonu su artimaisiais. Pareiškėjas 2017 m. liepos 6 d. skundu (b.l. 25) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, nurodydamas, kad 2017 m. liepos 5 d. pareiškėjui naudojantis suteiktu skambučiu, budintis pareigūnas R. R. žiūrėdamas televizorių, garsiai laidė replikas, vartojo keiksmažodžius. Pravieniškių PN-AK buvo ištirtos pareiškėjo nurodyto įvykio aplinkybės (b.l. 23-24, 27-30) ir konstatuota, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino - t.y. pareigūnas R. R. netrukdė pareiškėjui klabėtis telefonu, be to, prižiūrėtojų poste nėra televizoriaus. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė teismui, kitų konkrečių Pravieniškių PN-AK pareigūnų pavardžių, kurie būtų trukdę pareiškėjui kalbėtis telefonu ar klausęsi pareiškėjo telefoninių pokalbių, taip pat nenurodė tikslių datų, kuomet, pasak pareiškėjo, buvo jam trukdoma ir klausomasi jo telefoninių pokalbių, be to, teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems įrengti atskiroje patalpoje, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).
Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.