Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2007-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1027-186/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-11-06
Bylos Nr.
2A-1027-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
TEO LT, AB ir UAB “Creditinfo Lietuva”
Civilinė byla Nr. 2A-1027/07
SPRENDIMASVILNIAUS APYGARDOS TEISMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2007 m. lapkričio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Henricho Jaglinskio

sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei

dalyvaujant ieškovui J. L.

ieškovo atstovui V. G.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams TEO LT, AB ir UAB “Creditinfo Lietuva” dėl uždraudimo patalpinti asmens duomenis į jungtines skolininkų duomenų rinkmenas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. L. pareikštu prevenciniu ieškiniu prašė uždrausti atsakovams TEO LT, AB ir UAB „Creditinfo Lietuva“ patalpinti ieškovo asmens duomenis jungtinėse skolininkų duomenų rinkmenose iki nebus išspręstas ieškovo ir TEO LT, AB ginčas. Nurodė, kad 2007-03-14 ieškovas J. L. gavo atsakovo TEO LT, AB pretenziją, kuria reikalaujama sumokėti 208,76 Lt. 2007-03-18 ieškovas įteikė atsakovui TEO LT, AB raštą, kuriuo pareikalavo atnaujinti paslaugų teikimą pagal Viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo ir Interneto prieigos paslaugų teikimo sutartis. 2007-03-18 pretenzijoje atsakovas TEO LT, AB pagrasino, kad nesumokėjus jo nurodomos sumos, duomenys apie ieškovą kaip apie skolininką bus pateikti atsakovui UAB „Creditinfo Lietuva“, tvarkančiai jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Ieškovas nurodė, jog tokie galimi atsakovo TEO LT, AB veiksmai yra neteisėti ir jais bus padaryta žalos skolininko garbei ir orumui, jo galimybėms lygiateisiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Ieškovas rėmėsi LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d., pagal kurią tokie duomenys gali būti teikiami skolininkų jungtinių duomenų rinkmenų tvarkytojams tik tuo atveju, jeigu duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo. Ieškovas nurodė, jog negali būti laikomas skolininku, nes TEO LT, AB nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir neteisėtai sustabdė savo paslaugų teikimą. Tarp atsakovo TEO LT, AB ir ieškovo yra kilęs ginčas, o paslaugų sutartyse nėra nustatyta atsakovo teisė stabdyti savo paslaugų pagal jas teikimą. Tuo labiau, kad pareiškėjas savo įsipareigojimus pagal minėtas paslaugų sutartis vykdė tinkamai ir laiku. Visi atsiskaitymai už suteiktas paslaugas pagal šias sutartis iki paslaugų teikimo sustabdymo yra atlikti. Todėl ieškovo asmeninių duomenų patalpinimas skolininkų jungtinių duomenų rinkmenose ir perdavimas tokių duomenų tvarkytojui iki jų ginčo išsprendimo yra neteisėtas.

Atsakovas TEO LT, AB su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo 2007-03-16 pretenzija - reikalavimas buvo ištirtas ir 2007-03-14 atsakymas į jį buvo išsiųstas ieškovui. Skolininko atžvilgiu nebuvo numatyta perdavinėti jo asmens duomenų atsakovui UAB „Creditinfo Lietuva” tol, kol nebus išnaudoti visi kiti teisiniai veiksmai skolai išreikalauti. Ieškovas visiškai nereagavo į pirminius atsakovo TEO LT, AB priminimus apie įsiskolinimą. Atsakovas neatmetė galimybės, jog ateityje pasinaudos atsakovo UAB „Creditinfo Lietuva” paslaugomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-07-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog pirmas raštiškas TEO LT, AB priminimas apie neapmokėtą skolą ieškovui buvo išsiųstas 2007-01-16. Ieškovas atsakovui 2007-03-16 reikalavimą dėl sutarčių vykdymo pateikė tik 2007-03-20, t.y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo priminimo išsiuntimo. Teismas, įvertinęs ieškovo 2007-03-16 reikalavimą dėl sutarčių vykdymo, konstatavo, kad jis yra nepagrįstas, kadangi atsakovas pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, jog ieškovas yra skolingas 629,74 Lt. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas per 18 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos įsiskolinimo nepadengė, mokėjimo terminas jam nebuvo atidėtas ir jis pagrįstai įsiskolinimo neginčijo, atsakovas pagal LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 2 d. turi teisę teikti skolininko duomenis duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Teismas pažymėjo, jog ieškovas J. L. neįrodė, kad atsakovo TEO LT, AB veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos atsiradimo tikimybė.

Šalies argumentai

Ieškovas J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-07-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas praleido LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. nustatytą 18 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui ginčyti, nes atsakovas TEO LT, AB 2007-01-16 priminimą apie įsiskolinimą ieškovui išsiuntė tik 2007-01-23, ką liudija pateiktas vokas, o ieškovas jau 2007-02-09 ginčijo Televizijos sutartį, 2007-02-23 sumokėdamas 278,89 Lt įsiskolinimą atsakovui. Iš to darytina išvada, jog 2007-03-14 atsakovas TEO LT, AB ieškovui pateikė naują reikalavimą dėl naujų įsiskolinimų, į kurį ieškovas įstatymo nustatytu 18 kalendorinių dienų terminu pateikė pagrįstus prieštaravimus, išsiųsdamas atsakovui 2007-03-16 reikalavimą dėl sutarties vykdymo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str., nes 18 kalendorinių dienų terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo pirmo, o po kiekvieno priminimo. Apeliantas daro išvadą, kad po 2007-03-14 priminimo jis įgijo teisę per 18 dienų teikti prieštaravimus arba sumokėti skolą.

Atsiliepimas

Atsakovas TEO LT, AB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-07-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Prevencinis ieškinys pagal savo teisinę prigimtį yra vienas iš civilinių teisių gynybos būdų, numatytų LR CK 1.138 str.. Pagal LR CK 6.255 str. straipsnio nuostatas prevenciniu laikomas toks ieškinys, kurio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai. Tai yra prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti neteisėtus veiksmus, kurie ateityje gali padaryti ieškovui žalos. Pareiga įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą bei potencialią žalos atsiradimo grėsmę tenka ieškovui (LR CPK 178 str.). Ieškovo J. L. suformuluotas prevencinio ieškinio dalykas šioje byloje yra reikalavimas uždrausti atsakovams TEO LT, AB ir UAB „Creditinfo Lietuva“ patalpinti ieškovo asmeninius duomenis skolininkų jungtinių duomenų rinkmenose iki nebus išspręstas tarp ieškovo ir atsakovo TEO LT, AB kilęs ginčas. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-07-02 sprendimu atmetė ieškovo J. L. ieškinį. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija šios sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pareigos neperžengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo TEO LT, AB galimų veiksmų, teikiant duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ apie ieškovo J. L. įsiskolinimą, teisėtumo, netinkamai taikė LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. normas bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. nustatytų sąlygų egzistavimo. Vadovaujantis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d., duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui raštu pateikė priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 18 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą: 1) įsiskolinimas liko nepadengtas ir (ar) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba; 2) duomenų subjektas pagrįstai neginčijo įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pripažino, jog ieškovas, gavęs atsakovo TEO LT, AB 2007-01-16 išsiųstą priminimą apie įsiskolinimą, per įstatymo nustatytą 18 kalendorinių dienų terminą jo neginčijo, ir kad jo 2007-03-16 reikalavimas dėl sutarties vykdymo nėra pagrįstas. Šių išvadų pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog duomenų apie ieškovo įsiskolinimą nagrinėjamu atveju pateikimas duomenų valdytojui, tvarkančiam jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, būtų teisėtas.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai nustatė TEO LT, AB 2007-01-16 priminimo dėl įmokos už suteiktas paslaugas išsiuntimo ieškovui datą. Sprendžiant iš voko, kuris buvo prijungtas prie bylos apeliacinės instancijos teisme, bei, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, darytina išvada, jog TEO LT, AB 2007-01-16 priminimo dėl įmokos už suteiktas paslaugas buvo įteiktas paštui 2007-01-23, dėl ko minėtas terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškovas, gavęs atsakovo priminimą, įstatymo nustatytu terminu pagrįstai ginčijo įsiskolinimą, visiškai nevertino ieškovo 2007-02-09 paaiškinimo dėl atsiskaitymų (b.l. 87). Iš ieškovo 2007-02-09 paaiškinimo atsakovui matyti, jog jis laikė negaliojančia 2006-11-10 tarp šalių pasirašytą Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo privatiems klientams sutartį, kurios pagrindu atsakovas TEO LT, AB reikalavo apmokėti už suteiktas daugiakanalės televizijos programų retransliavimo plačiajuosčio ryšio tinklais paslaugas, kadangi jam nebuvo pateiktos AB daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo taisyklės. Vertinant ieškovo 2007-02-09 paaiškinimą LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. kontekste, darytina išvada, jog ieškovas, gavęs atsakovo TEO LT, AB 2007-01-16 priminimą dėl įmokos už suteiktas paslaugas, įstatymo nustatytu terminu ginčijo įsiskolinimą už suteiktas paslaugas pagal 2006-11-10 Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo privatiems klientams sutartį. Šią išvadą patvirtina ir byloje esantys ieškovo 2007-02-23 apmokėjimą už kitas atsakovo suteiktas pasaugas patvirtinantys įrodymai – iš byloje esančių atsakovo suteiktų paslaugų ataskaitų ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog ieškovo atsakovui 2007-02-23 pervesta 278,89 Lt įsiskolinimo suma yra lygi įsiskolinimui už suteiktas viešojo fiksuotojo telefono ryšio ir interneto prieigos paslaugas laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2007-01-31 (50,77 Lt + 33,05 Lt + 44,66 Lt + 27,54 Lt + 47,28 Lt + 33,05 Lt + 18 proc. PVM = 278,89 Lt) (b.l. 63-71). Minėti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas nepripažino įsiskolinimo už suteiktas daugiakanalės televizijos paslaugas, ir, gavęs atsakovo 2007-01-16 priminimą dėl įmokos už suteiktas paslaugas, jį pagrįstai ginčijo per įstatymo nustatytą 18 kalendorinių dienų terminą, išsiųsdamas atsakovui 2007-02-09 paaiškinimą dėl atsiskaitymų (b.l.87-88) bei apmokėdamas įsiskolinimui už suteiktas viešojo fiksuotojo telefono ryšio ir interneto prieigos paslaugas laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2007-01-31. Pažymėtina, kad LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. nustatyto 18 kalendorinių dienų termino paskirtis yra išvengti asmens duomenų paviešinimo jungtinėse skolininkų duomenų rinkmenose neįsitikinus, kad duomenų subjektas yra skolininkas. Pasibaigus šiam terminui duomenų valdytojas įgyja teisę perduoti skolininko duomenis duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, tačiau termino pasibaigimas neužkerta galimybės duomenų subjektui ginčyti įsiskolinimo. LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, jog duomenų subjektas turi teisę nesutikti, kad jo duomenys būtų tvarkomi šio įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. numatytu atveju - „jeigu duomenis reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni“. Esant materialaus pobūdžio ginčui tik priėmus galutinį sprendimą galima nustatyti, ar duomenų subjektas yra skolininkas ir konstatuoti, kurio asmens interesai yra teisėti ir svarbesni. Todėl vykstant ginčui prioritetas turi būti suteikiamas asmens duomenų apsaugai (LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 1 d., 5 str. 1 d. 6 p.). Esant tokioms įstatymo nuostatoms daroma išvada, kad jei duomenų subjektas priminimą apie įsiskolinimą ginčija praleidęs minėtą 18 kalendorinių dienų terminą, o duomenų valdytojas skolininko duomenų dar nėra perdavęs duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, duomenų valdytojas tokio asmens duomenų perdavimo nebegali atlikti iki šalių ginčo išsprendimo.

Byloje nustatyta, jog 2007-03-14 priminimu už suteiktas paslaugas atsakovas TEO LT, AB pakartotinai informavo ieškovą, jog jis yra nesumokėjęs 208,76 Lt už suteiktas paslaugas. Šiuo raštu ieškovas taip pat buvo įspėtas, jog po 20 dienų nuo šio priminimo išsiuntimo duomenys apie jį mokumo vertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslu bus perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“, tvarkančiai jungtines skolininkų duomenų rinkmenas (b.l. 48). 2007-03-14 atsakovo priminime nenurodyta, dėl kokių PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimo susidarė įsiskolinimas. Tačiau byloje esančių įrodymų sisteminė analizė, patvirtinanti ieškovo apmokėjimą už suteiktas telefono ryšio ir interneto prieigos paslaugas laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2007-01-31, leidžia daryti išvadą, jog atsakovo 2007-03-14 priminime nurodytas įsiskolinimas yra susidaręs ieškovui neapmokėjus už daugiakanalės televizijos paslaugas laikotarpiu nuo 2006-11-01 iki 2007-01-31 (102,40 Lt + 26,86 Lt + 42,37 Lt +PVM = 202,52 Lt) (b.l.63-70). Kadangi ieškovas 2007-02-09 paaiškinimu dėl atsiskaitymų ginčijo ne konkretaus dydžio įsiskolinimą pagal 2006-11-10 Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo sutartį, bet įsiskolinimą apskritai, nurodydamas, jog šią sutartį laiko negaliojančia, ieškovo 2007-02-09 paaiškinimas dėl atsiskaitymų LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. prasme laikytinas pagrįstu įsiskolinimo ginčijimu ir atsakovo 2007-03-14 priminimo dėl skolos už suteiktas paslaugas atžvilgiu (b.l.87). Įstatymo reikalavimus atitinkančiu pagrįstu įsiskolinimo ginčijimu laikytinas ir ieškovo 2007-03-16 reikalavimas dėl sutarčių vykdymo, kadangi iš jo turinio matyti, jog ieškovas, ginčydamas atsakovo veiksmų, nutraukiant telefono ir interneto ryšio jam tiekimą, teisėtumą, patvirtino apmokėjimo už suteiktas viešojo fiksuotojo telefono ryšio ir interneto prieigos paslaugas, dėl ko atsakovas, įvertinęs ieškovo 2007-02-09 paaiškinimą dėl atsiskaitymų ir 2007-02-23 įvykusį 278,89 Lt apmokėjimo už suteiktas paslaugas faktą, turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovas J. L. ginčija įsiskolinimą už suteiktas daugiakanalės televizijos paslaugas.

Įstatyme nėra apibrėžta, kas LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. prasme laikytina pagrįstu duomenų subjekto įsiskolinimo ginčijimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminis šios normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog įsiskolinimo ginčijimas aiškintinas plačiąja prasme ir apima ne tik duomenų subjekto pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimą teisme, bet ir įsiskolinimo ginčijimą pateikiant prieštaravimus kreditoriui (duomenų valdytojui) ar kitoms atitinkamoms institucijoms. Įstatymo nuostata, jog įsiskolinimo ginčijimas turi būti pagrįstas šiame kontekste reiškia skolininko pareigą motyvuoti įsiskolinimo ginčijimą. Todėl teisėjų kolegija nesprendžia, ar ieškovo veiksmai neatsiskaitant su atsakovu TEO LT, AB už jo suteiktas paslaugas pagal 2006-11-10 Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo sutartį yra teisėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas TEO LT, AB neturi teisės asmens mokumo įvertinimo ir įsiskolinimo valdymo tikslu teikti ieškovo J. L. duomenis duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Byloje nėra nustatytų būtinų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. nustatytų sąlygų šiai atsakovo teisei įgyvendinti, kadangi ieškovas J. L. , gavęs raštišką atsakovo priminimą apie susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, per įstatymo nustatytą terminą ginčijo įsiskolinimą pagal 2006-11-10 Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo sutartį. Todėl ieškovo prašomų uždrausti atsakovo TEO LT, AB veiksmų atlikimas, esant nustatytoms bylos aplinkybėms, šiuo metu būtų vertintinas kaip neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarydamas išvadą, jog ieškovo prašomi uždrausti atsakovo veiksmai yra teisėti, ir tuo pagrindu atsisakydamas tenkinti ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris, vadovaujantis LR CPK 330 str. ir 329 str. 1 d., turi būti panaikintas. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija, atlikusi byloje esančių įrodymų įvertinimą ir atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo J. L. ieškinį tenkina iš dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ieškinio reikalavimą ir atsakovo TEO LT, AB ketinimo perduoti ieškovo asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“ realumą (b.l.48), pripažįsta esant būtinybei atsakovo TEO LT, AB atžvilgiu taikyti draudimą dėl ieškovo asmens duomenų teikimo duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Kadangi atsakovui UAB „Creditinfo Lietuva“ kaip duomenų valdytojui, tvarkančiam jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, nėra numatyta atsakomybė už jam perduodamų asmens duomenų priėmimą, teismas negali taikyti įpareigojimo nepriimti perduodamų ieškovo asmens duomenų jo atžvilgiu.

Iš ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateikto sprendimo nuorašo bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog Vilniaus miesto antrame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5120-96/2007 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovui TEO LT, AB dėl 16 328,20 Lt nuostolių atlyginimo, 2006-11-10 Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo sutarties privatiems klientams pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos pasirašymo dienos bei įpareigojimo atsakovą atnaujinti telefono ryšio ir interneto prieigos paslaugų teikimą ieškovui. Šioje byloje sprendžiamas 2006-11-10 Daugiakanalės televizijos paslaugų teikimo sutarties privatiems klientams galiojimo klausimas, o taip pat įsiskolinimo pagal 2005-04-14 Viešojo fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį ir 2005-04-14 Interneto prieigos paslaugų teikimo sutartį įvertinimas, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, nutraukiant telefono ryšio ir interneto prieigos paslaugų teikimą, teisėtumo, turi teisinę reikšmę J. L. įsiskolinimo už suteiktas paslaugas pagal minėtas sutartis įvertinimui. Būtent ieškovo įsiskolinimas, esant išspręstam jo ginčijamam įsiskolinimo faktui, yra asmens duomenų teikimo duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, pagrindas. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-10-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5120-96/2007, minėtą ieškovo J. L. ieškinį atmetė, tačiau šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į šios bylos svarbą ieškovo J. L. įsiskolinimo atsakovui TEO LT, AB teisiniam įvertinimui, teisėjų kolegija pripažįsta būtinybę nustatyti, jog draudimas atsakovui TEO LT, AB teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, duomenis apie J. L. taikytinas iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5120-96/2007.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas J. L. neįrodė, jog atsakovo TEO LT, AB veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos ateityje padarymo tikimybė. Vadovaujantis LR Konstitucija 22 str., LR CK 2.23 str. 1 d., fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Asmens privataus gyvenimo pažeidimas yra tada, kai informacija apie privatų gyvenimą skelbiama be asmens sutikimo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai skelbti tokią informaciją galima be sutikimo. Konstitucinio principo dėl fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumo turi būti laikomasi ir asmens duomenų tvarkymo srityje. Asmens duomenų tvarkymą asmens mokumui ir įsiskolinimui valdyti reglamentuoja LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kurio 16 str. 3 d. numatyta, kokiais atvejais ir kokios tvarkos laikantis duomenų valdytojas turi teisę teikti skolininkų duomenis duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas. Asmens duomenų teikimo sąlygų ir tvarkos nustatymas – tai įstatymo nustatyta išimtis iš bendro žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principo, todėl šios tvarkos pažeidimas yra tolygus asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimui. Pažeidus fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, jis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 2.23 str. 4 d.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovo J. L. asmens duomenų perdavimas UAB „Creditinfo Lietuva“ yra negalimas dėl LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. nustatytų sąlygų, kurios duomenų perdavimą daro galimu, neatitikimo. Tai, jog asmens privataus gyvenimo neliečiamumo principas yra įtvirtintas konstituciniame lygmenyje kartu su kitomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, leidžia daryti išvadą, jog šios asmens teisės pažeidimas sąlygotų realios neturtinės žalos padarymo asmeniui tikimybės egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pripažintina, jog ieškovo duomenų perdavimas UAB „Creditinfo Lietuva“ kaip jungtines skolininkų duomenų rinkmenas tvarkančiam duomenų valdytojui sąlygotų realią neturtinės žalos padarymo ieškovui tikimybę, kas sąlygoja ieškovo prevencinio ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Kadangi Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-07-02 sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 93 str. 4 d., išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kadangi nauju sprendimu ieškinys tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija, ieškovo J. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš atsakovo TEO LT, AB proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsižvelgiant į tai, kad nauju sprendimu nustatytas draudimas negalioja atsakovui UAB „Creditinfo Lietuva“ (LR CPK 93 str. 2 d.). Vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančiomis teisės normomis, teisėjų kolegija iš atsakovo TEO LT, AB ieškovo naudai priteisia 50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teisme ieškovas šių išlaidų priteisti neprašė ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Uždrausti TEO LT, AB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) teikti duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, duomenis apie J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5120-96/2007.

Ieškinio reikalavimą atsakovui UAB „Creditinfo Lietuva“ atmesti.

Priteisti iš atsakovo TEO LT, AB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjai Virginija VolskienėHenrichas Jaglinskis