Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Mindaugo Šimonio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Arvydo Žibo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių D. B., D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės D. B., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių butų savininkų bendrijos „Papartis“, uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“, uždarosios akcinės bendrovės „Finverta“ ieškinį atsakovėms D. B., D. B., trečiajam asmeniui notarei J. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas tenkina atsakovių prašymą prie bylos prijungti naujai teikiamus įrodymus (2013 m. rugsėjo 20 d. darbingumo lygio pažymą, Kauno apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutartį), nes jų būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

Civilinėje byloje kilo ginčas dėl sandorio (buto dovanojimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikymo sąlygų, kai ginčijamą sandorį sudarė motina ir nepilnametis vaikas (CK 6.66 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės D. B., dovanotoja, ir D. B., apdovanotoji, 2014 m. vasario 18 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria dovanotoja perdavė, o apdovanotoji priėmė asmeninėn nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Dovanojimo sutartis). Atsakovė D. B. šį butą įgijo 2014 m. vasario 14 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1660, išduoto 2014 m. vasario 13 d., pagrindu (1 t., b. l. 112, 160–164).

Ieškovai butų savininkų bendrija „Papartis“, UAB „Moment Credit“ ir UAB „Finverta“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Ieškovai, kaip atsakovės D. B. kreditoriai, Dovanojimo sutartį ginčijo actio Pauliana pagrindu, nes atsakovė iki ginčijamos dovanojimo sutarties turėdama skolų jų nepadengė, o po sutarties sudarymo ji nebeturi pakankamai kito turto ir todėl yra netekusi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, butą savo vardu įregistravo labai trumpai ir iš karto perleido dukrai. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovei galioja CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija, nes atsakovė savo turtą perleido dukrai (1 t., b. l. 1–11).

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. vasario 18 d. tarp atsakovių D. B. ir D. B. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 6-ojo notarų biuro, ir taikė restituciją natūra – grąžino atsakovei D. B. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas D. B. pagal 2014 m. vasario 18 d. dovanojimo sutartį.

Dėl nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos vertinant actio Pauliana taikymo sąlygas

Atsakovė D. B. apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad ginčijamą Dovanojimo sutartį sudarė tuo tikslu, kad būtų užtikrintos nepilnametės dukters atsakovės D. B. teisės ir interesai, nes teisės aktai įtvirtina nepilnamečių vaikų teisių ir interesų prioritetą prieš tėvų kreditorių interesus, šiuo atveju – prieš ieškoves. Apeliaciniame skunde argumentams pagrįsti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nagrinėjamos bylos aplinkybės ir apeliaciniame skunde nurodomų kasacinio teismo išnagrinėtų bylų aplinkybės ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi. Šiose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose nebuvo sprendžiamas CK 6.66 straipsnio taikymas ginčijant dovanojimo sutartį, kurią sudarė skolininkas su savo nepilnamečiu vaiku actio Pauliana pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586, sprendė CPK 667 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo klausimą, pažymėdama, kad nustatydamas skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, teismas turi nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Nors teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą, tačiau šis aiškinimas buvo argumentas siekiant pagrįsti teismų išvadą, kad patenkinus pareiškėjo prašymą išieškojimo tikslais pripažinti skolininkui nuosavybės teisę į visą butą, o sutuoktinei išmokėti atitinkamą kompensaciją, būtų iš esmės pažeistos vaiko teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010, sprendė dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad susitarimas įkeisto buto dalį perleisti nepilnametei pareiškėjų dukteriai, kaip išlaikymą, banko teisių nepažeidžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, sprendė dėl įpėdinio neteisėto piktnaudžiavimo savo teise atsisakant palikimo ir taip pažeidžiant ieškovės, kuri yra atsakovo kreditorė vaikų išlaikymo prievolėje, teises ir interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Teismų praktika. 2010, 33), sprendė dėl teismo vaidmens sutuoktinių turto padalijimo ginče, pažymėdama, kad CPK 376 straipsnio 1–4 dalyse įtvirtintas aktyvaus teismo vaidmuo reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 (Teismų praktika. 2014, 41, p. 102–116), sprendė dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo, pažymėdama, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika nepagrindžia apeliacinio skundo argumento, kad atsakovė D. B. ne tik privalėjo sudaryti ginčijamą 2014 m. vasario 18 d. Dovanojimo sutartį tam, kad būtų užtikrintos nepilnametės D. B. teisės, bet minėtą sutartį sudarė veikdama sąžiningai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad CK 6.67 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė nesąžiningumo prezumpciją – pripažįstama, kad esant šiame straipsnyje įvardintoms aplinkybėms sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Todėl atsakovei D. B. sudarius neatlygintinį dovanojimo sandorį su savo nepilnamete dukra, kurios įstatymine atstove ji pati ir buvo, galioja nesąžiningumo prezumpcija, todėl yra visi pagrindai išvadai, kad atsakovė D. B. veikė nesąžiningai – perleido dukrai paveldėtą turtą, kad jį apsaugotų nuo kreditorių išieškojimo (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė D. B. nepaneigė šios nesąžiningumo prezumpcijos. Vien siekis išlaikyti butą, kad iš jos nebūtų išieškotos skolos, perleidžiant jį nepilnamečiam vaikui ir tai argumentuojant savo prievole išlaikyti nepilnametį vaiką užtikrinant jo teisę į būstą, šios prezumpcijos nepaneigia. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teisėmis ir kreditorių teisių pažeidimą pateisinti nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimu. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis inter alia jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovei D. B. dovanojus jai nuosavybės teisėmis įgytą butą nepilnametei dukrai siekiant, kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas, pagal Civilinę teisę, negali būti laikomas sąžiningu ir teisingu elgesiu, atitinkančiu proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus, nes tokiu būdu yra iš esmės apribojamos kreditorių teisės į efektyvią teisminę gynybą realiai gaunant žalos atlyginimą ir kitokių ieškovės prievolių realų įvykdymą iš skolininko turto. Tai, kad atsakovė turi pareigą užtikrinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimą, nepagrindžia jos pareigos sudaryti ginčijamą Dovanojimo sandorį, nes tokio sandorio sudarymo privalomumas nėra numatytas nei įstatymo, nei sutartimi ar teismo sprendimu. Atsakovės interpretavimas dėl Dovanojimo sutarties sudarymo privalomumo yra iš esmės grindžiamas siekiu išvengti prievolės prieš kreditorius įvykdymo iš perleidžiamo turto, t. y. neteisėtu veiksmu, tačiau pagal bendrąjį teisės principą iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur).

Dėl ieškinio senaties taikymo actio Pauliana ieškiniui pareikšti

Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės, būdamos kreditorės ir verslininkės, turėjo pareigą sužinoti apie Dovanojimo sandorį laiku, t. y. nuo 2014 m. vasario 18 d., kai jis buvo paviešintas, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. Pažymėjo, kad BSB „Papartis“, būdamas atidus ir rūpestingas, dar tiriant nusikalstamą veiklą turėjo rūpintis, jog nebūtų pažeistos BSB „Papartis“, kaip potencialaus kreditoriaus, teisės, o turėdamas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d išduotą vykdomąjį raštą, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, galėjo patikrinti, ar apeliantė nėra sudariusi kokių nors turto perleidimo sandorių. Ieškovai, veikdami nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, turi prisiimti pasekmes, o ieškinio senaties netaikymas pažeistų civilinių teisinių santykių stabilumą bei teisingumo ir protingumo principus.

Pirmosios instancijos teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingai nustatė, kad atsakovės D. B. vardu jos paveldėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paviešintas vos 4 dienas – 2014 vasario 13 d. atsakovė atliko buto registraciją ir įrašas apie jos vardu paveldėtą butą galiojo tik nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. vasario 18 d. Teisėjų kolegija pritaria teismo motyvams, kad dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo atsakovių teiginiams, jog ieškovės nesielgė atidžiai, rūpestingai, nes vien toks trumpas paviešinimo apie paveldėtą turtą terminas ir itin skubus turto perleidimas rodo atsakovės nesąžiningumą, o ne kreditorių nerūpestingumą ar aplaidumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovėms V. K. , I. V., bylos Nr. e3K-3-119-421/2016), sprendžiant ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, yra pažymėta, kad senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienų metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į esamą situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieškinio senaties termino vienų metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieni metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2013; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo pagrįstai įvertino skolininkės atsakovės D. B. veiksmus dėl paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo operatyvumo, atsižvelgė, kad informacija apie tai, jog šis butas perėjo atsakovės nuosavybėn, buvo paviešinta vos 4 dienas – nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. vasario 18 d. Teisėjų kolegijos nuomone, jau vien šis faktas patvirtina, kad apie Dovanojimo sutarties sudarymą ir tai, kad ja buvo pažeidžiamos teisės, ieškovai negalėjo sužinoti sandorio sudarymo metu, nes nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga kreditoriams kelti reikalavimus iš viešojo registro sužinoti apie skolininkui perėjusią nuosavybę į nekilnojamąjį daiktą, kai tokia informacija yra paviešinta labai trumpą laiką, o tik įregistravus nekilnojamąjį turtą skolininko vardu jis skubiai perleidžiamas kitam asmeniui. Vien tai, kad hipotetiškai ieškovai galėjo sužinoti apie atsakovės D. B. vardu atsiradusias nuosavybės teises į butą ir Dovanojimo sutarties sudarymą, šios bylos aplinkybėmis yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas nuo sandorio sudarymo momento. Todėl vien tai, kad nuo sandorio sudarymo 2014 m. vasario 18 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2016 m. rugpjūčio 18 d. yra praėję daugiau nei vieni metai, negali būti laikoma, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino faktines aplinkybes, kad apie ginčo sandorį ieškovai sužinojo antstolių dėka: ieškovei BSB „Papartis“ tapo žinoma būtent iš išieškojimą vykdžiusios antstolės N. B. 2016 m. kovo 9 d., UAB „Finverta“ iš ieškovės BSB „Papartis“ advokatės 2016 m. gegužės 5 d., o ieškovei UAB „Moment Credit“ apie sandorį taip pat tapo žinoma 2016 m. gegužės 4 d. iš išieškojimą vykdžiusio antstolio M. L.. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties taikymo būtina atsižvelgti į faktines bylos aplinkybes, kad atsakovė D. B. ieškovei BSB „Papartis“ žalą padarė nuo 2003 m. spalio 10 d. iki 2013 m. liepos 15 d. būdama BSB „Papartis“ pirmininke ir buhaltere, o turtinės žalos 20 170,84 Eur atlyginimas iš atsakovės D. B. buvo priteistas tik Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pripažinus atsakovę kalta dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnio 1 dalis) ir turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis). Tai, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 19 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2015 m. rugpjūčio 20 d. atiduotas vykdyti antstolei N. B., tik patvirtina teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios antstolei nustačius apie Dovanojimo sutartį 2016 m. kovo 9 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas individualias šios bylos faktines aplinkybes ir aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovams į teismą kreipusis su ieškiniu 2016 m. rugpjūčio 18 d., vienų metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė CK 6.6 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorių teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), nepažeidė nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos reglamentuojančių teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė BSB „Papartis“ prašė teismo iš atsakovių (apeliančių) priteisti 304,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui atsakovių apeliacinį skundą visiškai atmetus, šis ieškovės prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnis).

Valstybė patyrė 3,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos iš ieškovių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės D. B., ieškovei BSB „Papartis“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 304,08 Eur (tris šimtus keturis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės D. B., valstybės naudai 3,23 Eur (tris eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.