- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-107/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- A. Š., A. L., V. L.
- Trečiasis asmuo
- O. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkintas civilinėje byloje Nr.2-796-154/2012 pagal A. S. ieškinį atsakovams: A. Š., A. L., V. L. bei trečiajam asmeniui O. P. dėl skolų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1) įpareigoti A. L., V. L. ir A. Š. atsiskaityti už pasiskolintus ir įkeistus keturis žemės sklypus esančius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumokėti ieškovei 560000 Lt pinigų sumą, nurodytą skolos raštelyje;
2) priteisti A. S. iš A. L. ir A. Š. už minėtus keturis žemės sklypus Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtus mokesčius nuo 2008 metų iki 2011 metų, kas sudaro 865,52 Lt;
3) priteisti A. S. iš A. L. ir A. Š. 500000 Lt skolą, 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas nuo paskolintos 500000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2010-10-01, kas sudaro 25000 Lt, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 525000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško atsiskaitymo įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams A. L., V. L. ir A. Š. bei jų šeimos nariams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, bei turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis.
Nurodė, kad atsakovai gera valia neketina grąžinti skolos, turimą ir valdomą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą gali perleisti kitiems asmenims, todėl prašė taikyti laikinąsiais apsaugos priemones.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-796-154/2012 pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. Š., A. L., V. L. bei trečiajam asmeniui O. P. dėl 1085865,52 litų skolos priteisimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė:
- „areštuoti ne daugiau kaip už 500000 Lt sumą atsakovams A. Š., A. L. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuoti atsakovams A. Š., A. L. priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, taip pat turtines teises, leidžiant atsiskaityti su ieškove A. S..
Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 11 d. buvo gautas papildomas ieškovės A. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė prašo areštuoti už 500000 Lt sumą atsakovams A. Š., A. L. ir V. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą ar kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad ketina tikslinti ieškinį ir palikti reikalavimą tik dėl 500000 Lt skolos priteisimo pagal paskolos raštą, todėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne 1085865,52 Lt sumos, o 500000 Lt sumos ribose.
Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 18 d. gautas atsakovo A. Š. atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ne daugiau kaip už 500000 Lt atsakovui A. Š. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuotos atsakovui A. Š. priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, taip pat turtinės teises, leidžiant atsiskaityti su ieškove A. S..
Šiaulių apygardos teisme 2012 m. birželio 18 d. taip pat gautas atsakovo A. Š. prašymas dėl nuostolių dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismui 2012 m. birželio 11 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas atsakovo A. Š. turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos. Teigia, kad neturi tokios vertės turto, kokio masto yra taikytas areštas, o tai reiškia, kad visos piniginės lėšos taip pat areštuotos, dėl ko atsakovas negali patenkinti būtiniausių savo bei šeimos poreikių, taip pat jis neturi galimybės vykdyti su AB Šiaulių banku sudarytos Kreditavimo sutarties. Nevykdant kreditavimo sutarties sąlygų, bankas nukreips išieškojimą į įkeistą atsakovo nekilnojamąjį turtą, dėl ko atsakovas turės ne mažiau kaip 78100 Lt nuostolių, patirs moralinę skriaudą bei neturtinę žalą. Todėl prašo įpareigoti ieškovę A. S. įmokėti į Šiaulių apygardos teismo depozitinę sąskaitą 100000 Lt atsakovo A. Š. nuostolių atlyginimo užtikrinimui arba pateikti šiai sumai banko garantiją.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi priėmė A. S. atsisakymą nuo ieškinio atsakovams A. L., V. L. ir A. Š. dalyje, kurioje buvo pareikšti šie reikalavimai:
- „įpareigoti A. L., V. L. ir A. Š. atsiskaityti už pasiskolintus ir įkeistus keturis žemės sklypus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir sumokėti man 560 000,00 Lt už sklypų vertę, nurodytą skolos raštelyje“;
- „priteisti A. S. iš A. L. ir A. Š. už keturis žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtus mokesčius nuo 2008 iki 2011 metų, kas sudaro sumoje 865,52 Lt “ ir civilinę bylą Nr. 2-796-154/2012 šioje dalyje nutraukti.
Teismas taip pat priėmė ieškovės A. S. 2012 m. liepos 3 dienos patikslintą ieškinį dėl 500000 Lt paskolos, 42607 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų A. Š., R. Š., A. L. ir V. L..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ne daugiau kaip už 500000 Lt atsakovui A. Š. priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuotos atsakovui A. Š. priklausančios piniginės lėšos, esančios kredito įstaigose, taip pat turtinės teisės, leidžiant atsiskaityti su ieškove A. S.. Teismas ieškovės A. S. prašymą, dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. Š. turtui, patenkino iš dalies ir nutarė areštuoti ne daugiau kaip už 500000 Lt (penkių šimtų tūkstančių litų) atsakovui A. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Turto nesant, ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuoti atsakovui A. Š. priklausančias turtines teises, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, išskyrus lėšas, esančias AB Šiaulių banke, iš kitose kredito įstaigose esančių areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsakovui A. Š. kas mėnesį naudotis ne daugiau kaip 678 litų suma (MMA) atsakovo būtiniausiems poreikiams tenkinti, taip pat leidžiant atsiskaityti su ieškove A. S..
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovų A. L. ir V. L. turtui prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimas yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, kuri šioje dalyje yra nepanaikinta, teismas pasisakė tik dėl atsakovo A. Š. turtui prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, gavęs argumentuotą ir pagrįstą įrodymais A. Š. atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartį šioje dalyje pasinaikino pats, palikdamas šį klausimą neišspręstą.
Teismas nurodė, kad iš patikslinto ieškinio ir bylos duomenų matyti, jog ieškovė A. S. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik dėl jos 500000 Lt reikalavimo priteisti skolą iš atsakovų A. Š. ir A. L.. Atsakovas A. Š. yra fizinis asmuo, todėl šią sumą teismas pripažino labai didele ir tai jau yra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką ši aplinkybė preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovas A. Š. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismui priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, atsakovas būtų finansiškai pajėgūs jį įvykdyti.
Teismas nurodė, kad susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais, šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės reikalavimų tikėtinumu atsakovui A. Š., nes teismui pateiktas 2009 m. spalio 1d. „Paskolos rašto“ ir A. L. „Paaiškinimo“ originalai bei kopijos, kas reiškia, kad jei ieškinyje nurodytos aplinkybės ir argumentai bylos nagrinėjimo metu pasitvirtintų, tai teismo sprendimas galėtų būti priimtas ieškovės naudai (LR CPK 144 str. 1 d.).
Teismo vertinimu, A. S. ieškinio reikalavimas nėra užtikrintas, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turtą galėtų perleisti tretiesiems asmenims, apsunkinti jį daiktinėmis teisėmis, kas neabejotinai apsunkintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A. Š. pateikė įrodymus, jog tarp jo ir AB Šiaulių banko yra sudaryta Kreditavimo sutartis, pagal kurią atsakovas iš AB Šiaulių banke esančios sąskaitos privalo mokėti bankui grąžintiną kredito dalį bei palūkanas, todėl teismas sprendė, kad areštavus atsakovo A. Š. AB Šiaulių banke esančias pinigines lėšas, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, atsakovas patirtų nuostolių, todėl šioje dalyje ieškovės A. S. prašymas buvo atmestas. Teismas sprendė, kad 500000 Lt ribose pirmiausia areštuotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis atsakovo A. Š. turtas ir turtinės teisės. Tik nesant turto, ar esant jo nepakankamai, už trūkstamą sumą areštuotinos piniginės lėšos, išskyrus lėšas, esančias AB Šiaulių banke, iš kituose bankuose areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsakovui A. Š. kas mėnesį naudoti ne daugiau kaip 678 litų (minimali mėnesinė alga - MMA, atskaičius mokesčius) atsakovo būtiniausiems poreikiams tenkinti.
Teismas pasisakydamas dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, atsižvelgdamas į tai, kad reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovas iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, jog pagrindas nuostoliams atsirasti yra atsakovo piniginių lėšų, esančių AB Šiaulių banke, areštas, nes atsakovas A. Š. negalėsiantis dėl to vykdyti įsipareigojimų bankui pagal 2006-09-04 Kreditavimo sutartį, todėl teismui šioje dalyje netenkinus ieškovės A. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. neareštavus atsakovo A. Š. piniginių lėšų, esančių AB Šiaulių banke, teismas netenkino ir atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį dalyje, kurioje teismas (areštavo ne daugiau kaip už 500000 Lt sumą jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, išskyrus lėšas, esančias AB Šiaulių banke, iš kitose kredito įstaigose esančių areštuotų piniginių lėšų leidžiant jam kas mėnesį naudotis ne daugiau kaip 678 Lt suma (MMA) būtiniausiems poreikiams tenkinti, taip pat leidžiant atsiskaityti su ieškove A. S., bei atmetė mano prašymą dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas prašo A. S. prašymą dėl jam priklausančio turto arešto 500000 Lt sumai atmesti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties dalį dėl atsakovui priklausančio turto arešto, įpareigoti ieškovę A. S. įmokėti į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 100000 Lt sumą atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Teismas 2012-06-20 nutartyje nenurodė, kokios aplinkybės, įrodymai lėmė, kad po 2012-05-30 ir 2012-06-11 nutartimis panaikintų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vėl buvo reikalinga 2012-06-20 nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kokios aplinkybės lėmė, kad teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas, kada pati ieškovė 2012-06-11 prašyme nurodė, jog dar tik tikslins ieškinį, jokių naujų įrodymų nepateikė, prašyme išdėstė tik melagingus išsigalvojimus jų nepagrįsdama nė vienu įrodymu. Todėl tokia teismo nutartis laikytina nemotyvuota, priimta pažeidžiant CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl tokio didžiulio masto atsakovo turto arešto galėjo ir turėjo pastebėti aplinkybes, susijusias su autentišku paskolos raštų tekstu, paskolos raštų taisymu bei tokio taisymo pobūdžiu ir atsisakyti taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes nė vieno įrodymo ieškovė, iš kurio būtų matyti, kad atsakovas skolinasi iš jos 500000 Lt, ji nepateikė.
3. Pirmosios instancijos teismas areštuodamas atsakovo turtą 500000 Lt sumai ir netenkindamas prašymo dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, pažeidė CPK 146 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, neatsižvelgė į aplinkybę, kokio didžiulio masto turtui taiko areštą, pažeidė lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. S. nurodo, kad atsakovo skundo motyvai nėra pakankami, kad įrodyti, jog jis dėl laikinų apsaugos priemonių gali turėti nuostolius, susijusius su turto ar lėšų areštu, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti ieškovę įmokėti 100000 Lt sumą jo nuostolių atlyginimo užtikrinimui arba pateikti šiai sumai banko garantijos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, klausimai.
Kaip minėta Šiaulių apygardos teismas 2012-06-20 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės A. S. ieškiniui užtikrinti ir areštavo atsakovo (apeliantas) A. Š. turtą, bei netenkino apelianto prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Apeliantas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia ieškinio nepagrįstumu. Nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas paskaičiuoja įvertindamas negalėjimą naudotis turtu, suvaržymus, planų sugriuvimą.
CPK 144 str. nustato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė sprendimo įvykdymui.
Remiantis šia teisės norma, teismas sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Minėtoje teisės normoje yra nuostata, kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimą. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad minėta nuostata nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškinio pagrįstumą. Jis vertinamas bylos nagrinėjimo stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinama ar yra tikimybė, jog gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas gali daryti prielaidą, jog yra tikimybė, kad reikalavimai gali būti patenkinti, tai sudaro pagrindą teismui svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs didelę ieškinio sumą bei kitas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau, taikydamas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą.
Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad apeliantas turi įsipareigojimų bankui, o taip pat skirti lėšų šeimos poreikiams tenkinti. Teismui areštavus apelianto pinigines lėšas ir leidus naudoti kas mėnesį ne daugiau kaip 678 Lt, kolegijos nuomone, pažeidžiamas šalių pusiausvyros principas, nes leista naudoti suma negali užtikrinti net minimalių apelianto bei jo šeimos poreikių. Todėl tikslinga sumažinti apeliantui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, netaikant piniginių lėšų arešto.
Apeliantas prašo taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą. Tačiau jo nurodyti argumentai nepagrindžia tokių nuostolių užtikrinimo būtinumo. Apelianto pateiktas nuostolių paskaičiavimas taip pat niekuo nepagrįstas. Be to, netaikant piniginių lėšų arešto, dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas nepateikė įrodymų, kad turės nuostolių. Dėl to nėra pagrindo taikyti apelianto prašomų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina, netaikant atsakovo piniginių lėšų arešto.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį iš dalies pakeisti:
išjungti iš nutarties 2 dalies, kuria areštuotas atsakovui A. Š. priklausantis turtas ir piniginės lėšos, piniginių lėšų areštą ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:
- areštuoti ne daugiau kaip už 500000 Lt atsakovui A. Š. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.