- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- e1-826-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18039-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktorininku – operatoriumi, neteistas (Panevėžio apygardos prokuratūros 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliai – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 38 straipsnį),
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. 2025 m. gegužės 24 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ginčo metu su kartu gyvenusia ir bendrą ūkį vedusia U. B., demonstruodamas savo galią perėjo prie fizinio smurto ir mušdamas bei kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narę, tai yra kaltindamas bei niekindamas nukentėjusiąją įžeidžiamais žodžiais sugriebė už kaklo ir rankomis smaugė nukentėjusiąją bei sudavė kumščiu kelis smūgius jai į galvą, taip dėl dviem trauminiais poveikiais padarytų kraujosruvų U. B. odoje kairės ausies skiltelėje, poodinių kraujosruvų kaklo kairiame šone, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. P. dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino ir apklausų metu parodė, kad 2025 m. gegužės 23 d. apie 21.00 val. po darbo jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu su sugyventine U. B. ir jos draugais vartojo alkoholinius kokteilius. Visas įvykio aplinkybes pamena išsamiai. 2025 m. gegužės 24 d. po vidurnakčio U. B. draugai išvyko į namus. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti apie 04.30 val., tarp jo ir U. B. kilo konfliktas dėl neištikimybės. Konflikto metu apėmus pykčiui dėl nepagrįstų kaltinimų, jis rankomis suėmė U. B. už kaklo ir spaudė. Paleidęs kaklą, jis kumščiu (nepamena kurios rankos) sudavė ne mažiau kaip tris smūgius U. B. į galvą. Po suduotų smūgių jis išėjo į lauką parūkyti. U. B. užsirakino duris ir jo nebeįsileido į butą, tad jis paskambino savo draugui, su kuriuo išvyko automobiliu pasivažinėti po miestą. Nei mažametė dukra, nei draugai įvykio nematė. Šiuo metu su U. B. gyvena atskirai. Dėl savo elgesio labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiosios U. B. 2025 m. gegužės 24 d. protokolo-pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei apklausos protokolų matyti, kad 2025 m. gegužės 24 d. apie 04.35 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ji miegojo. Tą vakarą sugyventinis M. P. su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Draugams išėjus, sugyventinis atėjo pas ją į lovą. Kilus asmeninio pobūdžio žodiniam konfliktui, M. P. tyčia suėmęs abejomis rankomis pradėjo ją smaugti, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Tuo metu, kai sugyventinis ją smaugė, jai trūko oro. Po to M. P. atitraukė rankas jai nuo kaklo ir kairės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus tyčia sudavė jai į dešinės pusės viršutinę galvos dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, kai ją sumušė, sugyventinis išėjo į kiemą parūkyti. Tada ji užsirakino buto duris ir sugyventinio nebeįleido į vidų. Ji bijo M. P., sugyventinis yra neprognozuojamas, nenuspėjamas, ypač kai būna pavartojęs alkoholio. Ji bijo dėl savo ir dėl dukros D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) saugumo. Po įvykio ji į ligoninę nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos Ž. M. 2025 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusi U. B. paaiškino, jog 2025 m. gegužės 24 d. apie 04.35 val. kilus asmeninio pobūdžio konfliktui sugyventinis M. P. tyčia suėmęs abejomis rankomis pradėjo ją smaugti. U. B. trūko oro. Po to, atitraukęs rankas nuo kaklo, M. P. kairės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė U. B. į viršutinę galvos dalį, taip sukeldamas sugyventinei fizinį skausmą. Ant U. B. kaklo užfiksuota kraujosruva.
Iš 2025 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas buto koridorius, svetainė, miegamasis, kuris ir yra tiksli įvykio vieta. Užfiksuota miegamajame esanti lova bei kiti miegamojo baldai. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, objektų ar pėdsakų nepaima.
Iš 2025 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausyta Bendrojo pagalbos centro sistemoje esančio 2025 m. gegužės 24 d. 12.13 val. pranešimo apie įvykį stenograma. Įraše girdėti, kaip paskambinusi moteris, prisistačiusi U. B., prašo policijos pagalbos, nes šiąnakt namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis M. P. ją smaugė, daužė galvą. U. B. teigimu, ant kaklo labai matosi smaugimo žymės. Skambinusioji siūlomos greitosios medicinos pagalbos atsisako.
Iš 2025 m. gegužės 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta policijos pareigūno nešiojamos kameros vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pokalbio metu su policijos pareigūnais U. B. paaiškina, kad naktį sugyventinis ne mažiau kai tris kartus kumščiu trenkė jai į galvą. U. B. paaiškina, kad naktį iš karto po įvykio policijos pareigūnų nekvietė bijodama kaimynų reakcijos. Policijos pareigūnas U. B. paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes matosi smurto žymės. U. B. atsako: „Pradėkit, aš jau jam vieną kartą atleidau“. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2025 m. gegužės 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad U. B. padaryta kraujosruvos odoje kairės ausies skiltelėje, poodinė kraujosruva kaklo kairiame šone, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybės nurodytu laiku ir būdu. Nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktą ar įrankį, Nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaip matyti, kaltinamasis M. P. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nukentėjusiosios U. B. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie esminėse aplinkybėse yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios U. B. atžvilgiu, tai yra 2025 m. gegužės 24 d., apie 04.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės U. B. atžvilgiu, tai yra sugriebė už kaklo ir rankomis smaugė nukentėjusiąją bei sudavė kumščiu kelis smūgius jai į galvą, taip dėl dviem trauminiais poveikiais padarytų kraujosruvų U. B. odoje kairės ausies skiltelėje, poodinių kraujosruvų kaklo kairiame šone, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nėra abejonių, kad M. P. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nežymiai sutrikdė pastarosios sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė savo sugyventinės sveikatą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. M. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, kaltinamasis neteistas, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 38 straipsnį, smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją U. B., baustas administracine tvarka, dirbantis, priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie kaltinamąjį neturi.
Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant trumpesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei, įvertinus nusikaltimo padarymą esant neblaiviam, papildomai jam uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo sugyventinę ir jau nebe pirmą kartą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi ir BK 72¹ straipsniu, M. P. kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios U. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos draudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi ir BK 72¹ straipsniu, M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios U. B. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos draudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti M. P., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.