- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- e2-883-407/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00343-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria patvirtinta turto pardavimo tvarka ir atsisakyta tvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Perfect IDEA“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Perfect IDEA“ iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka, bankroto administratore paskirta UAB „Nemokumo departamentas LT“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 29 d.
Šalies argumentai
Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti papildomą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą teisinėms išlaidoms apmokėti ir įmonės reikalavimo teisių realizavimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtino tokią likviduojamos dėl bankroto (toliau – LUAB) „Perfect IDEA“ teisme ginčijamos reikalavimo teisės į A. V. (A. V.) ir BUAB „Pilaitės investicijos“ pardavimo tvarką:
1.1. Reikalavimo teises, kylančias iš civilinės bylos Nr. e2-238 432/2025, į skolininką A. V. parduoti laisvu pardavimu, apie turto pardavimą paskelbiant nemokumo procesų informaciniame portale bei papildomai tinklalapyje skelbiu.lt. Skelbime nurodyti nuasmenintus skolininko duomenis (inicialus), skolos dydį, kontaktinius duomenis papildomai informacijai. Pirmą savaitę reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti lygią 65 000 Eur. Nepardavus turto, kiekvieną savaitę turto kainą mažinti po 50 proc. iki turto pardavimo. Turto nepardavus per 6 savaites, parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą.
1.2. Reikalavimo teises į skolininkę bankrutavusią UAB „Pilaitės investicijos“ parduoti laisvu pardavimu, apie turto pardavimą paskelbiant nemokumo procesų informaciniame portale bei papildomai tinklalapyje skelbiu.lt. Skelbime nurodyti skolininko duomenis (pavadinimą, įmonės kodą), skolos dydį, kontaktinius duomenis papildomai informacijai. Pirmą savaitę reikalavimo teisės pardavimo kainą nustatyti lygią 150 000 Eur. Nepardavus turto, kiekvieną savaitę turto kainą mažinti po 50 proc. iki turto pardavimo. Turto nepardavus per 6 savaites, parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė patvirtinti papildomą 4 645 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą teisinėms išlaidoms apmokėti ir pratęsė įmonės likvidavimo terminą iki 2025 m. lapkričio 1 d.
Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog nemokumo administratoriaus pasiūlyta turto pardavimo tvarka prieštarautų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 85 straipsnyje įtvirtintiems turto pardavimo principams ar pažeistų bankrutuojančios įmonės, kreditorių teises ir teisėtus interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorė UAB „NILL NILL“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta turto pardavimo tvarka, ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.3. Bendrovė turi (įgijo) 132 391,50 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininką A. V. (skolininko reikalavimas ginčijamas apeliacine tvarka) ir 295 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Pilaitės investicijos“ (skolininkė ginčija reikalavimą). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino šio turto pardavimo tvarką, kadangi turto pradinė pardavimo kaina yra didesnė nei 10 MMA, todėl turtas turi būti parduodamas iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taikyti JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties nebuvo teisinio pagrindo.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką, nenurodė, kodėl šis turtas negalėtų būti parduodamas varžytynėse ir, kodėl jį parduodant laisvu pardavimu nauda kreditoriams būtų didesnė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad, bendrovės turtą parduodant laisvu pardavimu, nebus pažeisti bendrovės ir kreditorių teisės ir teisėti interesai, yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Reikalavimo teisės iš varžytynių nė karto nebuvo pardavinėtos. Nenustatyta, jog turtą parduodant ne varžytynėse yra reali galimybė gauti didesnę turto pardavimo kainą ir taip patenkinti daugiau kreditorių reikalavimų.
1.5. A. V. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra nemokus.
1.6. Nemokumo administratorė, siūlydama reikalavimo teisių pardavimo kainą, kuri sudaro apie 50 proc. turto vertės, nepateikė jokio jos pagrindimo, t. y. nepateikė jokių argumentų, kuo remiantis yra siūloma būtent tokia turto kaina. Todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nemokumo administratorės prašymą, visiškai nepagrįstai nustatė bendrovės reikalavimo teisės pardavimo kainą, t. y. į skolininką A. V. 65 000 Eur ir į skolininkę BUAB „Pilaitės investicijos“ 150 000 Eur.
1.7. JANĮ normos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga.
LUAB „Perfect IDEA“, atstovaujama nemokumo administratorės, su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1.8. Parduodamas turtas yra nelikvidus ir nevertingas, taip pat negalima teigti, kad šio turto pardavimas varžytynėse geriausiai užtikrins kreditorių interesus ir bus galima gauti didžiausią naudą, priešingai, taip bus tik vilkinamos procedūros. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad, vykdant teismo nutartį ir viešai paskelbus apie parduodamas reikalavimo teises, per 3 savaites neatsirado nė vienas suinteresuotas ar susidomėjęs pirkėjas.
1.9. Kreditoriaus skunde taip pat nėra pateikta jokių argumentų, leidžiančių manyti, kad turto pardavimas iš varžytynių leis efektyviau užtikrinti kreditorių interesus. būtent kreditoriui tenka pareiga pateikti aiškius ir pagrįstus argumentus, kodėl nustatyta turto kaina yra neteisėta ir nepagrįsta, o ne kelti dėl abejones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalis, kuria nustatyta turto – reikalavimo teisių – pardavimo tvarka.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
Vykdydama LUAB „Perfect IDEA“ supaprastintą bankroto procesą nemokumo administratorė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti reikalavimo teisių pardavimo tvarką, pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės prašymą tenkino. Atskirasis skundas grindžiamas dvejomis argumentų grupėmis: pirma, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo JANĮ 90 straipsnio teisinio reguliavimo, kadangi turtas turėjo būti parduodamas iš varžytynių; antra, kreditorės teigimu, pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta neteikiant jokio pagrindimo.
Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Iš varžytynių turi būti parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA (JANĮ 90 straipsnio 1 dalis). Tačiau nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali būti leista turtą pardavinėti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde teisingai pažymima, kad JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo ne varžytynių būdu turi būti aiškinama siaurai – turto pardavimas kitu būdu (ne varžytynėse) galimas tik tais atvejais, kai numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 68 punktas). Taigi, nors varžytynės yra prioritetinis turto pardavimo būdas, tačiau savaime tai nepaneigia teisės spręsti dėl turto pardavimo kita, ne varžytynių tvarka. Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, o kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas (JANĮ 68 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad, sprendžiant dėl turto pardavimo bankroto procese, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą – maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017, 38 punktas; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025, 47 punktas).
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog bankroto procedūros yra vykdomos supaprastinta tvarka, t. y. įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad juridinio asmens turto nepakaks bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti (JANĮ 67 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi nustatyta, kad turimas bendrovės turtas yra nevertingas, nelikvidus ar jo iš viso nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prioritetas turėtų būti teikiamas operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui; operatyvus bankroto procesas apsaugo kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015).
Parduodamos reikalavimo teisės yra ginčijamos ir procesinė bylų baigtis nėra žinoma. Pritartina atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad parduodamos reikalavimo teisės nėra patrauklios – UAB „Pilaitės investicijos“ yra bankrutuojanti įmonė, o 132 391,50 Eur sumos išieškojimas iš fizinio asmens yra abejotinas. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad fizinis asmuo turi registruoto nekilnojamojo turto, tačiau jam priklauso tik nekilnojamojo turto dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, o tai taip pat išieškojimą daro sudėtingesnį.
Atskirajame skunde iš esmės teisingai nurodoma, kad nemokumo administratorė tik pasiūlė pradines turto pardavimo sumas, neteikdama jokio pradinių sumų pagrindimo. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavimo teisių, kurios yra ginčijamos ir iš kurių išieškojimas yra abejotinas, profesionalus turtinis vertinimas nagrinėjamu atveju neatitiktų bankroto proceso tikslo, kadangi būtų tik dar labiau didinamos bankroto išlaidos. Kreditorės teiginiai, kad pasiūlyta pradinė turto pardavimo kaina yra nustatyta netinkamai, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ar duomenimis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nemokumo administratorės pasiūlyta turto pardavimo tvarka nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 132 391,50 Eur dydžio reikalavimo teisę į A. V. nagrinėjamu atveju pagrįstai nutarta parduoti už pradinę 65 000 Eur kainą, o 295 000 Eur dydžio reikalavimo teisę į UAB „Pilaitės investicijos“ – už pradinę 150 000 Eur kainą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriai gali informuoti kuo daugiau potencialių pirkėjų apie reikalavimo teisių pardavimą ir taip padidinti parduodamo turto paklausą ir galimai užtikrinti, jog turtas bus parduotas didžiausia įmanoma kaina.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.