Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-79/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-14
Bylos Nr.
1S-79/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Šeškauskas
Kaltinamasis
M. C.
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-79/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.1.2.1.1.; 2.1.15.1.2.1.3.;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Šeškauskas,Sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei,gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. C. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria M. C. suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d.

Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo M. C. skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje M. C. , gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje, Krokuvoje, Lenkijos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis Lenkijos Respublikoje(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas tuo, kad iš UAB „Olegas ir sūnus“, esančios Rodūnės kelias 8-412, Vilniuje, 2003 m. liepos 23 d. 18.00 val. transporto priemonės nuomos sutartimi, laikotarpiui iki 2003 m. liepos 27 d. 18.00 val. išsinuomojo automobilį Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) 58 604 lt. vertės, priklausantį UAB „VB Lizingas“, 2003 m. liepos mėn. 24 d., 00.09 val. per Medininkų tarptautinį pasienio kontrolės postą išvyko šiuo automobiliu iš Lietuvos Respublikos ir nenustatytomis aplinkybėmis pardavė jį nenustatytiems asmenims. Taip pat M. C. kaltinamas tuo, kad jis, iš UAB „Unirenta“, esančios Rodūnės kelias 2, Vilniuje, 2003 m. liepos 30 d., 11.00 val. nuomos sutartimi Nr. V-001230 laikotarpiui iki 2003 m. rugpjūčio 2 d. 11.00 val. išsinuomojo automobilį Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) 53 300 lt. vertės, priklausantį UAB „Hanza Lizingas“, 2003 m. liepos 30 d., 18.26 val. per Medininkų tarptautinį pasienio kontrolės postą išvyko šiuo automobiliu iš Lietuvos Respublikos ir nenustatytomis aplinkybėmis pardavė jį nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu M. C. kaltinamas tuo, kad atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą bei du kartus padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje.

2007 m. sausio 9 d. paskelbta įtariamojo Lenkijos Respublikos piliečio M. C. paieška ir jos vykdymą pavesta organizuoti Vilniaus m. VPK KP NTT APGTS. 2007 m. sausio 10 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas priėmė nutartį paskirti įtariamajam M. C. suėmimą.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2007 m. vasario 2 d. išdavė Europos arešto orderį suimti M. C. . 2007 m. vasario 28 d. Krokuvos apygardos teismas priėmė nutartį perduoti Lenkijos Respublikos pilietį M. C. , Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pagal pastarosios institucijos 2007 m. sausio 30 d. Europos arešto orderį.

2007-06-14, 14.30 M. C. sulaikytas Lietuvos – Lenkijos „Ogrodniki – Lazdijai“ jungtiniame pasienio kontrolės poste. 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas nutartimi paliko M. C. kardomąją priemonę suėmimą ir nustatė terminą iki 2007 m. rugpjūčio 26 d.

2007 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė suimtojo M. C. skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarties, kuria nustatytas suėmimo terminas.

2007 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamoji byla Nr. 10-1-02095-03 su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos teismui. 2007 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį pratęsti suimtam kaltinamajam M. C. suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d.

Šalies argumentai

Suimtas kaltinamasis M. C. skundu prašo panaikinti 2007-08-23 Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo.

M. C. skunde nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie atvykimą į prokuratūrą. Suimtasis mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jis yra Lenkijos Respublikos pilietis, tokio pobūdžio pranešimas jam turėjo būti įteiktas paštu per Lenkijos Respublikos teismus ir prokuratūras. Taip pat jis nurodo, kad jei gavėjas du kartus neatsiima pranešimo, tai jis laikomas įteiktu. M. C. teigia, kad jam tokiu būdu nebuvo pranešta nei karto, apie pranešimus arba bandymus tai padaryti niekur nepažymėta. Tai, kad Lenkijos Respublikos prokuratūros pareigūnai du kartus nerado jo namuose, jo manymu dar neįrodo, kad jis nuolat nebūna savo gyvenamojoje vietoje. Suimtasis teigia, kad pareigūnai pas jį lankėsi darbo metu, todėl jo nebuvo namie.

M. C. taip pat teigia, kad teiginys, jog nebuvo galimybės nustatyti jo gyvenamosios vietos yra visiškai neteisingas ir nepagrįstas. Suimtas kaltinamasis nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą nepakitusią nuo pat gimimo, adresu (duomenys neskelbtini).

Suimtojo nuomone, baudžiamojoje byloje yra daug neatitikimų, tyrimas trunka labai ilgai ir dėl daugelio dalykų neteisingas, tyrimo veiksmai atlikti nesąžiningai, taip pat neįrodyta, kad jis kada nors yra buvęs Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šalies argumentai

M. C. nurodo, kad jo sunki šeimyninė padėtis, t.y. auga įsiskolinimas už butą, jam neleidžiama bendrauti nei su šeima, nei su kitais asmenimis, nei su kai kuriomis institucijomis. Suimtasis teigia, kad varžomas jo susirašinėjimas su šeima, jo motina serga lėtine liga, o jam ribojama galimybė kontaktuoti su ja, todėl jis mano, kad tai nehumaniška ir taip pažeidžiamos žmogaus teisės.

Be to M. C. teigia, kad nesupranta Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria jam paskirtas suėmimas, motyvuojamosios dalies, kurioje nurodytas suėmimo pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t.y. kad jis darys naujus nusikaltimus. Jo manymu tai siekimas nubausti už tai, kas dar nepadaryta.

Aukštesniojo teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo suimtojo skundą atmesti, suimtojo gynėjas prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo M. C. skundas atmetamas.

Skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Nors nutarties motyvai yra išties labai lakoniški ir formalūs, joje nėra konkrečiai nurodyta, kokius BPK 122 straipsnio 1 dalyje esančius suėmimo skyrimo pagrindus teismas nustatė, šis nutarties trūkumas neleidžia nutarties naikinti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju yra M. C. suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

Suimtasis M. C. nurodo, kad jis nuo tyrimo atliekamo Lietuvoje nesislapstė, o šaukimai į prokuratūrą jam nebuvo tinkamai įteikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad šaukimo į prokuratūrą įteikimo procesas vyko vadovaujantis 2000 m. gegužės 29 d. Konvencija dėl Europos sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose. Šios konvencijos 5 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad procesiniai dokumentai gali būti siunčiami per prašomosios valstybės narės kompetentingas institucijas tuomet, kai pagal atitinkamas prašančiosios valstybės narės procesinės teisės nuostatas reikalaujama, kad būtų pateiktas procesinio dokumento įteikimą patvirtinantis dokumentas, kurio negalima gauti jį siunčiant paštu. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos tinkamai kreipėsi į Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijas su prašymu įteikti šaukimą M. C. . Lenkijos Respublikos prokuratūra kitų valstybių teisinės pagalbos prašymus vykdo Lenkijos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl Lietuvos Respublikos teismai nėra kompetentingi spręsti ar šaukimą Lenkijos Respublikos prokuratūra M. C. įteikė ar bandė įteikti tinkamai. Visgi konstatuotina, kad bylos medžiagoje yra Lenkijos Respublikos prokuratūros atsakymas į Lietuvos Respublikos prokuratūros teisinės pagalbos prašymą, kuriame užfiksuota, kad du kartus mėginta įteikti šaukimą M. C. , tačiau to padaryti nepavyko, nes savo gyvenamojoje vietoje, Stradomska g. 5/21 Krokuvoje jis nebuvo rastas, kaimynai parodė, kad čia jis čia nuolat nebūna. (t. 2, b.l. 122-137). Lietuvos Respublikos teismams nėra jokio pagrindo netikėti iš Lenkijos Respublikos prokuratūros gauta teisinės pagalbos medžiaga. Suimtasis nurodo, kad teismo teiginys, jog nebuvo galimybės nustatyti jo gyvenamosios vietos yra visiškai neteisingas ir nepagrįstas. Aukštesnysis teismas pastebi, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu t.y. nustatęs, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, nutartyje tokio motyvo nenurodė. Tikimybė, kad suimtasis būdamas laisvėje gali vengti teismo bylos medžiagoje yra nustatoma tokiomis aplinkybėmis, kaip vengimas būti savo gyvenamoje vietoje ir priimti šaukimus, gyvenamosios vietos neturėjimas Lietuvoje, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas, kiekis ir tai, kad už tokius nusikaltimus numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje realizuojant M. C. atžvilgiu priimtą Europos arešto orderį Lenkijos teismas taip pat paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą ( 2 t. b. l. 22).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, turinčias reikšmės suėmimo skyrimui ir teisingai nustatė, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Suimtas kaltinamasis M. C. taip pat skunde teigia, kad nesupranta Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria jam paskirtas suėmimas, motyvuojamosios dalies, kurioje nurodyta, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Šioje skundo dalyje atsakytina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte esantį suėmimo pagrindą žemesnysis teismas taip pat nustatė teisingai. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad suėmimas šiuo pagrindu gali būti paskirtas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus ir pagrįstai manoma, kad darys naujus analogiškus ar kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Suimtojo asmenybė, ankstesni teistumai Lenkijoje, inkriminuojamų nusikaltimų kiekis, pragyvenimo šaltinio neturėjimas pagrįstai leidžia įžvelgti tokį suėmimo pagrindą.

Skunde minima sunki suimto kaltinamojo šeimyninė padėtis (augantis įsiskolinimas už butą, motinos liga) konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas panaikinti žemesniojo teismo nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo. Patikrintoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų ar suimtojo skundų apie tai, kad suimtajam būtų ribojamas susirašinėjimas su artimaisiais.

Dėl kitų skundo argumentų aukštesniojo teismo teisėjas paaiškina, kad suimtasis M. C. visus argumentus dėl jo manymu esančių neatitikimų baudžiamojoje byloje, bei jo nuomone neteisingo ir per ilgo bylos tyrimo, o taip pat įrodymų vertinimo, galės išsakyti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinis teismas šiuo atveju sprendžia tik kardomosios priemonės pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.

Todėl aukštesniojo teismo teisėjas vadovaudamasis LR BPK 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimto kaltinamojo M. C. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Tomas Šeškauskas