Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

gynėjui advokatui R. D.

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio-vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti direktore UAB „R. K.“, gyv. (duomenys neskelbtini) neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto nuostatą, kad „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų ar ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas.“, nes laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2013-01-01, pasibaigus einamajam mėnesiui (duomenys neskelbtini)“ vairuotojai į kasą įnešė per mėnesį gautus už keleivių pervežimą pinigus, tačiau pagal kasos pajamų orderius užpajamuotos sumos nesutampa su vairuotojų pateiktuose pinigų priėmimo kvituose nurodytomis sumomis. Bendra per laikotarpį į kasą įnešta suma pagal kasos pajamų orderius – 98 470,00 Lt (atitinkamai laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-12-31 – 32 440 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01 – 66 030 Lt), per tą patį laikotarpį į kasą įnešta suma, pagrįsta pinigų priėmimo kvitais – 34 143,60 Lt (atitinkamai laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-12-31 – 11 060,60 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01 – 23 083 Lt.). Pinigų priėmimo kvitų nepateikta už 64 326,40 Lt (atitinkamai laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-12-31 – 21 379,40 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01 42 947 Lt.).

Dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-01-01.

K. R. M. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nuo 2011-08- 01 ėjo (duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, iš pradžių dirbo dispečere, po to, kai direktorius išėjo atostogų, tiesiog parėmė jo veiklą. Jų bendrovė užsiėmė automobilių nuoma su vairuotoju savininku. Tuo metu nežinojo, kad tokia veikla yra neteisėta, vėliau, kai jai tai buvo išaiškinta, suprato, kad tai yra neteisėta. Pripažįsta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kas liečia automobilių nuomą su vairuotoju, tai tiesiog perėmė tą veiklą iš direktoriaus, o kas liečia buhalterinę apskaitą, tai tiesiog pasitikėjo buhalterės darbu. Į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad pilnai pripažįstu, kad įmonei vykdant neteisėtą veiklą, buvo pažeisti visi jai pareikštame kaltinime nurodyti įsakymai. Pripažįsta, kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma netinkamai. K. M. inspekcija pradėjo viską tikrinti ir parodė jai kur yra neatitikimai ir kas yra negerai, viską pamatė pati, iki tol tiesiog pasitikėjo buhalterės darbu, nes ji jau eilę metų dirbo tokį darbą ir galvojo, kad viskas yra tvarkoma tinkamai. Sutiko, kad šita byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūlome bauda, tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, skyrė jai didesnę baudą, negu buvo siūloma prokuroro, todėl prašo, kad teismas atsižvelgtų į jos nuoširdų prisipažinimą ir paskirtų mažesnę baudą.

Kadangi kaltinamoji po pareiškimo paskelbimo prisipažino padariusi inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamosios parodymų, R. M. kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta sekančiais įrodymais :

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Vilniaus apskrities VMI operatyvaus kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė L. K. parodė, kad 2012 m. spalio 12 d. atliko operatyvinį patikrinimą Nr. (4.65)-448-2049 dėl (duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos. Taksi paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 str. 7 d., 18 str. 12 d., Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 3-768 patvirtintos Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklės, Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatai. Ji mano, kad (duomenys neskelbtini)“, vykdydama automobilių nuomą su vairuotoju, realiai vykdė taksi veiklą, nes buvo iškvietimai per dispečerinę, naudojami trumpi telefono numeriai, automobiliuose naudojamos racijos, vairuotojai turi šaukinius, sutartis su klientais dėl automobilių nuomos sudaromas ne visada. (duomenys neskelbtini)“ iš neteisėtos veiklos nuo 2011-07-01 iki 2012-06-30 gavo 92 375,55 Lt pajamų, visos šios pajamos buvo gautos iš automobilių nuomos su vairuotoju veiklos, kadangi jokios kitos veiklos įmonė realiai nevykdė, kitų pajamų įmonė negavo. Palyginus buhalterinius dokumentus su vairuotojų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)“ neapskaitydavo ir nedeklaruodavo dalies pajamų laikotarpyje nuo įmonės įsteigimo (2010-11-10) iki operatyvaus patikrinimo pabaigos 2012-10-12. Kokiai sumai nebuvo apskaitytos ir deklaruotos pajamos pasakyti negali, kadangi to neįmanoma nustatyti, nes dalis pajamų ir išlaidų nebuvo apskaitoma buhalterinėje apskaitoje. Operatyvaus patikrinimo metu nebuvo apskaičiuota, kiek pinigų bendrai įnešė visi vairuotojai į įmonės kasą (pagal jų parodymus) ir kiek pinigų buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje, todėl tiksliai pasakyti kiek pinigų nebuvo apskaičiuota negalima, tačiau visais atvejais vairuotojai nurodydavo, kad jie įnešdavo pinigų į įmonės kasą daugiau, negu buvo nurodoma įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Tiksli suma taip pat nebuvo paskaičiuota, nes vairuotojai ne visada galėdavo tiksliai nurodyti kiekvieną mėnesį į įmonės kasą įneštas sumas (t. 3, b. l. 136-138).

Įtariamuoju, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (t. 6, b.l. 77), apklaustas K. J. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo išrinktas 2010-11-05 steigiamojo susirinkimo metu. Juridinių asmenų registre direktoriumi jis buvo įregistruotas 2010-11-10. Jis turėjo aukštąjį išsilavinimą, taip pat turėjo patirties keleivių pervežimo srityje, turėjo patirties dirbant su žmonėmis paslaugų teikimo sferoje, todėl manė, kad tinka eiti (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Jis buvo išsilaikęs du egzaminus, kurie leido jam vadovauti taksi įmonei bei leido vadovauti įmonei, kuri užsiima užsakomaisiais reisais – tai yra turėjo Europines licenzijas. Direktoriumi anksčiau niekada nebuvo, vadovavimo įmonei patirties visai neturėjo, niekada nesimokė buhalterinės apskaitos. Kaip vedama buhalterinė apskaita jis nežinojo, kokie pildomi dokumentai, kokie pildomi registrai ir t. t. jis taip pat nežinojo. Jis buvo pasamdęs vyr. buhalterę T. C., kuri viena vedė buhalterinę apskaitą. Jis mano, kad buvo kasininkas, tačiau tiksliai neatsiminė, ar jis buvo surašęs įsakymą, kuriuo būtų paskyręs ką nors kasininku. Vyr. buhalterė jam paduodavo dokumentus, kuriuose reikėdavo pasirašyti, ką jis ir padarydavo, nes pasitikėjo buhaltere. (duomenys neskelbtini)“ vertėsi momentine automobilių nuoma su vairuotoju. Įmonėje vienu metu dirbo vyr. buhalteris, direktorius, vadybininkė R. M., kurie dirbo biure, (duomenys neskelbtini) dispečerės, kurios dirbo buvusiose UAB „Kabrioletas“ dispečerinės patalpose, Vilniuje, Kauno g. 21. Taip pat dirbo vienu metu maždaug 20 vairuotojų. Visus darbuotojus į darbą priėmė jis pats, už darbo sutarčių pasirašymą buvo atsakingas taip pat jis. (duomenys neskelbtini)“ vairuotojai dirbo su savo asmeniniais automobiliais, kiek jis pamena, turėjo būti sudarytos sutartys su vairuotojais, dėl jų automobilių nuomos. Vairuotojų darbo metu automobiliai nebuvo ženklinti geltonais taksi numeriais, nebuvo nei plafono, nei taksometro. Vairuojamame automobilyje vairuotojai turėdavo radijo stoteles, kurias vairuotojai turėdavo savo, o jeigu neturėdavo, (duomenys neskelbtini) paskolindavo, kol įsigis asmenines. Vairuotojai techninę automobilio apžiūrą turėjo praeiti tik kas du metus, o taip pat draudimas buvo pigesnis (ne toks, koks taksi automobiliams). Vairuotojai už automobilio eksploatacines ir kuro išlaidas buvo atsakingi patys. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo priimtina darbuotojams. Dispečerinėje buvo lentelė, kurioje buvo nurodytos maršrutų kainos, važiuojant iš vieno rajono į kitą rajoną. Tą kainą dispečerė pranešdavo skambinančiam klientui ir per radijo stotelę vairuotojui. Prieš tai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri baigė savo veiklą ir tokia veikla jam buvo žinoma. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo atsakingas už vairuotojų priėmimą į darbą, bendravimą su jais, reklamą, klientų paiešką, jis taip pat buvo sudaręs kelias sutartis su kitomis bendrovėmis dėl transporto paslaugų teikimo. Sutartis ruošė jis pats, pagal iš kažkur turėtą pavyzdį. Būdamas bendrovės direktoriumi, jis nesuprato, kad yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir vedimą, nors jis žinojo, kad bendrovė negali veikti be buhalterinės apskaitos vedimo. Koks buvo mokamas darbuotojams darbo užmokestis, jis neatsimena, didžioji dauguma vairuotojų dirbo pusę etato. Vairuotojai už teikiamas paslaugas surinkdavo pinigus iš keleivių, pagal dispečerės nurodytą kainą, kuri buvo nustatyta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarifą. Visų surinktų pinigų į bendrovę vairuotojai negrąžindavo, kadangi jie turėdavo kuro išlaidų, išlaidų už remontą, už ką, kaip jau minėjo, buvo atsakingi patys vairuotojai. Tik dalį piniginių lėšų, gautų iš klientų, vairuotojai įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Kaip buvo apskaičiuojama suma, kurią turėdavo grąžinti vairuotojai, jis neatsiminė, mano, kad jis skaičiavo pagal užsakymus, o galbūt buvo sudaręs kažkokią lentelę ar proporciją. Pinigus, kuriuos vairuotojai atnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimdavo jis pats arba buhalterė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis dirbo iki 2011-07-28, nes po to dėl sveikatos problemų išėjo neapmokamų atostogų. Išeidamas atostogų jis įsakymu paskyrė laikinai eiti direktoriaus pareigas R. M., kuri buvo vadybininkė ir viena iš akcininkių. Atostogų pabaigoje jis parašė prašymą atleisti jį iš darbo. Eidamas direktoriaus pareigas jis akcentavo, kad vairuotai pasirašytų vienkartines nuomos sutartis su klientais, kad klientas sutinka sumokėti dispečerės nurodytą sumą. Sutartis jis ruošė pats ir davė jas vairuotojams, įpareigodamas, kad jie pateiktų klientui pasirašyti prieš vykdant užsakymą. Šios sutartys ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos juridinis pagrindas (t. 6, b. l. 62-65, 69-71).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. C. parodė, kad ji 2008-03-17 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, pirmaeilėse pareigose. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antraeilėse pareigose vyr. buhaltere. Be to dirbo ir UAB „Mažasis kabrioletas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Mažasis kabrioletas“ sustabdžius savo veiklą, didelė dalis įmonių, su kuriomis buvo sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai), buvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal susitarimą. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere pradėjo dirbti įsikūrus įmonei, t. y. nuo 2010 metų, dirbo iki 2012 m. lapkričio 31 d. Darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė, nes 2012 m. birželio mėnesį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas perėmė jos pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino. Išeidama iš darbo ji visus apskaitos dokumentus ir registrus perdavė direktorei R. M.. Buhalterinių dokumentų priėmimo – perdavimo aktas sudarytas nebuvo. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti antraeilėse vyr. buhalterės pareigose, ją įdarbino tuometinis direktorius K. J.. Nuo 2011 m. liepos mėnesio dirbo pagrindinėse pareigos iki to laiko, kol pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau direktore tapo R. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalteriją ji vedė viena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo atsakinga už: sąskaitų – faktūrų išrašymą, ataskaitų ruošimą, kasos pajamų, kasos išlaidų orderių išrašymą, banko sąskaitos tikrinimą ir pan. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tose pačiose patalpose buvo ir įmonės buhalterija. Tose pačiose patalpose buvo ir dispečerinė bei direktoriaus darbo vieta. Įmonėje dirbo 5 dispečerės. Nors įmonės kasininku iš pradžių buvo direktorius K. J., o vėliau buvo direktorė R. M., tačiau ji buvo atsakinga už grynųjų pinigų tikrinimą (kad jų suma sutaptų su kasos knygoje nurodyta suma), kadangi turėjo visus apskaitos dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visa buhalterija buvo saugoma įmonės ofise, dokumentų buvo nedaug, nes įmonė pradėjo savo veiklą tik 2010 m. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pildydavo ji, juose kaip kasininkas pasirašinėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. J., vėliau vadovė R. M.. Kasos knygą pildė ji, o pasirašinėdavo ji ir taip pat direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė automobilių nuomą su vairuotoju, tai ne taksi veikla, o kita veikla. Įmonėje dirbo apie 20-30 darbuotojų, kurie vykdė automobilių nuomos su vairuotoju veiklą, darbuotojus į darbą priėminėjo direktorius, su jais būdavo sudaromos darbo sutartys. Iškart po darbo sutarties sudarymo ji apie naują darbuotoją pranešdavo SODRAI. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausė trys automobiliai ir 1 autobusas. Kuomet reikėdavo, vairuotojai vairuodavo šiuos automobilius. Autobusą vairuodavo J. V., o kas vairuodavo kitus įmonės automobilius, ji nežino. Kuomet vairuotojai vairuodavo įmonei nuosavybės teise priklausančius automobilius, tai taip pat būdavo automobilių nuomos su vairuotoju paslauga. Šie automobiliai buvo skirti tik įmonėms, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi automobilių nuomos sutartis. Už suteiktas paslaugas būdavo atsiskaitoma ne grynais pinigais, o bankiniu pavedimu, pagal išrašytas sąskaitas – faktūras. Už automobilių eksploatacines išlaidas būdavo atsakinga įmonė, kiekvienos kelionės metu būdavo išrašomi kelionės lapai. Buvo vedamas atskiras segtuvas su kelionės lapais. Už automobilių eksploatacines išlaidas buvo atsakingas direktorius, jis pirkdavo kurą iš savo lėšų, čekius, gautus už įsigytą kurą, direktorius grąžindavo į buhalteriją, jie būdavo prisegami prie finansinės apyskaitos. Pinigai, už sumokėtą kurą, iš kasos būdavo grąžinami direktoriui pagal kasos išlaidų orderį. Kadangi įmonė turėjo tik tris automobilius ir vieną autobusą, visi darbuotojai į darbą būdavo priimami su savo nuosavu automobiliu. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darbuotojo būdavo sudaroma automobilio nuomos sutartis dėl jo nuosavo automobilio. Už kiekvieną atidirbtą mėnesį darbuotojui už jo automobilį būdavo mokama 50 Lt nuomos mokestis. Vairuotojas klientus vežiodavo su savo automobiliu. Už automobilio remonto darbus būdavo atsakingi vairuotojai, už automobilio kurą būdavo atsakingas pats vairuotojas, kaip automobilio savininkas. Eksploatacinės automobilių išlaidos buhalterijoje apskaitomos nebūdavo, kadangi pagal darbo sutartį darbuotojai patys turėjo jomis pasirūpinti. Darbuotojai dirbdavo nedaug valandų, po 3-4 valandas per dieną, pagal slenkantį grafiką, 3-5 dienas per savaitę. Darbo grafikus sudarinėdavo dispečerė arba ji, tvirtindavo direktorius. Jos žiniomis, visi vairuotojai dirbo griežtai pagal darbo grafikus, ilgiau dirbama nebuvo. Vairuotojams pagal darbo sutartį buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis. Kaip jau minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tai tokia veikla, kurios metu klientas paskambinęs trumpuoju telefono numeriu 1445, užsisako automobilio nuomos su vairuotoju paslaugą, pranešęs reikiamą maršrutą, dispečerė, priėmusi užsakymą iš karto praneša maršruto kainą klientui. Tą pačią kainą ir maršrutą dispečerė pranešdavo ir vairuotojui per raciją. Prieš automobilių nuomos paslaugos suteikimą vairuotojas turėdavo surašyti sutartį (sutikimą) dėl paslaugų suteikimo kiekvienam privačiam klientui. Tai privalėjo padaryti pagal direktoriaus įsakymą, kurį pasirašydavo su darbo sutartimi priėmimo į darbą momentu. Tačiau ši paslauga daugiausiai buvo teikiama įmonėms, su kuriomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis dėl automobilių nuomos su vairuotojo samdymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė paslaugas apie 15 įmonių. Kiekvienai įmonei buvo vedamas atskiras segtuvas, kuriame buvo sutartis su ta įmone, taip pat būdavo ataskaitos su kvitų numeriais ir sumos, pagal kurias buvo išrašytos sąskaitos - faktūros. Įmonėms, su kuriomis buvo sudarytos sutartys, direktorius pristatydavo tuščius kelionės kvitus, kai įmonė jų pareikalaudavo. Tie kvitai buvo su numeriais, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, jie buvo dvigubi, tačiau jie nebuvo griežtos atsakomybės. Įmonė, į kurią jie būdavo pristatomi, niekur už gautus kvitus nepasirašinėdavo, tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje būdavo fiksuojama kiek ir kokių kvitų (t. y. nurodant jų serijinius numerius) yra išduodama kuriai įmonei. Ji buvo atsakinga už sąskaitų – faktūrų išrašymą šioms įmonėms. Sąskaitos – faktūros buvo išrašomos pagal kvitus, gautus iš vairuotojų, kurie suteikė paslaugą įmonei, su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį. T. y. pasinaudojus nuomos paslauga, viena kelionės kvito dalis būdavo atiduodama vairuotojui su antspaudu įmonės, kuriai teikiama paslauga (ir su kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartis). Kvitai būdavo kopijuojantys (dvigubi), juose pasirašydavo vairuotojas ir klientas, kuris būdavo aptarnaujamas. Kvite būdavo nurodoma suma už suteiktą paslaugą (kaina). Viena dalis pristatoma vairuotojo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją mėnesio gale arba pradžioje, o kita dalis likdavo klientui. Pagal tuos kvitus ji išrašinėdavo sąskaitas – faktūras, kurias elektroniniu paštu siųsdavo paslaugomis besinaudojančioms įmonėms. Sąskaitos – faktūros būdavo apmokamos banko pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė automobilio nuomos paslaugas ir privatiems asmenims. Tokiu atveju apmokėjimas skyrėsi: kiekvienas klientas vairuotojui atsiskaitydavo už suteiktą paslaugą grynais pinigais. Grynuosius pinigus klientas sumokėdavo tiesiogiai vairuotojui, pagal sudarytą sutartį ir pinigų priėmimo kvitą, kurį turėjo išrašyti vairuotojas kiekvienam klientui pagal minėtą direktoriaus įsakymą. Vairuotojai buvo materialiai atsakingi už gautus pinigus, taip pat jie buvo materialiai atsakingi už pinigų priėmimo kvitus. Pinigų priėmimo kvitus ji išduodavo kiekvieną mėnesį vairuotojams. Pinigų priėmimo kvitai buvo griežtos atsakomybės, buvo vedamas pinigų priėmimo kvitų žurnalas, kuriame kiekvienas vairuotojas pasirašydavo už gaunamus kvitus, buvo fiksuojama kiek kvitų vairuotojas gaudavo ir kiek grąžindavo jau užpildytų kvitų. Viename griežtos atskaitomybės blankų žurnale būdavo fiksuojami išduoti tušti ir grąžinami užpildyti pinigų priėmimo kvitai (t. y. nurodant vairuotojo, kuriam buvo išduoti pinigų priėmimo kvitai. asmens duomenis ir kvitų serijos numerius). Užpildyti pinigų priėmimo kvitai prisegami prie kasos pajamų orderio ir saugomi kasos knygoje, ofise. Jeigu kvitas būdavo sugadintas (pvz. neteisingai užpildytas, neįskaitoma data, užrašyta netinkama suma), tuomet jis būdavo prisegamas prie sunaudoto pinigų priėmimo akto, kiekvienam vairuotojui atskirai pagal jo duomenis. Neužpildyti kvitai likdavo vairuotojams, jie į buhalteriją negrąžinami. Kiekvieno mėnesio pabaigoje arba pradžioje kiekvienas vairuotojas ateidavo į ofisą ir priduodavo visus grynuosius pinigus, gautus pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuos uždirbdavo per tą mėnesį iš automobilių nuomos privatiems asmenims. Pinigus vairuotojas priduodavo kasininkui, t. y. direktoriui, ji tik išrašydavo kasos pajamų orderius, pagal atneštą pinigų sumą, kuriuose vairuotojas pasirašo. Grąžinama pinigų suma, kurią vairuotojai uždirbdavo per mėnesį, ne visada sutapdavo su pinigų priėmimo kvituose nurodyta suma. Ji visada būdavo didesnė, tačiau tiek, kiek vairuotojai grąžindavo pinigų į kasą kiekvieną mėnesį, tokią pačią sumą jie užpajamuodavo. Pinigų priėmimo kvituose nurodytos sumos būdavo mažesnės, vairuotojai to priežastis nurodydavo, kad klientas negalėdavo pasirašyti (nenorėdavo, būdavo girti ir t.t.). Vairuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už dispečerės tarpininkavimo paslaugas nemokėdavo. Tačiau keletas tokių darbuotojų, kurie buvo sudarę paslaugų sutartį, dėl dispečerės tarpininkavimo teikiant klientus galėjo būti, tiksliai neatsimena, tačiau jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė darbą maždaug 2012 m. rugsėjo pabaigoje. Jų priduodami pinigai už tarpininkavimo paslaugas būdavo apiforminami kasos pajamų orderiu. Vairuotojai, kai teikė paslaugas privatiems asmenims, turėjo sutartis dėl automobilių nuomos paslaugų teikimo. Tuščias sutartis išdavė direktorius, kiekvienam klientui būdavo pateikiama sutartis, jog jis sutinka nuomotis automobilį su vairuotoju. Sutartys nebuvo griežtos atskaitomybės. Visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai 2012 m. spalio 1 d. (ar keliomis dienomis vėliau) buvo atleisti, vėliau jie įsigijo individualios veiklos pažymas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šiais asmenimis (t. y. su buvusiais darbuotojais) sudarė bendradarbiavimo sutartis. Bendradarbiavimo sutartys buvo sudarytos po to, kai vairuotojai įsigijo individualios veiklos pažymas (t. 3, b. l. 145-146, 147-149, 150-151, 152-153).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2010 m. gruodžio 16 d., dirbti baigė 2012 m. vasario 1 d. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju pagal darbo sutartį, darbo sutartį nutraukė savo noru. UAB „(duomenys neskelbtini)“ verčiasi nuomos su vairuotoju veikla. Jis vairavo savo automobilį VW Passat, automobilis buvo be plafonų ir be taksometro, be geltonų taksi numerių, ant šonų buvo lipdukai su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilio eksploatacines išlaidas jis buvo atsakingas pats, kurą pildavosi pats, įmonė jam pinigų negrąžindavo. Nors grafikai ir būdavo, tačiau tiksliai pagal juos nedirbdavo, pradėjus dirbti jis per raciją pranešdavo dispečerei. Per dieną dirbdavo įvairiai, būdavo 4 val., būdavo 8 val. iki 12 val. Jis tuo metu dar dirbo kitame darbe - UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės darbuotoju. Koks darbo užmokestis buvo nustatytas, jis neatsimena, buvo nustatyta minimali valandinė alga, 4,75 Lt. Tačiau jokio atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis negaudavo, nors pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraščiuose, ant ko jis pasirašydavo nežiūrėdavo. Jis apie klientus sužinodavo iš dispečerės per raciją, raciją turėjo savo. Dispečerė pranešdavo sumą, kurią klientai turėdavo sumokėti už suteiktas paslaugas. Ta suma būdavo įrašoma į sutartį, kuri būdavo sudaroma keliais egzemplioriais, jei klientas pareikalaudavo antrojo egzemplioriaus, ant abiejų egzempliorių (kai jie būdavo sudaromi) pasirašydavo klientas. Kartu su nuomos sutartimi būdavo sudaromi ir pinigų priėmimo kvitai, jeigu klientas to pareikalaudavo. Jam sutartis ir pinigų priėmimo kvitus išduodavo įmonės buhalterė, jis už juos buvo atsakingas. Jame būdavo nurodoma tokia pati suma kaip ir nuomos sutartyje. Sutartys būdavo sudaromos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pinigų priėmimo kvitai taip pat. Jis pinigų priėmimo kvitus kartu su sutartimis grąžindavo į įmonės kasą, jei kvitas nebūdavo išrašomas, jis sutarties į įmonės kasą negrąžindavo. Uždirbtų pinigų pagal pinigų priėmimo kvitus jis negrąžindavo. Per mėnesį jis uždirbdavo maždaug apie 2 000 Lt, iš jų jis 700 Lt (ši suma buvo sutarta su įmonės vadovu) sumokėdavo įmonės vadovui už užsakymus. Šiai sumai nebūdavo išrašoma jokių dokumentų. Kartais jis vežiodavo darbuotojus tų įmonių, su kuriomis sutartis buvo sudariusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie turėdavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą kvitą, pagal kurį atsiskaitydavo įmonės tarpusavyje, keleivis nemokėdavo grynais. Tuomet jam reikėdavo mokėti mažiau už užsakymus (t. y. iš 700 Lt sumos buvo minusuojama suma pagal kvitus, kuriuos turėdavo įmonės darbuotojai). Jis darbuotojus veždavo iš kelių įmonių, maždaug trijų, tačiau įmonių darbuotojai važiuodavo ne tik su jo automobiliu, bet ir su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais (t. 3, b. l. 166-167).

Iki teisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad jis dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo maždaug prieš tris metus. Pradėjo dirbti pagal darbo sutartį. Darbą jis susirado pats, ieškodamas internete, galbūt alio reklamoje perskaitė skelbimą, kad reikalingi vairuotojai su B kategorija. Susisiekus nurodytu telefonu atsiliepė vyras, su kuriuo jis kitą dieną susitiko. Tas vyras buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir priėmė jį į darbą, šio asmens vardo pavardės neatsimena, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ šis vyras padirbo tik porą mėnesių. Tuomet vadove tapo Regina, pavardės jos neatsimena, ji visada būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, Vilniuje, Kauno g. 32 arba 34. Regina buvo atsakinga už visų pinigų priėmimą, tačiau ar ji buvo direktore ar tik pavaduotoja, jis nežinojo. Visą jo darbo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nesikeitė, tvarka prie pirmojo direktoriaus ir jam išėjus visiškai nepasikeitė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo vairuotoju, 2012 m. spalio mėnesį baigė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį ir pradėjo verstis individualia veikla. Nurodymas užsiimti individualia veikla buvo Reginos. Dirbdamas pagal individualią veiklą, jis užsiėmė taksi veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė taksi veikla, ten jis dirbo samdomu vairuotoju iki jo minėto 2012 m. spalio mėnesio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo su motinos nuosavu automobiliu, kuriame nebuvo taksometro, o taip pat nebuvo geltonų taksi numerių. Tačiau buvo baltas plafonas, tačiau ant jo nieko nebuvo užrašyta. Ant automobilio kapoto buvo apvalus lipdukas su firmos pavadinu, o ant automobilio šonų buvo magnetiniai geltoni lipdukai, su telefono numeriu 1445 ir užrašu „Nuoma“. Jis dirbdavo slenkančiu grafiku, t.y. dirbo 2 pamainas dienos metu ir po to 2 pamainas nakties metu, po to turėdavo 4 dienas laisvas. Kartais dirbdavo daugiau. Jei gerai pamena, darbo sutartyje buvo nurodytas darbo užmokestis apie 150 Lt – 200 Lt, nebuvo didesnis negu 200 Lt, tačiau koks tiksliai buvo darbo užmokestis, jis neatsiminė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dispečerinę, kuri priiminėdavo užsakymus. Iš dispečerės per raciją jis sužinodavo apie klientus, kuriems, turėdavo nuvežti į reikiamą vietą, iš pradžių racija buvo įmonės, už ją pagal susitarimą reikėdavo mokėti, vėliau jis įsigijo savo raciją. Iš anksto jam dispečerė pranešdavo maršrutą ir kelionės kainą, tą pačią kainą pranešdavo ir klientui, kuomet jis skambindavo norėdamas užsisakyti taksi. Kaina buvo nustatoma pagal tarifą, t.y. atstumui iš vieno rajono į kitą buvo nustatyta konkreti kaina. Su klientais reikėdavo pasirašyti dokumentą, kuris buvo nedidelis balto popieriaus lapelis, kaip jis vadinosi, liudytojas neatsiminė, blankus davė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jame buvo nurodyta kaina, maršrutas, pasirašydavo vairuotojas ir keleivis. Šio dokumento kiekvienos kelionės metu jis nepildydavo, nes jo net nereikėdavo pristatyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po kelionės buvo galima išmesti. Kelionės pabaigoje, jeigu keleivis reikalaudavo, būdavo išrašomas pinigų priėmimo kvitas, tai yra dvigubas žalias lapelis su geltona šaknele. Pinigų priėmimo kvitus išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Juose būdavo įrašoma suma, kurią sumokėjo keleivis ir kelionės maršrutas. Jis juos turėdavo grąžinti kiekvieną mėnesį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Per mėnesį iš klientų būdavo surenkama pinigų suma maždaug 1 500 Lt, tačiau jų visų negrąžindavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi su direktoriumi buvo susitarimas, jog per mėnesį jiems turės mokėti 500 Lt. Už kurą, automobilio remonto išlaidas jis apmokėdavo pats. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio atlyginimo jam nemokėjo, tačiau atsiskaitymo lape liudytojas pasirašydavo, nes toks buvo valdžios nurodymas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pinigų neišmokėdavo (t. 4, b.l. 11-12).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais V. S. (t. 3, b.l. 154-156, 158-159), V. G. (t. 3, b.l. 160-162, 164-165), I. A. (t. 3, b.l. 168-169), I. O. (t. 3, b.l. 171-172), V. F. (t. 3, b.l. 173-174, 175-176), V. K. (t. 3, b.l. 177-178), A. B. (t. 3, b.l. 179-180, 182-183), I. A. (t. 3, b.l. 184-185, 187-188), V. R. (t. 3, b.l. 189-190), L. V. (t. 3, b.l. 194-195), V. M. (t. 3, b.l. 198-200), D. B. (t. 4, b.l. 1-2), F. Z. (t. 4, b.l. 3-4), E. G. (t. 4, b.l. 9-10), T. S. (t. 4, b.l. 13-14) davė parodymus, neprieštaraujančius A. S. ir A. S. parodymams.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. A. parodė, kad pirma sutartis dėl transporto priemonės nuomos su vairuotoju buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2006 m., vėliau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. vasario mėn. Sutartis buvo perdaryta, kadangi įmonė keitė pavadinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis naudojosi įmonės darbuotojai, važiuodami pas klientus retais atvejais į namus, per mėnesį išlaidos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamas paslaugas būdavo nuo 100 Lt iki 500 Lt, priklausomai nuo mėnesio. Šiuo metu jie yra gavę raštą, dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališko nutraukimo nuo 2012-12-20. Kadangi pati yra naudojusi šia paslauga tik kelis kartus, neatsimena, ar automobilis būdavo nuomojamas tas pats, tačiau pamena, kad vairuotojai skirdavosi. Jų įmonei buvo išduotas tam tikras kiekis kvitų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai keitėsi įmonės pavadinimas, nuo sutarties perrašymo dienos kvitų forma išliko ta pati, keitėsi tik ant jų dedami antspaudai – t. y. buvo sudedami UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai. Jie buvo laikomi pas administratorę ir išduodami reikalingiems darbuotojams prieš kelionę. Ant jų pasirašydavo vairuotojas, šaknelė būdavo grąžinama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Sąskaitas – faktūras apmokėdavo jų įmonės buhalterė kiekvieno mėnesio pradžioje, už praėjusį mėnesį, gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą – faktūrą, buvo padaromas pavedimas (t. 4, b. l. 41). D. A. pateikė neužpildytus kelionės kvitus, transporto priemonių nuomos sutartį (t. 4, b.l. 43, 44-49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji finansininkė L. R. parodė, kad pirmą kartą sutartis su UAB „M. K.“ buvo sudaryta 2005 m., kai įmonė pakeitė rekvizitus ir tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriams telefonu paskambino tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pranešė, kad pasikeitė įmonės rekvizitai, žadėjo atvykti sudaryti sutartį, tačiau tai neįvyko, sutartis nebuvo sudaryta. Įmonei sąnaudoms pagrįsti yra reikalingos sąskaitos – faktūros, kurios buvo siunčiamos už tą mėnesį, kurį buvo naudojamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis paslaugomis, todėl pati sutartis nebuvo reikalinga. Sutartis pasirašyta su UAB „Mažasis kabrioletas“ buvo neterminuota. 2011 m. sausio mėnesį buvo pranešta, kad tel. Nr. 1445 analogiškas paslaugas teiks kita įmonė – būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „M. K.“ sutartis buvo sudaryta dėl transporto paslaugų, kadangi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis nebuvo pasirašyta, kas būtų buvęs sutarties objektas ji atsakyti negali, tačiau iš gautų sąskaitų - faktūrų gali teigti, kad nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio buvo teikiamos transporto paslaugos, vėliau (nuo 2011-09 -iki 2012-09) sąskaitose – faktūrose būdavo įrašoma automobilio nuoma su vairuotojo samdymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis paslaugomis naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini) pacientai, tačiau už suteiktas paslaugas pagal gautas sąskaitas – faktūras apmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paslaugomis naudojamasi būdavo retai, už laikotarpį nuo 2011-01-31 iki 2012-09-28 suteiktų paslaugų suma buvo 494.00 Lt. Ji negali atsakyti, ar paslaugas teikdavo tas pats vairuotojas su vienu konkrečiu automobiliu, ar skirtingi, nes nežino. Paskutinis atsiskaitymas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas buvo padarytas 2012-10-24 (t. 4, b. l. 50-51). L. R. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-20 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus, sutartį (t. 4, b.l. 53-77).

Ikiteisminio tyrimo metu, neprieštaraujančius D. A. ir L. R. parodymams, davė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K. (t. 4, b. l. 23-24), UAB „D. F.“ direktoriaus pavaduotoja G. M. (t. 4, b. l. 32-33), UAB „(duomenys neskelbtini) E. Š. (t. 4, b. l. 80-81), UAB „(duomenys neskelbtini) n“ direktorius R. P. (t. 4, b.l. 94-95), Viešosios organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė R. D. (t. 4, b.l. 134-135).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išduota licencija vežti krovinius už atlyginimą, šios bendrovės kelių transporto veikla nuo 2011-01-01 licencijuota nebuvo (t. 4, b.l. 158-159).

2013-10-31 FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/116 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog:

1. Vertinant veiklos, kuria užsiėmė Bendrovė, pobūdį, daroma išvada, kad ji savo esme atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, nes šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būtini atributai – iš klientų užsakymų priėmimas bei šios informacijos perdavimas racijos pagalba vairuotojui, naudojant dispečerių paslaugas; važiavimas pagal iškvietimą, keleivio vežimas jo nurodytu maršrutu.

Prisidengdama automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, Bendrovė faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobiliai, kuriais buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikyti, t. y. automobiliuose nebuvo taksometro, vietoje plafono su užrašu TAKSI buvo tvirtinamas užrašas „nuoma 1455“, tokiu būdu siekdama išvengti nustatytos rinkliavos už licencijos išdavimą, mokesčių į valstybės biudžetą, privalomų reikalavimų vairuotojams, teikiantiems taksi paslaugas.

Iš tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ keleivių vežimo paslaugų sutarčių matyti, kad nei vienoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su įmonėmis sudarytoje transporto paslaugų sutartyje nėra numatyta, kokia konkrečiai transporto priemonė perduodama nuomininkui, sutarties galiojimo laikas neterminuotas. Keliose sutartyse (su UAB „(duomenys neskelbtini).lt“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „BTV (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. B. prekybos rūmai, UAB „(duomenys neskelbtini)“) UAB „(duomenys neskelbtini)“ – paslaugų tiekėja įsipareigoja priimti užsakovo užsakymus aptarnavimui telefonais 864064040, 2105555 ir 1445 visuose tinkluose (Telekomas, Bitė GSM, Omnitel, Tele-2), t.y. naudojant tokią pačią tvarką kaip taksi paslaugas teikiančios įmonės. Keliose sutartyse ((duomenys neskelbtini)) transporto paslaugos įvardintos taip: kliento aptarnavimas pagal iškvietimą telefonu taksi automobiliais arba automobilio nuoma su vairuotoju.

2. Tyrimo metu nustatyta, kad bendra tiriamuoju laikotarpiu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įneštų pinigų suma – 116 940,00 Lt, per tą patį laikotarpį į kasą įnešta suma, pagrįsta pirminiais apskaitos dokumentais (PPK), sudaro 37 800,60 Lt. Pinigų priėmimo kvitų nepateikta už 79 139,40 Lt (116 940, 00 Lt – 37 800,60 Lt).

Pagal tyrimui pateiktus 2011-01-01 – 2012-10-30 laikotarpio kasos išlaidų orderius nustatyta, kad Bendrovė tiriamu laikotarpiu iš kasos įformino 78 789,52 Lt darbo užmokesčio išmokėjimą vairuotojams.

Tyrimo metu įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apklausų metų gautą informaciją bei Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo metu surinktą informaciją, kad darbuotojai kitose bendrovėse nedirbo, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus tyrimui darbo laiko apskaitos žiniaraščius bendrovėje dirbo po 2 – 4 val., jiems buvo mokamas mažas darbo užmokestis, kurio faktiškai nepakanka pragyvenimo išlaidoms bei su automobilio išlaikymu ir eksploatavimu susijusioms išlaidoms padengti, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta tvarka leido dirbantiesiems vairuotojams įnešti į kasą ne realiai gautas pajamas, kurių dydis priklauso nuo suteiktų paslaugų kiekio ir apimties. Dėl to tyrimo metu negalima nustatyti, ar visi vairuotojų surinkti pinigai pagal pinigų priėmimo kvitus buvo užpajamuoti bendrovės kasoje.

3. Iš tyrimui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-10-02 atleido visus tuo metu bendrovėje dirbusius vairuotojus ir laikotarpiu nuo 2012-10-02 iki 2012-12-21 su 25 fiziniams asmenims, vykdančiais individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, sudarė bendradarbiavimo sutartis.

Per laikotarpį nuo 2012-10-02 iki 2012-12-31 kai kurie bendradarbiavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis sudarę individualią veiklą vykdantys asmenys sumokėjo bendrovei pagal sutartį numatytą įmoką už paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje gauti pinigai iš individualią veiklą vykdančių asmenų pagal bendradarbiavimo sutartis buvo priimami pagal kasos pajamų orderius. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius nustatyta, kad fiziniai asmenys, gaunantys iš bendrovės užsakymus, 2012-10-01 – 2012-12-31 laikotarpiu bendrovei sumokėjo 14 113,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje priimant grynus pinigus iš vairuotojų pagal bendradarbiavimo sutartis, pažeidimų nenustatyta.

Tyrimui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiai, 2012-10-19 - 2012-12-03 laikotarpio, pagal kuriuos buvo išmokėti 3 397,00 Lt vairuotojams, kurie pagal Sodros duomenis bendrovėje nedirba nuo 2012-10-02. Visuose kasos išlaidų orderiuose nurodytas išmokėjimo pagrindas „pagal kvitus“. Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kvitų nėra, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti 3 397,00 Lt išmokėjimo iš bendrovės kasos pagrįstumo. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“.

4. Pagal pateiktus vairuotojų apklausos protokolus (ikiteisminio tyrimo medžiaga), vairuotojai į bendrovės kasą įnešdavo ne visas uždirbtas pajamas o tik nustatyto dydžio įmokas, todėl galima teigti kad į apskaitą buvo įtrauktos ne visos ūkinės operacijos.

Tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai – didžioji knyga, pardavimo (suteiktų paslaugų), todėl tyrimo metu negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos laikotarpiu (2011-01-01 iki 2012-12-31) buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą.

5. Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų, t.y. bendrovėje apskaitomos ne visos pajamos, kurias dirbantys bendrovėje vairuotojai gaudavo grynais pinigais iš keleivių už suteiktas vežimo paslaugas, apskaitomos ne visos išlaidos, susijusios su automobilių kuro pirkimu ir automobilių remonto kaštais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiriamuoju laikotarpiu neapskaičiusi visų gautų pajamų ir patirtų išlaidų, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, apskaitos informacija turi būti: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

6. Pagal tyrimui pateiktus 2011-01-01 – 2012-12-31 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, Operatyvaus patikrinimo pažymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių bei dirbančių darbuotojų (vairuotojų) liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravo ne visas ūkines operacijas, tai yra apskaitė ne visas pajamas ir išlaidas, dėl to iš dalies negalima nustatyti Bendrovės ūkinės finansinės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-01-01 (t. 5, b. l. 85-98).

2014-04-25 FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/58 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog:

1. - 2. Tyrimo metu nustatyta, kad pinigų priėmimo kvitų gavimas ir išdavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruojamas Pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygoje pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2005-08-12 įsakymą Nr. 1K-240 Dėl Finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Nuo 2010-12-08 iki 2012-08-31 buvo nupirkta 1 700 vnt. pinigų priėmimo kvitų blankų.

Tiriamu laikotarpiu 1 317 vnt. pinigų priėmimo kvitų buvo panaudoti bendrovėje, 123 vnt. pinigų priėmimo kvitai apskaityti kvitų blankų apskaitos knygoje, t.y. atskaitingiems asmenims neišduoti, nuo 2010-12-08 iki 2012-09-03 225 vnt. pinigų priėmimo kvitai išduoti vairuotojams už kuriuos vairuotojai neatsiskaitė. Pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2005-08-12 įsakymą Nr. 1K-240 Dėl Finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 340 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų formų patvirtinimo ir pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių patvirtinimo" 10 punkto reikalavimą „Atskaitingam asmeniui grąžinant nepanaudotus kvitų blankus, į kvitų blankų apskaitos knygą įrašoma: grąžinimo data, kvitų blankus grąžinusio asmens vardas ir pavardė (skiltyje „Iš ko gauta“), gautų kvitų blankų serijos ir numeriai, atitinkamose skiltyse pasirašo atsakingas asmuo ir kvitų blankus grąžinantis asmuo. Šiuos nepanaudotus kvitų blankus galima išduoti kitam to ūkio subjekto atskaitingam asmeniui".

Tyrimui pateikti 2011-01-01 - 2012-10-30 laikotarpio kasos dokumentai, t.y. kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, pinigų priėmimo kvitai. Tyrimo metu nustatyta, kad pasibaigus einamajam mėnesiui vairuotojai į kasą įnešė per mėnesį gautus už keleivių pervežimą pinigus, tačiau pagal kasos pajamų orderius (toliau – KPO) užpajamuotos sumos nesutampa su vairuotojų pateiktuose pinigų priėmimo kvituose (toliau – PPK) nurodytomis sumomis. Bendra tiriamuoju (2011-01-01 – 2012-10-01) laikotarpiu į kasą įneštų pinigų suma pagal kasos pajamų orderius – 116 740,00 Lt, per tą patį laikotarpį į kasą įnešta suma, pagrįsta pinigų priėmimo kvitais - 37 800,60 Lt. Pinigų priėmimo kvitų nepateikta už 79 139,40 Lt (116 940, 00 Lt – 37 800,60 Lt).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkte nurodyta, kad „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų ar ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas.“

Tarp tyrimui pateiktų dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (nuo 2010-11-10 iki 2011-09-01) K. J. ar direktorės (nuo 2011-09-05 iki 2013-01-01) R. M. įsakymo dėl patvirtintų asmenų sąrašo, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, nėra. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ūkines operacijas pagrindžiančius dokumentus pasirašė vyr. buhalterė T. C. (kasos knyga ir kasos pajamų orderiai). Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 p. nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere dirbo T. C. (2010-12-01 – 2012-11-31).

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 dalies nuostatas „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2010-11-10 iki 2011-09-01 ėjo K. J., nuo 2011-09-05 iki 2013-01-01 direktoriaus pareigas ėjo R. M..

3. Kaip nurodyta 2013-10-31 specialisto išvadoje Nr.5-1/116 (8-9 psl.) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, vertinant veiklos, kuria užsiėmė Bendrovė, pobūdį, daroma išvada, kad ji savo esme atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, nes šioje veikloje yra naudojami taksi veiklai būtini atributai - iš klientų užsakymų priėmimas bei šios informacijos perdavimas racijos pagalba vairuotojui, naudojant dispečerių paslaugas; važiavimas pagal iškvietimą, keleivio vežimas jo nurodytu maršrutu.

Todėl darytina išvada, kad bendrovė, prisidengdama automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, Bendrovė faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobiliai, kuriais buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikyti, t. y. automobiliuose nebuvo taksometro, vietoje plafono su užrašu TAKSI buvo tvirtinamas užrašas „nuoma 1455“, tokiu būdu siekdama išvengti nustatytos rinkliavos už licencijos išdavimą, mokesčių į valstybės biudžetą privalomų reikalavimų vairuotojams, teikiantiems taksi paslaugas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamu 2011-01-01 - 2013-01-01 laikotarpiu, vykdydama taksi veiklą, gavo 116 740,00 Lt pajamų, iš jų: 2011 m. – 50 710,00/Lt, 2012 m. – 66 030,00 Lt.

Vykdydama taksi veiklą, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas einant K. J., gavo 23 300,00 Lt pajamų, o laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2013-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas einant R. M., gavo 93 440,00 Lt pajamų (t. 5, b. l. 153-159).

2014-09-25 apklausta specialisto išvadas surašiusi specialiste I. B. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-09-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai į kasą pagal pinigų priėmimo kvitus įnešė 4 587 Lt sumą; laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-09-01, pasibaigus einamajam mėnesiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje pagal kasos pajamų orderius buvo užpajamuota 23 300 Lt suma; laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-09-01 nepateikta pinigų priėmimo kvitų už 18 713 Lt sumą; laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2013-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai į kasą pagal pinigų priėmimo kvitus įnešė 33 213,60 Lt sumą, išskiriant nuo 2011-09-05 iki 2011-12-31 – 10 130,60 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01 23 083 Lt; laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2013-01-01, pasibaigus einamajam mėnesiui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje pagal kasos pajamų orderius buvo užpajamuota – 93 440 Lt suma, išskiriant nuo 2011-09-05 iki 2011-12-31 – 27 410 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01 66030 Lt; laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2013-01-01 nepateikta pinigų priėmimo kvitų už 60 226,40 Lt sumą, išskiriant nuo 2011-09-05 iki 2011-12-31 – 17 279,40 Lt, nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01 42 947 Lt (t. 6, b.l. 22-23).

2014-10-03 apklausta specialisto išvadas surašiusi specialistė I. B. paaiškino, kad pagal bendrovėje dirbusių bei dirbančių darbuotojų (vairuotojų) liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos visos pajamos, kurias dirbantys bendrovėje vairuotojai gaudavo grynais pinigais iš keleivių už suteiktas vežimo paslaugas (pvz., per mėnesį iš vieno vairuotojo į kasą buvo priimama nuo 100 Lt iki 450 Lt uždirbtų pajamų, t.y. mažiau nei nurodė savo paaiškinimuose vairuotojai). Bendrovėje neapskaitomos išlaidos, susijusios su automobilių kuro pirkimu ir automobilių remonto kaštais, nors visi automobilių nuomos su vairuotojų paslaugą teikiantys vairuotojai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF) duomenimis, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Apklausų metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai nurodė, kad automobiliams perka kurą ir automobilius remontuoja iš nuosavų lėšų, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitomos, todėl nebuvo pritaikytas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 d., kadangi šiame straipsnyje pasakyta, „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“. Apklausų metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai nurodė, kad automobiliams perka kurą ir automobilius remontuoja iš nuosavų lėšų, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neapskaitytos visos gautos pajamos ir patirtos išlaidos, dėl ko buvo pažeistas 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalis ir 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 d. redakcija, kuri priimta 2003 12 18 įstatymu Nr. IX-1914, o įsigaliojo nuo 2003-12-30. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-09-01, o būtent kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo K. J. bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių 3 p. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti R. M., o būtent laikotarpiu 2011-09-05 iki 2012-04-30 buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklių 3 p., o nuo 2012-05-01, įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, buvo pažeistas 2012-01-27 įsakymu Nr. 3 - 80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 9 punktas (t. 6, b.l. 25-26).

2014-11-17 apklausta specialisto išvadas surašiusi specialistė I. B. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2011-07-29 iki 2011-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai į kasą pagal pinigų priėmimo kvitus įnešė 930 Lt sumą. Laikotarpiu nuo 2011-07-29 iki 2011-08-31, pasibaigus einamajam mėnesiui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje pagal kasos pajamų orderius buvo užpajamuota 5 030 Lt suma. Laikotarpiu nuo 2011-07-29 iki 2011-08-31 nepateikta pinigų priėmimo kvitų už 4 100 Lt sumą. Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų dokumentus (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras), papildomai buvo priskaičiuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 (prie apklausos pridėjo pasirašytą skaičiavimo lentelę). Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-07-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pardavimų dokumentus (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras) priskaičiavo 75 276,86 Lt pajamų, pagal kasos dokumentus šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 18 270 Lt pajamų, todėl iš viso per šį laikotarpį turėjo 93 546,86 Lt. Laikotarpiu nuo 2011-07-29 iki 2011-08-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pardavimų dokumentus (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras) priskaičiavo 4 651,95 Lt pajamų, pagal kasos dokumentus šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 5 030 Lt pajamų, todėl iš viso per šį laikotarpį turėjo 9 681,95Lt. Laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pardavimų dokumentus (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras) priskaičiavo 19 812,93 Lt pajamų, pagal kasos dokumentus šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 27 410 Lt pajamų, todėl iš viso per šį laikotarpį turėjo 47 222,93 Lt. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pardavimų dokumentus (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas faktūras) priskaičiavo 70 719,03 Lt pajamų, pagal kasos dokumentus šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 66 030,00 Lt pajamų, todėl iš viso per šį laikotarpį turėjo 136 749,03 Lt (t. 6, b.l. 32-43).

P. V. socialinio draudimo fondo 2014-11-20 pažymą Nr. 4-8-11523 apie asmens valstybinį socialinį draudimą, K. J., nuo 2011-08-01 iki 2011-08-31 darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpis skaitomas, kaip nedraudiminis (t. 6, b.l. 46-48).

2014-11-21 UAB „R. K.“ direktorė R. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo Nr. 18 kopiją, K. J. nuo 2011-08-01 išėjo 60 kalendorinių dienų nemokamų atostogų, o direktoriaus pareigas, taip pat kasininko pareigas laikinai eiti paskirta R. M. (t. 6, b.l. 52-53).

Ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas informavo, kad nustačius, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo nuo 2011-08-01, remiantis specialistės I. B. paaiškinimais ir pateiktais skaičiavimais, buvo perskaičiuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos kiekvieno iš direktorių vadovavimo laikotarpiu ir nustatyta, kad nuo 2011-01-01 iki 201-07-31, vadovaujant K. J., bendrovė gavo 95113,80 Lt pajamų; nuo 2011-08-01 iki 2011-12-31, vadovaujant R. M., bendrovė gavo 55337,94 Lt pajamų; nuo 2012-01-01 iki 2012-10-02, vadovaujant R. M., bendrovė gavo 122347, 64 Lt pajamų (t. 6, b.l. 54).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. M. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji R. M., nuo 2011-08-01 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, versliškai ir stambiu mastu organizavo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-10-02 (UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šios veiklos laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2012-10-02, direktoriaus pareigas einant R. M., gavo 177 685,58 Lt pajamų), t. y. prisidengdama automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimu, kuri visiškai atitinka keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, vykdė pastovią tęstinę keleivių vežimo veiklą už atlygį ir ją vykdydama pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo leidimų, suteikiančių teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai nebuvo pritaikyti taksi paslaugos teikimui (t.y. automobiliuose neįrengti taksi plafonai bei taksometrai, vairuotojai neišlaikę privalomų taksi vairuotojams egzaminų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai nebuvo ženklinti privalomais taksi valstybiniais numeriais. Šie R. M. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. Be to, jos veika kvalifikuotina ir pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., kadangi ji, nuo 2011-08-01 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ir turėdama teisę atstovauti juridiniam asmeniui, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2011-08-01 tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2013-01-01.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad kaltinamoji R. M. pripažino padariusi nusilakdamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, šiuo metu dirba, neteista

Išnagrinėjęs bylą supaprastinto proceso tvarka ir atsižvelgęs į tai, kad R. M. neteista (t. 6, b.l. 106), psichiatrinėje ligoninėje, Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 6, b.l. 115, 117, 119), kaltinama tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymu, jos atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, lengvinančių aplinkybių buvimą, ir įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai už kiekvieną nusikaltimą turtinio pobūdžio bausmes – baudas. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ). Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. M. taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 6, b.l. 100) – naikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir jai paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. – 70 MGL (2636,20 eurų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti R. M. subendrintą bausmę – 99 MGL (3728,34 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę bausmę- 66 MGL (2458,56 eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjusi baudą nuteistoji pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skindą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.