Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Rimanto Baumilo, teisėjos Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,

išnagrinėjo l. e. Kelmės rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės pareigas išvadą dėl baudžiamosios bylos, kurioje R. N. Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartimi atleistas nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio prašymą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 18 straipsnio 1, 6 dalis, 207 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams, pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį – dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė R. N. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Pritaikius 1961 m. BK 47¹ straipsnio 1, 3, 5 dalis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant R. N. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, nekeisti gyvenamosios vietos.

L. e. Kelmės rajono vyriausiosios prokurorės pareigas prašo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį, kuria R. N. atleistas nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes nuteistąjį R. N. atleidžiant nuo paskiros bausmės nebuvo žinoma, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką.

Prokurorė išvadoje teigia, kad baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-506-5 R. N. kaltinamas vengimu išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis), t. y. tuo, kad 2002 metų liepos mėnesį–2003 metų rugsėjo mėnesį, 2004 metų gegužės mėnesį–2005 metų vasario mėnesį, niekur nedirbdamas, o 2005 metų vasario mėnesį–2005 metų spalio mėnesį, nors ir dirbo, Kelmės rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 18 d. sprendimu priteistų lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, darbo biržoje nesiregistravo. Vadinasi, R. N. minėtą nusikaltimą tęsė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Prokurorė išvadoje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą“ 19 punkto išaiškinimu, kad jeigu po to, kai nuteistasis BK 47¹ straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta tvarka buvo galutinai atleistas nuo bausmės, paaiškėja, jog jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą, teismas ankstesnį sprendimą panaikina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 468 ir 469 straipsnių nustatyta tvarka, ir nurodo, kad 1961 m. BPK 468, 469 straipsniai atitinka 2000 m. BPK 446–449 straipsnius.

Prokurorės prašymas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį atmestinas.

Baudžiamoji byla Nr. 67-1-506-5, kurioje R. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, pradėta nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teisme. Šiuo metu padaryta bylos nagrinėjimo teisme pertrauka.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (31 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad R. N. baudžiamoji bylą Nr. 67-1-506-5, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, tik pradėta nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teisme ir nuosprendis (apkaltinamasis ar išteisinamasis) R. N. nėra priimtas. Taigi R. N. negali būti laikomas padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Vadinasi, susidariusi teisinė situacija minėtų Konstitucijos bei BPK XXXIII skyriaus (Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) nuostatų kontekste negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą ir panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai, esant minėtai teisinei situacijai (t. y. teismui nepriėmus nuosprendžio R. N. baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-506-5 ir jam neįsiteisėjus), patenkinus l. e. Kelmės rajono apylinkės vyriausiosios prokurorės pareigas prašymą, R. N. iš esmės be jo baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo būtų pripažintas kaltu padaręs BK 164 straipsnyje numatytą nusikaltimą, o tai reikštų, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš anksto nustato išvadą, kurią galėtų padaryti Kelmės rajono apylinkės teismas R. N. baudžiamojoje byloje. Taip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas viršytų savo kompetenciją, pažeistų Kelmės rajono apylinkės teismo nepriklausomumą ir nešališkumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 449 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti R. N. baudžiamąją bylą.