Alytaus apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) teistas (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant BK 64¹ str. paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 prom. girtumas), konflikto metu, tyčia stūmė artimą giminaitį - sesę E. M., kuri, krisdama ant sofos, susimušė nugaros apačią, po to ranka sudavė smūgį į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiai E. M. fizinį skausmą, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. M. kaltu prisipažino, apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena ir jo sesuo E. M. Pats dirba (duomenys neskelbtini) darbininku. Namas, kuriame gyvena, priklauso jo motinai Z. M. Ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nežino. (duomenys neskelbtini) dienos metu kartu su sese gėrė alkoholinius gėrimus (alų, degtinę). Po pietų, tikslaus laiko neprisimena, namuose, savo kambaryje, vienas klausėsi muzikos. Jam atrodo, kad muzika grojo negarsiai, tačiau jo sesei atrodė, kad muzika groja garsiai, todėl jis su ja žodžiu sukonfliktavo. Kai jis klausė muzikos, jo sesė išjungė elektros įvadą. Tada ant jos supyko ir, atėjęs į jos kambarį, ją pastūmė. Neprisimena, bet jam atrodė, kad ji nukrito ant lovos, tikslai pasakyti negali. Ar ji ką nors susimušė, jis nežino. Sesė ant jo pradėjo šaukti, todėl jis susinervinęs vieną kartą jai ranka sudavė į veidą. Jam atrodė, kad suduotas smūgis buvo nestiprus. Girdėjo, kad po jų konflikto sesė kviečia policiją. Kol atvyko policija, jis daugiau su sese nekonfliktavo. Su sese nekonfliktuoja, sutaria gerai. Šiuo metu nori jos atsiprašyti, mano, kad ji jam atleis. Tikrai nenorėjo prieš ją smurtauti, dėl savo poelgio labai gailisi. Kol vyks tyrimas, turi ir gali gyventi pas savo draugę L. B. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 102-104).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:

nukentėjusioji E. M. parodė, kad ji yra J. M. sesuo. Kartu su juo gyvena (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jos motinai Z. M. Mama šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. (duomenys neskelbtini) kartu su broliu vartojo alkoholinius gėrimus. Po pietų, tikslios valandos neprisimena, tarp jos ir brolio įvyko žodinis konfliktas, nes brolis garsiai leido muziką. Ji paprašė, kad išjungtų muziką, tačiau jis nesutiko, todėl ji išjungė elektros įvadą. Brolis ant jos supyko ir, atėjęs į jos kambarį, ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ir atsitrenkė į lovos kraštą, susitrenkė nugarą. Po to brolis vieną kartą jai ranka sudavė į veido sritį, tai yra kairės pusės skruostą. Po konflikto brolis iš kambario išėjo, ji paskambino 112. GMP nekvietė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, jautė fizinį skausmą. Šiuo metu, taip pat jaučia skausmą nugaros srityje. Kai brolis būna neblaivus, dažnai tarp jų kyla žodiniai konfliktai. Anksčiau, tai yra gal prieš tris metus brolis buvo smurtavęs prieš ją. Tada susitaikė. Po to įvykio daugiau prieš ją brolis fizinio smurto nenaudojo. Jei brolis atsiprašys, ji jam atleis. Kai brolis J. būna blaivus, jis elgiasi gražiai, su juo sutaria. Ji jo nebijo, jis yra jos brolis ir visada kartu su juo vienuose namuose gyveno. Laikinai brolis galėtų išeiti pas motiną pagyventi (duomenys neskelbtini) arba pas kaimynę, su kuria gerai sutaria ir dažnai pas ją nakvoja (duomenys neskelbtini). Pas teismo medicinos ekspertą sužalojimams nusistatyti nevyks (b. l. 34-37). Papildomos apklausta parodė, kad (duomenys neskelbtini), jos brolis J. atėjo į jos kambarį, pradėjo ją vadinti necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, vykstant konfliktui ji stovėjo tarpdurį, o už jos nugaros buvo miegamojo lova. Norėdama, kad brolis išeitų iš kambario, ji gražiai paprašė, kad jis išeitų, tačiau, tačiau jis nesutiko. Vystant konfliktui, ji norėjo uždaryti kambario duris, jas uždarinėjo, tačiau brolis J. pagriebė už durų ir neleido jų uždaryti ir paleidęs duris su dviem rankomis stūmė ją ir ji neišlaikydama pusiausvyros krito atgal ir nukrito ant medines lovos kampo ir susitrenkė nugaros apačią. Tuo momentu jautė stiprų skausmą nugaros apačioje, skausmą jaučia iki šiol, taip pat negali pasilenkti, nes stipriai suskausta nugarą. Jokios kraujosruvos ant nugaros ir nubrozdinimo neatsirado, tačiau yra mažas patinimas. Kai nukrito, tada atsikėlė ir broliui J. pasakė, kad greitai išeitų iš kambario, jis po jos šių žodžių pradėjo vėl ją vadinti nenecenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais ir su delnu trenkė jai į veido kairę pusę, dėl ko ji jautė skausmą veido kairėję pusėje. Po suduoto smūgio jos kairys skruostas buvo paraudęs bei atsirado patinimas Veido skruostą skauda iki šiol, skausmas po suduoto smūgio buvo stiprus. Į gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Brolis po šio įvykio jos neatsiprašė (b. l. 51-54).

(duomenys neskelbtini) tarnybiniuose pranešimuose dėl ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu, brolis J. M., nustatytas 2,24 prom. neblaivumas, suėmęs už pečių stūmė sesę E. M., kuriai nustatytas 2,90 prom. neblaivumas, ir, kuri krisdama ant išskleisto miegamojo kampo, susimušė nugaros apatinę sritį, taip pat J. M. sudavė vieną smūgį ranka E. M. į kairės pusės veido sritį, tokiais veiksmais J. M. sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui - sesei E. M.. E. M. GMP pagalbos atsisakė. J. M. sulaikytas 48 val. (b. l. 6-13).

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad įėjus pro pagrindines namo duris patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinės pusės sienoje yra durys, pro kurias praėjus patenkama į antrą koridorių. Šio koridoriaus dešinės pusės sienoje yra durys, pro kurias praėjus patenkama į kambarį. Kaip nurodė E. M., tai yra jos kambarys. Šio kambario dešinėje pusėje yra medinė rūbų spinta, prie spintos yra trys taburetės. Ant taburečių viršaus yra maisto likučiai, virtuviniai indai. Prie taburetės ant grindų yra trys tušti buteliai nuo degtinės du tušti buteliai nuo mineralinio vandens. Šiame kambaryje prie priešakinės sienos yra išskleistas kampas. Ant kampo netvarkingai sumesta patalynė. Kaip teigė pranešėja E. M., nustumta brolio krito ant šio kampo. Tęsiant įvykio vietą išėjus iš kambario į koridorių, koridorius priešakinėje sienoje yra durys. Praėjus pro šias duris patenkama į kambarį. Kaip nurodė E. M., tai yra jos brolio J. M. kambarys. Šio kambario dešinėje pusėje ant grindų ir sofos netvarkingai išmėtyti rūbai, avalynė. Prie sofos ant grindų yra tuščia butelis nuo degtinės. Prie lovos ant grindų yra 1 litro talpos tuščias butelis nuo 7,5 proc. stiprumo alaus U. K. viduryje yra medinis stalas. Ant stalo yra įvairūs maisto likučiai, virtuviniai indai, du tušti 1 litro talpos buteliai nuo 7,5 proc. stiprumo alaus HERKUS. Po stalu yra1 litro talpos tuščias butelis nuo 7,5 proc. stiprumo alaus U. B. namuose netvarkinga, jaučiasi stiprus cigarečių dūmų ir alkoholio kvapas. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra, iš įvykio vietos niekas neišimta (b. l. 14-16).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad J. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta – jis konflikto metu tyčia stūmė artimą giminaitį - seserį E. M., kuri, krisdama ant sofos, susimušė nugaros apačią, po to ranka sudavė smūgį į veidą, taip nukentėjusiai E. M. sukeldamas fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį. Tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltinamasis veikė tyčia, jis smurtavo artimoje aplinkoje

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad kaltinamajam taikytas psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas ar būtų įskaitoje, nėra (b.l. 63, 67).

Aptartos aplinkybės suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės siūloma bausmė – areštas, atidedant bausmės vykdymą ir skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą bei pareigas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamasis neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina (BPK 139 straipsnis)..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į bausmės laiką J. M. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini), 1 parą prilyginant 1 arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, 7 dalimi, J. M. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti jam intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) jei tai nesusiję su darbu arba gydymusi, bei pareigas - tęsti darbą, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti J. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.