Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. kovo 6 d. apie 16.00 val., Kaune, Josvainių ir Pylimo gatvių sankryžoje, M. G., vairuodamas automobilį Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui Nissan Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Nesustojęs ir apie eismo įvykį policijai nepranešęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 154; 219.1; 219.2, 1 priedo 203 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. kaltę dėl eismo įvykio pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad jis išvažiavo iš šalutinio kelio ir apsisukinėjo pagrindiniame kelyje, norėdamas atgal įvažiuoti į tą patį šalutinį kelią. Apsidairė, tačiau jokių automobilių nematė. Tuo metu į jį atsitrenkė pagrindiniu keliu važiavęs automobilis. mano, kad kadangi to automobilio vairuotojas buvo senyvo amžiaus žmogus, jis tiesiog nespėjo sureaguoti. Kadangi M. G. išsigando bei skubėjo į darbą, nesustojęs iš įvykio vietos išvažiavo. Po trijų valandų jam paskambino iš policijos ir M. G. iš karto nuvyko į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 6 d. apie 16.36 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio kaltininkas pasišalino. Įvykio vietoje policijos pareigūnai rado eismo įvykyje dalyvavusį automobilį Nissan Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoją A. M., kuris paaiškino, kad važiuojant Josvainių gatve, ties sankryža su Pylimo gatve, staiga iš šalutinės – Josvainių gatvės, išvažiavo automobilis, galimai Peugeot, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris kliudydamas Nissan priekinį bamperį savo priekiniu dešiniu kampu (liko kaltininko priekinio žibinto šukės) apsisuko ir nesustojęs nuvažiavo atgal į Josvainių gatvę (b. l. 4), A. M. paaiškinimas (b. l. 5), V. M. paaiškinimas (b. l. 6), M. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2015 m. kovo 6 d. apie 16.00 val. vairavo nuosavą automobilį Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) Išvažinėdamas į pagrindinį kelią apsidairė, įsitikino, kad mašinų nėra, apsisukinėjo. Staiga iš posūkio atvažiavo mašina Nissan Almera Tino, kuri atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. M. G. nesuprato, kad įvyko smūgis, todėl nuvažiavo. Vėliau darbe pamatė, kad išmušta lempa ir posūkis, ir tik tada suprato, kad jam trinktelėjo. Vėliau paskambino policija (b. l. 7), foto nuotraukos (b. l. 8-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: išdužęs dešinės pusės žibinto stiklas, išmuštas iš vietos dešinys priekinis posūkio žibintas. Konstatuota, kad apgadinimai visiškai atitinka tiriamo eismo įvykio aplinkybes ir Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 13), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad ant automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: apgadintas priekinis bamperis, priekiniai kairės pusės ir dešinės pusės žibintai (b. l. 15), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 17-21), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 22).

Iš byloje esančių aukščiau išdėstytų rašytinių įrodymų, M. G. pilno prisipažinimo matyti, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog 2015 m. kovo 6 d. apie 16.00 val., Kaune, Josvainių ir Pylimo gatvių sankryžoje, M. G. vairavo automobilį Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliu Nissan Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, apgadindamas minėtos transporto priemonės priekinį bamperį, priekinius kairės pusės ir dešinės pusės žibintus. Tokia M. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. kovo 6 d. apie 16.00 val., Kaune, Josvainių ir Pylimo gatvių sankryžoje, M. G., vairuodamas automobilį Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, į įvykio vietą nekvietus policijos, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. paaiškino, jog išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį ir baigiant jame apsisukti bei ketinant įvažiuoti atgal į šalutinį kelią, į jį atsitrenkė pagrindiniu keliu važiavęs automobilis. M. G. išsigando bei labai skubėjo į darbą, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ant abiejų automobilių buvo rasti techniniai defektai – automobilio Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) išdužęs dešinės pusės žibinto stiklas, išmuštas iš vietos dešinys priekinis posūkio žibintas, automobilio Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekiniai kairės pusės ir dešinės pusės žibintai. Iš fotolentelių ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad abiejų automobilių rasti apgadinimai buvo tame pačiame aukštyje ir tokio paties pobūdžio. Iš fotolentelės matyti, kad ant kelio liko M. G. automobilio priekinio žibinto šukės, todėl konstatuojama, kad smūgis buvo pakankamai juntamas. Atsižvelgiant į visus surinktus ir aptartus įrodymus, į nustatytas įvykio aplinkybes, transporto priemonių apgadinimo mastą bei pobūdį, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog M. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Tokie M. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir jo kaltė dėl šio pažeidimo yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. G. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio ( Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p. ) Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu transporto priemonės Honda Accord, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Nissan Almera Tino, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintos nežymiai. Nėra duomenų, kad M. G. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Dėl eismo įvykio bei pasišalinimo kaltę pilnai pripažino ir labai gailisi dėl pažeidimų, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad M. G. praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau per paskutinius 5 m. jis baustas vieną kartą už KET pažeidimus ir minėtas pažeidimas nebuvo itin pavojingas ir šiurkštus.

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, įvykio aplinkybes, M. G. asmenybę, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą M. G., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. G. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, tačiau nustatant specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.