Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. - 10 metų laisvės atėmimo bausme. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 21 diena. Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 10 d. 2016 m. spalio 20 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netaikyti.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. B. skundą dėl komisijos nutarimo motyvuojant tuo, kad komisijos nutarimas yra pagrįstas, o nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė pažangą mažinant nusikalstamą riziką ar galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius bei pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius.Apeliaciniame skunde nuteistasis T. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, komisijos 2016 m. spalio 20 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, nustatant baudžiamojo poveikio priemonę – neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiami procesiniais sprendimai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, komisija nepateikė jokių rimtų argumentų atsisakant taikyti apeliantui lygtinį paleidimą, nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje T. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje akcentuoja nuteistojo nuobaudas ir tuo pačiu sąmoningai nutyli jo paskatinimų skaičių bei socialiai aktyvų T. B. gyvenimą pataisos namuose. Apelianto nuomone, lankomų socialinių reabilitacijos programų skaičius paneigia teisėjos išvadą, kad nuteistasis nepakankamai darė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis 7 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja daugelyje renginių, palaiko socialinius ryšius su šeima, dalyvauja ir politiniame šalies gyvenime, naudojasi balsavimo teise renkant tautos atstovus, atliekant bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto specialybę, šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, siekia įgyti tekintojo specialybę. Skunde tvirtina, jog stipriai pasikeitė ir mokydamasis vidurinėje mokykloje pataisos namuose suprato savo būsimo gyvenimo vertybes.Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė ankstesniais teistumais, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 ir 158 straipsnių nuostatoms, LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam non bis in idem teisės principui. Teismas teigė, kad apelianto atžvilgiu taikant lygtini paleidimo institutą nebus įgyvendintas teisingumo principas, nebus pasiekti bausmės tikslai. Šiame kontekste apeliantas nurodo eilę Kauno apygardos teismo teisminės praktikos, kurioje pasisakyta, jog ankstesni teistumai, nusikaltimo sunkumas, pobūdis ir laipsnis nėra tie veiksniai nulemiantys lygtinio paleidimo netaikymą ir, pasak apelianto, šie išvardinti jo precedentai yra galiojantys ir privalomi. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalųjį pagrindą spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Svarbus ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas, kurį sudaro pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinus bylos medžiagą skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios iknstancijos teismo nutarties motyvais, kadangi naujų aplinkybių, leidžiančių teismui pagrįstai manyti ir tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o siekiama probacija pasieks tikslą, byloje nenustatyta. Toks teismo sprendimas patvirtintas socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių šiam klausimui spręsti reikšmingi yra veiksniai, susiję su nuteistojo elgesiu, jo kitimu, pataisa. Teigiama nuteistojo elgesio korektūra atsispindi jo mokymąsi, specialybės įgijime, socialinių ryšių palaikyme, aktyviam dalyvavime socialinės reabilitacijos pataisos priemonėse, sporte. Nustatyta ir nuteistojo teigiamos savybės supratimas dėl netinkamos kompanijos pasirinkimo. Šios aplinkybės nuteistąjį individualizuoja iš teigiamos pusės, tačiau lygtinio paleidimo taikymui be būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo, turi būti ir pagrįstas ir neabejotinas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 65 balai. Pastebimas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo 75 balų, tačiau ji vis tiek išlieka vidutinė. Tas pats pasakytina ir dėl atlikto HCR – 20, kur nustatyta, jog rizika padaryti pakartotinį smurtinį nusikaltimą yra vidutinė. Tai reiškia, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama. Be to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. T. B. baustas už 6 režimo reikalavimų pažeidimus, o vertinant šių pažeidimų turinį matyti, jog nuteistasis linkęs gana grubiai nusižengti. Tai, kad paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o nuteistasis yra paskatintas 7 kartus, ko pasekoje už tai atitinkamai buvo įvertintas suteikiant papildomai ilgalaikį pasimatymą, panaikinant prieš laiką paskirtas nuobaudas, pareiškiant padėką, darytina išvada, jog įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį, tik pasitvirtina, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms ir išvadų dėl to nedaro. Šios aplinkybės yra tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo bei komisijos. Taip pat pagrįstai atsižvelgtina į nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie pasireškia ankstesniais nusikalstamais veiksmais, teistumų skaičiumi. Nors šias aplinkybes nuteistasis kritikuoja ir teigia, kad neturi būti tai vertinama nagrinėjamu atveju, nurodo eilę teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog precedentu teismas vadovaujasi itin preciziškai ir tik esant analogiškoms bylos aplinkybėms arba labai panašioms tai bylai, o ne renkant selektyviai reikšmingas aplinkybes. Taigi, tai nėra imperatyvu šioje nagrinėjamoje byloje skunde nurodytai teismų praktikai ir ja nesivadovautina. Dėl ankstesnės T. B. kriminalinės praeities ir bausmės griežtumo, lygtinio paleidimo klausimui spręsti šie duomenys lemiamos reikšmės neturi, tačiau tai yra charakterizuojanti jo elgesį medžiaga. Prie kriminogeninių nuteistojo veiksnių priskirtina ir mąstymas bei elgesys bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Dėl pastarojo akivaizdu, jog nuteistasis turi priteistų teismo civilinių ieškinių, kurie savanoriškai nėra atlyginti, skolos, neapmokėtos teismo išlaidos ir piniginės baudos taip pat nėra atlyginamos. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis nėra motyvuotas dirbti pataisos namuose, iki nusikaltimo padarymo darbinės patirties Lietuvoje neįgijęs, o tai, kad paleistas lygtinai jį finansiškai parems artimieji ar draugai ar padės įsidarbinti yra tik prielaidos. Darytina išvada, jog pagrindų taikyti lygtinį paleidimą T. B. nenustatyta ir apeliacinės instancijos teisme.Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, jų teisėtumą ir skundo argumentus, neturi pagrindo naikinti skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, todėl T. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.