Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Scandagra“ atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus viršininko pavaduotojai Zitai Bareišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Scandagra“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2.1. Dėl faktinių aplinkybių

Motyvuojamoji dalis

II

III

IV

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėja 2013 m. iš Rusijos Federacijos importavo azoto-fosforo-kalio trąšas ir jas deklaravo šiose elektroninėse importo deklaracijose: 2013 m. lapkričio 25 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 9 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 11 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 17 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 18 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 21 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) (ataskaita Nr. 4VM190105S (b. l. 13–17, 54–55); ataskaita Nr. 4VM190239S (b. l. 6–11, 51–52)).

2. Pareiškėja Kauno TM pateikė šiuos prašymus dėl muito perskaičiavimo

2.1. 2014 m. sausio 7 d. prašymą Nr. 14/01-KED-001 „Dėl muito mokesčio perskaičiavimo“ (toliau – ir prašymas Nr. 14/01-KED-001), kuriame prašė perskaičiuoti muito mokestį azoto-fosforo trąšoms (deklaruotoms importo deklaracijose: 2013 m. lapkričio 25 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 9 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 11 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi vagonai atvyko ne visis vienu metu ir nebuvo galima pritaikyti A formos kilmės sertifikato, prašyme nurodė, jog kartu pateikia, be kita ko, A formos kilmės sertifikatų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) originalus (b. l. 56).

2.2. 2014 m. sausio 24 d. prašymą Nr. 14/01-KED-005 „Dėl muito mokesčio perskaičiavimo“ (toliau – ir prašymas Nr. 14/01-KED-005), kuriame prašė perskaičiuoti muito mokestį azoto-fosforo trąšoms (deklaruotoms importo deklaracijose: 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 17 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 18 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 21 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi vagonai atvyko ne visis vienu metu ir nebuvo galima pritaikyti A formos kilmės sertifikato, prašyme nurodė, jog kartu pateikia, be kita ko, A formos kilmės sertifikatų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)originalus (b. l. 53).

3. Vilniaus TM, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. sausio 7 d. Kauno TM pateiktą prašymą Nr. 14/01-KED-001 ir, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, atlikusi importo deklaracijų 2013 m. lapkričio 25 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 9 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 11 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) įforminimo patikrinimą, 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 4VM190105S nusprendė pareiškėjos prašymą dėl importo mokesčių perskaičiavimo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taisyti importo deklaracijų 2013 m. gruodžio 11 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis (b. l. 13–17, 54–55). Ataskaitoje Nr. 4VM190105S, be kita ko, nurodyta:

3.1. Pareiškėja iš Rusijos Federacijos importavo azoto-fosforo-kalio trąšas ir deklaravo jas importo deklaracijose 2013 m. lapkričio 25 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 9 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 11 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini). Po krovinių muitinio įforminimo pareiškėja 2014 m. sausio 7 d. Kauno TM pateikė Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatus Forma A Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius juose išvardytų prekių Rusijos Federacijos preferencinę kilmę.

3.2. Reglamentas patvirtino naują Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (toliau – ir BLS) taikymo schemą. Reglamente keičiamas importo į Europos Sąjungos rinką lengvatomis besinaudojančių šalių skaičius, suspenduojamas muitų tarifų lengvatų taikymas kai kurių lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, Reglamente nustatytos muitų tarifų lengvatos taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d. prekėms, kilusioms Reglamento II priede išvardytose šalyse, o Rusijos Federacija išbraukta iš šalių sąrašo, nurodyto minėtame priede.

3.3. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 889 straipsnio 1 dalimi, kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jeigu prašymo grąžinti / atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu, nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma, t. y. lengvatinis tarifas, kuris buvo taikomas tuo metu, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą, tebetaikomas ir prašymo grąžinti muitus pateikimo metu. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) byla C-175/12, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies 2 įtrauka turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiama prašyti grąžinti muitus, jeigu išleidžiant prekes į laisvą apyvartą buvo prašyta lengvatinio muitų režimo ir jis buvo pritaikytas.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos EID įformintos iki 2013 m. gruodžio 31 d., o prašymas dėl tarifinės lengvatos suteikimo Kauno TM pateiktas 2014 m. sausio 7 d., nurodytose EID nėra pagrindo taikyti lengvatinį muito tarifą ir perskaičiuoti importo mokesčius.

Ataskaitos Nr. 4VM190105S 5.1 punkte nurodyta šios ataskaitos apskundimo tvarka.

4. Vilniaus TM, išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. sausio 24 d. Kauno TM pateiktą prašymą Nr. 14/01-KED-005 ir, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 78 straipsniu, atlikusi importo deklaracijų 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 17 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 18 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 21 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) įforminimo patikrinimą, 2014 m. vasario 10 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje 4VM190239S nusprendė pareiškėjos prašymą dėl importo mokesčių perskaičiavimo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taisyti importo deklaracijų importo deklaracijų 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. 13LTVG2000IM04FC45, 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. 13LTVG2000IM04FC61, 2013 m. gruodžio 17 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 21 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis (b. l. 6–11, 51–52). Ataskaitoje Nr. 4VM190239S, be kita ko, nurodyta:

4.1. Pareiškėja iš Rusijos Federacijos importavo azoto-fosforo-kalio trąšas ir deklaravo jas importo deklaracijose 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 14 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 17 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 18 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gruodžio 21 d. EID Nr. (duomenys neskelbtini). Po krovinių muitinio įforminimo pareiškėja 2014 m. sausio 24 d. Kauno TM pateikė Bendrųjų preferencijų sistemos kilmės sertifikatus Forma A Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius juose išvardytų prekių Rusijos Federacijos preferencinę kilmę.

4.2. Reglamentas patvirtino naują Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (toliau – ir BLS) taikymo schemą. Reglamente keičiamas importo į Europos Sąjungos rinką lengvatomis besinaudojančių šalių skaičius, suspenduojamas muitų tarifų lengvatų taikymas kai kurių lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, Reglamente nustatytos muitų tarifų lengvatos taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d. prekėms, kilusioms Reglamento II priede išvardytose šalyse, o Rusijos Federacija išbraukta iš šalių sąrašo, nurodyto minėtame priede.

4.3. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų) 889 straipsnio 1 dalimi, kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jeigu prašymo grąžinti / atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu, nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma, t. y. lengvatinis tarifas, kuris buvo taikomas tuo metu, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą, tebetaikomas ir prašymo grąžinti muitus pateikimo metu. Remiantis ESTT byla C-175/12, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies 2 įtrauka turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiama prašyti grąžinti muitus, jeigu išleidžiant prekes į laisvą apyvartą buvo prašyta lengvatinio muitų režimo ir jis buvo pritaikytas.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos EID įformintos iki 2013 m. gruodžio 31 d., o prašymas dėl tarifinės lengvatos suteikimo Kauno TM pateiktas 2014 m. sausio 24 d., nurodytose EID nėra pagrindo taikyti lengvatinį muito tarifą ir perskaičiuoti importo mokesčius.

Ataskaitos Nr. 4VM190239S 5.1 punkte nurodyta šios ataskaitos apskundimo tvarka.

5. Pareiškėja pateikė Departamentui 2014 m. lapkričio 10 d. prašymą „Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė atnaujinti dėl svarbių aplinkybių (priežasčių), sudariusių objektyvias kliūtis ginti savo pažeistas teises, praleistą skundo padavimo terminą, išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir panaikinti Ataskaitas (b. l. 48–50). Prašyme pareiškėja, be kita ko, nurodė:

5.1. Pareiškėja, gavusi Ataskaitas, negalėjo numatyti, kad jų neapskundusi Departamentui, negalės kreiptis teisminės gynybos. Pareiškėja nebuvo informuota, jog būtina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, t. y. pareiškėjai nebuvo išaiškinta individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

5.2. Atsižvelgiant į tai, kad nėra susiformavusios teismų praktikos dėl nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusių teisės aktų tvarkos ir taikymo Lietuvoje, pareiškėjai turi būti suteikta galimybė kreiptis į teismą ir bandyti apginti savo galimai pažeistas teises.

5.3. Buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas. Remiantis Konstitucinio Teismo praktika, teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Taigi, teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Vilniaus TM, atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą dėl mokesčių perskaičiavimo iš principo atgaline data, kadangi prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą 2013 m. gruodžio mėn., pritaikė Reglamento nuostatas dėl lengvatos panaikinimo iš Rusijos Federacijos kilusioms prekėms, nors šios nuostatos turi būti pradedamos taikyti tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnį, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data.

5.5. Atsižvelgtina į tai, jog Bendrovė yra sąžininga, turi ilgalaikę darbo praktiką, nepriekaištingai vykdo mokesčių mokėtojo pareigas, nuolat laiku moka didelius mokesčius valstybei. Neatnaujinus termino skundui pateikti, bus pažeistas teisėtų lūkesčių principas, protingumo ir teisingumo kriterijai. Bendrovė neturėjo ir neturi advokato, kuris atstovautų jos interesams.

6. Pareiškėja pateikė Departamentui 2014 m. gruodžio 1 d. rašytinius paaiškinimus „Dėl termino skundui apduoti atnaujinimo“ (toliau – ir Paaiškinimai), kuriuose prašė priimti šiuos paaiškinimus kartu su pridedamais įrodymais prie Prašymo ir atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą laikant, kad jis praleistas dėl svarbių aplinkybių (priežasčių), sudariusių objektyvias kliūtis ginti savo pažeistas teises, išnagrinėti Prašymą ir panaikinti Ataskaitas, taip pat, be kita ko, nurodė: Bendrovės vadovas per pusę metų keitėsi 2 kartus: 2014 m. sausio 3 d. ir 2014 m. balandžio 7 d., dėl to Bendrovėje įvyko daug pokyčių, keitėsi darbuotojai, administracijoje ir kolektyve vyko darbų bei duomenų perdavimas, nustatytos naujos pavaldumo taisyklės, išsibalansavo einamųjų klausimų sprendimas ir priežiūra, taip pat ir dėl Ataskaitų; taigi, Ataskaitų apskundimo terminai buvo praleisti; nurodyta aplinkybė yra labai reikšminga, dėl kurios terminas skundui paduoti turi būti atnaujinamas; Bendrovė yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokate V. Ramanauskaite (b. l. 28–29, 46–47, 60–61).

8. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 1A-613 „Dėl „Scandagra“ skundo“ netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4VM190105S ir 2014 m. vasario 10 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos 4VM1900239S padavimo terminą, skundą laikė nepaduotu ir nusprendė grąžinti jį padavusiam asmeniui (b. l. 21–23, 43–45). Sprendime Nr. 1A-613, be kita ko, nurodyta:

8.1. Vadovaujantis MAĮ 150 straipsniu, mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus, nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, o pagal 152 straipsnio 1 dalį skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Remiantis Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimu, įstatymų leidėjas, reguliuodamas mokesčių santykius, gali ir turi nustatyti mokesčių mokėjimo, ginčų nagrinėjimo, taip pat skundų mokesčio administratorių priimtų sprendimų padavimo terminus, šie terminai turi būti protingi, racionalūs, užtikrinantys galimybę laiku ir tinkamai informuoti mokesčių mokėtojus apie jų atžvilgiu priimtus mokesčio administratoriaus sprendimus, kad būtų laiku apskaičiuoti ir sumokami mokesčiai, kad mokesčio mokėtojas turėtų galimybę laiku pasinaudoti savo teisių gynyba. Pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 8 straipsnio 3 dalį universalių pašto paslaugų, taip pat ir registruotų pašto siuntų pristatymas, teikimas visiems naudotojams vienodomis sąlygomis turi būti užtikrintas šalies teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, bendras 20 dienų skundo padavimo Departamentui terminas yra racionalus ir protingas.

8.2. Remiantis LVAT praktika (administracinė byla Nr. TA858-69/2010), savo teisėmis asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo o įgyvendinimą; apribotais skundų, padavimo terminais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

8.3. Ataskaita Nr. 4VM190105S pareiškėjai su 2014 m. sausio 23 d. lydraščiu Nr. (9.37/21)-2V-1653 buvo išsiųsta 2014 m. sausio 23 d. registruotu paštu, Ataskaita Nr. 4VM190239S kartu su 2014 m. vasario 12 d. lydraščiu Nr. (9.37/22)-2V-3181 – 2014 m. vasario 12 d. taip pat išsiųsta registruotu paštu. Pareiškėja neginčija, kad praleido skundo dėl Ataskaitų pateikimo Departamentui terminą.

8.4. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti motyvuodama tuo, kad ji negalėjo numatyti, jog neapskundusi Ataskaitų Departamentui, ji negalės kreiptis teisminės gynybos, nurodo, kad nebuvo informuota, jog prieš kreipiantis į teismą būtina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra. Šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi Ataskaitų baigiamosiose dalyse (5.1 punktuose) nurodyta Ataskaitų apskundimo tvarka, įvardytos ją reglamentuojančios MAĮ nuostatos. Mokesčių mokėtojas, būdamas atidus ir rūpestingas, turi ir pats domėtis savo teisėmis bei vykdytinomis pareigomis, nustatytomis viešai prieinamuose teisės aktuose, bei kreiptis į valstybės institucijas informacijos ar konsultacijų, kilus neaiškumams. Nenustatyta, kad pareiškėja būtų atlikusi aktyvius veiksmus, siekdama išsiaiškinti apskundimo tvarką, prašiusi papildomos informacijos ir paaiškinimų vietos mokesčių administratoriaus, priėmusio skundžiamus sprendimus. Teisės normos, reglamentuojančios mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimą ir mokestinius ginčus, įtvirtintos MAĮ IX skyriuje. Pagal MAĮ 144 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą / neveikimą, pagal 145 straipsnio 1 dalį mokestiniams ginčams MAĮ nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra.

8.5. Nors MAĮ 147 straipsnyje nustatyta, jog mokestinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėja centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucija yra tik centrinis mokesčių administratorius. Tai reiškia, jog mokestiniams ginčams nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Mokesčių mokėtojas dėl mokestinio ginčo į teismą gali kreiptis po to, kai mokestinį ginčą išnagrinėja ir dėl jo sprendimą priima centrinis mokesčių administratorius (LVAT administracinė byla Nr. A10-755/2006).

8.6. Vilniaus TM Ataskaitų baigiamosiose dalyse nurodė jų apskundimo tvarką, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl to, jog pareiškėjai buvo nesuprantama Ataskaitų apskundimo tvarka, vertintinas kritiškai ir praleistas terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo dėl Ataskaitų padavimo terminą, skundas nenagrinėtinas, todėl laikytinas nepaduotu bei grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja UAB „Scandagra“ prašo teismą, be kita ko, panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 1A-613 „Dėl „Scandagra“ skundo“ (b. l. 21–23, 43–45). Minėtu sprendimu atsakovas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4VM190105S (b. l. 13–17, 54–55) ir 2014 m. vasario 10 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos 4VM1900239S (b. l. 6–11, 51–52) padavimo terminą, skundą laikė nepaduotu ir nusprendė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

2. Vertindamas skundžiamo administracinio akto teisėtumą bei pagrįstumą, teismas išnagrinės pareiškėjos skunde pateiktų argumentų, dėl kurių, esą, skundžiamas aktas yra neteisėtas, pagrįstumą.

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas, juo turėjo būti atnaujinti terminai skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4VM190105S ir 2014 m. vasario 10 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos 4VM1900239S padavimui, nes: pirma, 2014 m. sausio 3 d. Bendrovės valdyba atšaukė Bendrovės generalinį direktorių ir išrinko naują vadovą, vadovas keitėsi ir 2014 m. balandžio 7 d., dėl ko Bendrovėje įvyko daug pokyčių, keitėsi darbuotojai, Bendrovės administracijoje ir kolektyve vyko darbų bei duomenų perdavimas, nustatytos naujos pavaldumo taisyklės, išsibalansavo einamųjų klausimų sprendimas ir priežiūra; antra, Departamentas neatsižvelgė į tai, jog Bendrovės vadovas yra svarbiausias valdymo organas, kuris organizuoja darbą įmonėje, yra atsakingas už einamuosius darbus ir priima sprendimus visais įmonės valdymo ir veiklos klausimais. Atsižvelgiant į tai, jog per pusę metų Bendrovės vadovas keitėsi net 2 kartus, Bendrovės einamųjų klausimų, taip pat ir Ataskaitų apskundimo, nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas sutriko. Pažymėtina, kad Bendrovė iki 2014 m. lapkričio 9 d. neturėjo advokato šiam teisiniam klausimui spręsti, visus teisinius klausimus turėjo spręsti Bendrovės vadovas, tačiau dėl vadovų keitimosi, darbų perdavimo, dalis klausimų liko neišspręsti; trečia, pareiškėja, gavusi Ataskaitas, negalėjo numatyti, kad jų neapskundus Departamentui, ji negalės kreiptis teisminės gynybos į teismą. Pareiškėja nebuvo informuota, kad prieš kreipiantis į teismą būtina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, jai neišaiškinta, jog ikiteisminės tvarkos nesilaikymas užkerta kelią kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos; ketvirta, pareiškėja turėjo teisėtus lūkesčius, kad galės patikslinti deklaraciją vėliau, ji yra sąžininga mokesčių mokėtoja, ilgalaikę darbo praktiką turinti įmonė ir pan.

Teismas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatų, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, sudarančios kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, nepriklauso nuo asmens valios (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013).

Teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus, pabrėžia, kad Bendrovės vadovo pakeitimai yra susiję su Bendrovės veikla, taigi, su pačios pareiškėjos valia, nes Bendrovės vadovą pakeitė pati Bendrovės valdyba, todėl, kad ir kokia būtų svarbi Bendrovės vadovo pareigybė, paminėtos priežastys nėra objektyvios, jos negali sudaryti pagrindo atnaujinti terminą, todėl šiuo aspektu skundžiamas administracinis aktas negali būti pripažintas neteisėtu. Taip pat šiame kontekste paminėtina tai, kad Bendrovės vadovo keitimo priežastys sąlygojo ir advokato labai vėlyvą samdymą, tačiau tai, kaip minėta, nėra objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Pareiškėjos argumentacija, jog pareiškėja, gavusi ataskaitas, negalėjo numatyti, kad jų neapskundus Departamentui, ji negalės kreiptis teisminės gynybos į teismą, jog pareiškėja nebuvo informuota, kad prieš kreipiantis į teismą būtina ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, jai neišaiškinta, jog ikiteisminės tvarkos nesilaikymas užkerta kelią kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos, yra nesolidi, nes ataskaitų 5.1 punktuose yra labai aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, darant nuorodą į Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalį bei 154 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja yra verslo subjektas, kuri privalo žinoti įstatymus, juolab, ji turėjo ilgalaikę darbo praktiką. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (LVAT 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-898/2014 ir kt.). Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kaip, antai, pareiškėja turėjo teisėtus lūkesčius, kad galės patikslinti deklaraciją vėliau, ji yra sąžininga mokesčių mokėtoja, ilgalaikę darbo praktiką turinti įmonė ir pan., nėra tokios, kurios leistų atnaujinti terminą skundui dėl Ataskaitų paduoti. Be to, ypač pabrėžtina, kad pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4VM190105S (b. l. 13–17, 54–55) ir 2014 m. vasario 10 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą 4VM1900239S (b. l. 6–11, 51–52) apskundė Muitinės departamentui tik 2014 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams, nors turėjo apskųsti per 20 dienų nuo ataskaitų įteikimo dienos.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 1A-613 „Dėl „Scandagra“ skundo“; atitinkamai nėra teisinio pagrindo atnaujinti pareiškėjai praleistą skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4VM190105S ir 2014 m. vasario 10 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos 4VM190239S padavimo terminą.

4. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų pagrindimą (b. l. 66-73). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, tai jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Scandagra“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.