Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Liucija PaulauskaitėBaudž. byla Nr. 1A–118-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija:1.2.8.1.1, 2.1.4.7. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. vasario 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. G. (buvusi pavardė – K.) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išteisinta dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d.

Atmestas N. K. civilinis ieškinys dėl 40000 Lt neturtinės žalos iš Z. J. priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. buvo kaltinama tuo, kad ji 2007-11-27 kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą, apkaltindama N. K. nusikaltimų, numatytų BK 181 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., padarymu, t. y., kad N. K., siekdama atimti iš Z. J. teisėtai jai priklausantį turtą, grasino susprogdinti Z. J. namą. Be to, nukentėjusioji N. K. nurodo, kad nepaisant to, jog ikiteisminis tyrimas pagal kaltinamosios pareiškimą nebuvo pradėtas, kaltinamoji Z. J. 2008-01-23 Palangos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą, kuriame dar kartą apkaltino N. K. grasinus Z. J. bei kaip priedą pridėjo 2007-11-23 pareiškimą.

Nukentėjusioji N. G. (K.) prašo panaikinti pirmosios instancijos išteisinamąjį teismo nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad ji nekaltino Z. J. dėl to, jog ji kreipėsi į policiją prašydama ištirti atskirus faktus. Savo skunde ji akcentavo, kad po to, kai ikiteisminis tyrimas dėl Z. J. pareiškimo nebuvo pradėtas ir jos nurodyti faktai nepasitvirtino, kaltinamoji, tai žinodama, vis tiek 2008 m. sausio 23 d. pateikė šiuos nepasitvirtinusius duomenis Palangos miesto apylinkės teismui. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu Z. J. prisipažino, kad N. K. jai neskambino ir negrasino, kad grasinimų ji susilaukė iš kito asmens, o ne iš N. K. (tai įrašyta posėdžio protokole, kur fiksuojami Z. J. atsakymai į advokato R. D. klausimus). Tačiau Z. J. ir toliau manė, kad ji teisingai pasielgė pateikdama Palangos miesto apylinkės teismui, nagrinėjančiam civilinę bylą tarp tų pačių šalių, pareiškimą, kuriame nurodyta, kad N. K. grasino susprogdinti Z. J. namą ir reikalavo perduoti turtą. Teismas, priimdamas nuosprendį, apie šį prisipažinimą net neužsiminė. Nesutinka su teismo išvada, kad kaltinamosios veiksmuose nebuvo tyčios. Teigia, kad Z. J. veikoje yra netiesioginė tyčia. Tokiu būdu Palangos miesto apylinkės teismas nevertino visų nuosprendžio priėmimui svarbių aplinkybių, klaidingai aiškino materialinės teisės normas ir priėmė neteisingą bei neteisėtą sprendimą.

Nukentėjusioji Z. J. savo atsikirtime į nukentėjusiosios apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad jos veiksmuose nėra šmeižimo sudėties. Mano, kad apylinkės teismas išnagrinėjo visas aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą nuosprendį. Todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusioji bei jos gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji bei jos gynėja prašo nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai Z. J. išteisino dėl nusikalstamos veikos pagal BK 154 str. 1 d. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

BK 154 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad už šmeižimą baudžiamas tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Kaip jau buvo minėta, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl, jo manymu, pažeistos teisės bei jos gynimo. Iš Z. J. 2007-11-23 pareiškimo Palangos miesto policijos komisariato viršininkui (b. l. 5) matyti, kad pareiškėja Z. J. prašo ištirti, „ar pareiškime nurodytų asmenų veiksmai atitinka BK numatytų baudžiamųjų veiksmų požymius bei pradėti atitinkamai ikiteisminį tyrimą, kadangi šiais veiksmais, persekiojimais ir grasinimais siekiama atimti bei užvaldyti mano turtą“. Akivaizdu, kad kreipdamasis asmuo nurodo savo rūpestį bei nerimą dėl kitų asmenų ir prašo kompetentingų teisėsaugos institucijų ištirti, jos nuomone, neteisėtus kitų asmenų veiksmus ir nubausti pagal galiojančius atitinkamus teisės aktus. Tokie veiksmai negali būti vertinami BK 154 str. prasme, nes pareiškėja siekia gauti iš kompetentingų teisėsaugos institucijų teisinį tokių asmenų veiksmų vertinimą. Atitinkamai tokios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai reiškia, kad išteisintoji nurodo jai žinomas aplinkybes, tačiau nežino, ar yra padarytas nusikaltimas, todėl nustačius tokius nusikalstamos veikos požymius prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš minėto pareiškimo, taip pat ir iš prašymo Palangos miesto apylinkės teismui (b. l. 4) matyti, kad išteisintoji Z. J. išsako ne informaciją, bet nuomonę esant nusikaltimo požymiams. Be to, Z. J. veikoje nėra objektyviosios pusės požymio – paskleidimo, nes pastaroji į policiją bei teismą kreipėsi ištirti jos nurodytas aplinkybes, o ne siekdama jas paskleisti. Todėl išteisintosios veikoje nėra objektyviosios pusės požymių. Atitinkamai toks asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal tokią inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teisiamojo posėdžio metu išteisintoji prisipažino, kad N. K. jai neskambino ir negrasino, kad grasinimų ji susilaukė iš kito asmens, o ne N. K. . Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad išteisintoji patvirtina savo nurodytas aplinkybes minėtame pareiškime policijai, tačiau nurodo, kad konkrečiai, būtent dėl namo susprogdinimo N. K. jai negrasino (b. l. 47). Tuo tarpu 2008-01-23 prašyme teismui ji nedetalizuoja N. K. grasinimų jai turinio, tik nurodo, kad telefoninio pokalbio metu ji „susilaukė grasinimų iš N. K. “ (b. l. 4). Apeliaciniame skunde nurodomi tik pavieniai teiginiai ir atitinkamai daromos vienai pusei palankios išvados, kurios neatspindi išteisintosios parodymų visumos turinio. Kadangi tokie apeliacinio skundo teiginiai nepasitvirtino, jie atmestini.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiosios N. G. apeliacinį skundą atmesti.