Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Neringai Kaminskienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2004 m. spalio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

2) 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 2 metams;

3) 2013 m. gegužės 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie 2011 m. rugpjūčio 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėta 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir jos iš dalies sudėtos paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 punktu, 8 punktu, 3 dalimi paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. 2016 m. balandžio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą 1 metų 9 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės dalį. 2018 m. kovo 19 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus paskirtąją bausmę,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Kaltinamasis K. S. prisipažino kaltu, jo kaltę, be paties prisipažinimo, taip pat patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti, sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis, faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, o būtent:

2020-05-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto atvejo užfiksuota, kad nukentėjusioji D. K., akivaizdžiai neblaivi paaiškino, kad 2020-05-16 apie 21.00 val. jai nuėjus ieškoti savo sugyventinio K. S. pas pažįstamą į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis nenustatytą skaičių smūgių spyrė jai į šonus. Medikai konstatavo VI,VII dešinės pusės šonkaulių lūžimus (b. l. 15-18).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2020-05-17 01.26 val. D. K. alkotesteriu nustatytas 1,42 promilių neblaivumas (b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2020-05-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. konstatuota dešinės pusės VI,VII šonkaulių lūžimai, dešinio dilbio sumušimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės VI,VII šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo, tiek ir pačiam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius (b. l. 32).

2020-05-20 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus gyvenamojo namo vidų, kambarį, jokių daiktų ar įrodymų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta ir nepaimta (b. l. 11, 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis pripažino kaltę, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patvirtino spyręs nukentėjusiajai, paaiškino kokiu būdu buvo nesunkiai sužalota D. K.. Nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, nes jie iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, kilusius padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, specialisto konstatuotą sveikatos sutrikdymo mąstą. Tokie duomenys faktiškai atitinka ir neprieštarauja kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotiems bei ikiteisminio tyrimo metu gautiems parodymams bei kitiems faktiniams bylos duomenims. Be šių įrodymų, kaltinamojo kaltę pagrindžia ir specialisto motyvuota išvada, kurioje konstatuotas nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, užfiksuoti dėl nusikalstamos veikos likę padariniai, jų kilimo mechanizmas, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir pačiai nukentėjusiajai, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Tokie duomenys atitinka faktines bylos aplinkybes. Tokias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, laiko, būdo, tikslo bei motyvo, kaltinamojo ir nukentėjusiosios šeiminės padėties, tarpusavio santykių ir pan. Taigi, bylos duomenimis įrodyta, jog kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, dėl ko D. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Kaltinamasis veikė tyčia, suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y., kad dėl neteisėtų jo veiksmų gali atsirasti padariniai nukentėjusiosios sveikatai, kuri, pasak jo, buvo neblaivi, nuo spyrio atsitrenkė į kėdę, po ko persivertusi nukrito ant betono, dėl ko lūžo šonkauliai, buvo sumuštas dešinės pusės dilbis, kas atitinka specialisto konstatuotą buvusį kieto buko daikto poveikį, nurodomą veikos mechanizmą ir dėl to kilusias pasekmes. Taigi, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pasekmės – nesunkiai sutrikdyta D. K. sveikata. Nusikalstamos veikos kvalifikacija atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispoziciją pagal neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai konstatuotą sveikatos sutrikdymo mastą, duomenų, paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu surinktas ir teisiamajame posėdyje ištirtas aplinkybes, nenustatyta, to nenurodė nukentėjusioji, kaltinamasis prisipažino nusikaltęs. Nusikaltimas įrodytas.

Bausmės skyrimas

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis). K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tai pripažino ir pats K. S.. Bylos duomenimis kaltinamasis yra darbingo amžiaus, praeityje teistas tris kartus (b. l. 39-43, 44-46, 47-49), paskirtąją bausmę atlikęs, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50-53), niekur nedirba (b. l. 54), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 55), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 57). K. S. padarė tyčinę veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis gailisi ir pergyvena, kad nusikalto, kritiškai vertina savo veiksmus, jaučia nepatogumus prieš nukentėjusiąją, turi siekį gyventi dorai, padarė išvadas, patikino, jog daugiau nenusikals. Pasak jo paties, saikingai vartoja alkoholį, geba kontroliuoti savo elgseną, priklausomybių neturi, gydymas nereikalingas. Kaltinamasis padeda garbaus amžiaus motinai, kuri be jo neturi kam pasirūpinti ūkio darbuose, ją prižiūri. Su nukentėjusiąja tarpusavio santykiai geri, ji civilinio ieškinio nereiškia. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kontekste vertintina ir pačios nukentėjusiosios elgsena dėl šios veikos, susiklostęs tarpusavio santykių aiškinimosi būdas, užfiksuotas nukentėjusiosios neblaivumo faktas, kas analizuotina kaltinamojo bausmės individualizavimo aspektu.

BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pabrėžiama, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis atsakomybės nevengė, savo nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, ankstesniąją bausmę pilnai atlikęs, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant taip pat į nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu, pretenzijų neturi, sprendžia, kad jis nėra itin pavojingas visuomenei, dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos K. S. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, o paskirtų draudimų bei įpareigojimų visuma bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslais.

Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, ankstesnius teistumus, tarp kurių smurtinių nusikalstamų veikų nebūta, paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtą bei atliktą laisvės atėmimo bausmę, laiko tarpą, praėjusį po bausmės atlikimo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, socialinius ryšius, turtinę - šeiminę padėtį, nukentėjusiosios poziciją, siekiant ne tik nubausti, bet ir pataisyti bei perauklėti nusikaltusį asmenį, o taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skirtina prokuroro pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas K. S. atidėtinas įstatymo nustatytam terminui, manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. S. skirtinos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos ir BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo K. S. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam K. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. K. (b. l. 71-72).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant K. S. įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:

per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti elgesio pataisos programą dėl smurto artimoje aplinkoje;

per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 90 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

per visą paskirtosios bausmės atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. K. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.