- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-19
- Bylos Nr.
- N-63-3888-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pažeidėjas
- V. R.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. gruodžio 10 d. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. gruodžio 7 d., apie 14.50 val., kelyje Utena – Kaltanėnai – Švenčionys, Utenos rajone, vairavo automobilį „BMW 525“ būdamas neblaivus (nustatytas 1,73 promilių girtumas), lenkė priekyje važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, neįsitikęs, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva, kirto siaurą ištisinę liniją ir, įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Mercedes Benz 300“, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8, 9, 14, 141.3 ir 145.1 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. sausio 20 d. nutarimu pripažino V. R. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teismas nurodė, kad V. R. paaiškinimą, jog pažeidimo metu T. B. vairavo automobilį „BMW 525“, o jis sėdėjo keleivio sėdynėje, paneigia liudytojos A. K. parodymai, kad ji, išgirdusi automobilių susidūrimo trenksmą, tuoj pat nuėjo į eismo įvykio vietą ir matė iš automobilio „BMW 525“ vairuotojo pusės išlipantį V. R. bei nurodė, kad jis važiavo vienas. Tai, kad ši liudytoja iš karto po susidūrimo pirmiau nei V. R. priėjo prie automobilio „Mercedes Benz 300“, patvirtino nukentėjusysis A. V. bei liudytoja A. V.. Taip pat liudytoja A. K. parodė, kad T. B. į eismo įvykio vietą atvyko vėliau, automobilių susidūrimo metu jo ten nebuvo. Liudytoja A. V. davė tokius pačius parodymus. Teismas nurodė, kad liudytoja A. K. nepažįstama nei su V. R., nei su liudytoja A. V. ir A. V., todėl ji nėra suinteresuota bylos baigtimi ir nėra pagrindo netikėti jos parodymais. Be to, liudytoja A. K. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino V. R., kaip asmenį, vairavusį automobilį. Atpažinimo objektyvumas nekelia abejonių, nes ši liudytoja nurodė išskirtinį požymį, dėl kurio įsiminė V. R. veidą, t. y. jo nelietuvišką gymį. Nukentėjusysis A. V. taip pat paaiškino, kad tuojau po susidūrimo prie jo buvo priėjęs V. R., kuris klausė, ar viskas gerai, bei siūlė pildyti deklaraciją. Liudytojai (policijos pareigūnai) Ž. G. ir D. B. parodė, kad liudytoja A. V. jiems iš karto pasakė, jog V. R. vairavo automobilį, o T. B. atsirado vėliau, kai į eismo įvykio vietą atvažiavo dar du automobiliai – raudonas ir pilkas. Liudytojų T. B. ir V. G. parodymai, kad T. B. vairavo automobilį, o V. R. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, atmetami, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Be to, T. B. ir V. G. yra pažįstami su V. R., todėl jie gali stengtis padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės. Skirdamas nuobaudą – 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarimu, V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o T. B.. Teigia, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojos A. K. parodymus. Nurodo, kad procesinis veiksmas – parodymas atpažinti – buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Mano, kad policijos pareigūnai G. P. ir V. Ž., būdami suinteresuoti bylos baigtimi, užfiksavo asmenų duotus paaiškinimus iškraipydami eismo įvykio aplinkybes, kurių pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. R. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.V. R. teiginys, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o T. B., atmestinas kaip nepagrįstas. Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad ji matė, kaip V. R. po eismo įvykio išlipo iš automobilio „BMW 525“ vairuotojo pusės, o T. B. atvyko į eismo įvykio vietą vėliau, kai atvažiavo kita transporto priemonė prie automobilio „BMW 525“ (b. l. 87 – 88). Liudytoja A. V. teismo posėdyje parodė, jog po eismo įvykio prie automobilio „Mercedes Benz 300“ priėjo vienas V. R., o praėjus 7 –15 minučių atvažiavo raudonas ir pilkas automobilis ir tik tada pasirodė T. B. (b. l. 98). Ji taip pat nurodė, kad matė, jog po eismo įvykio daugiau niekas nesėdėjo automobilyje „BMW 525“ (b. l. 98). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojos A. K. ir A. V. būtų suinteresuotos duoti klaidinančius parodymus, jų parodymai yra nuoseklūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad iš esmės tos pačios aplinkybės užfiksuotos ir minėtų liudytojų paaiškinimuose (b. l. 26 – 27, 34 – 35). V. R. paaiškinimai, liudytojų T. B. ir V. G. parodymai, jog eismo įvykio metu T. B. vairavo automobilį „BMW 525“, atmestini, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir vertintini kaip bandymas padėti apeliantui išvengti atsakomybės.Dėl procesinio veiksmo – parodymo atpažinti – atlikimo teisėtumo pasakytina, kad atpažinimas įformintas policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 16), vadovaujantis ATPK 257 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, leistina įrodinėjimo priemonė administracinių teisės pažeidimų bylos teisenoje, tačiau atpažinimo vykdymas, jo metu nustatytų duomenų fiksavimas ATPK nėra reglamentuojamas, todėl taikant įstatymo analogiją turėtų būti vadovaujamasi Baudžiamojo proceso kodekso 179, 191, 192 straipsnių nuostatomis (žr. nutartį byloje Nr.N62-120/2008), kurias įvertinus šios bylos kontekste darytina išvada, kad minėtame tarnybiniame pranešime iš esmės tinkamai užfiksuotas analizuojamas tyrimo veiksmas. Iš policijos pareigūno V. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. K. aiškiai nusakė V. R. išorę ir jį atpažino (b. l. 16, 20). Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius(nors šiuo atveju to nebuvo), jog šiuo atveju nebuvo laikytasi visų įstatymo nustatytų reikalavimų, tai nepaneigtų byloje nustatytos aplinkybės, kad eismo įvykio metu V. R. vairavo automobilį „BMW 525“.
V. R. teigia, kad policijos pareigūnai G. P. ir V. Ž., būdami suinteresuoti bylos baigtimi, užfiksavo asmenų duotus paaiškinimus iškraipydami eismo įvykio aplinkybes, kurių pagrindu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teisėjų kolegija pastebi, kad A. S., A. V., A. V. ir V. G., kurių paaiškinimus užfiksavo policijos pareigūnai G. P. ir V. Ž., parašu patvirtino, jog teisingai užrašytos jų nurodytos aplinkybės (b. l. 22, 27, 29, 37). Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šių policijos pareigūnų užfiksuotos aplinkybės prieštarautų teismo posėdyje nustatytoms aplinkybėms. Visa tai leidžia apelianto teiginius vertinti kritiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.