- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- 1S-201-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01861-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- T. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. M. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu T. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje bei 289 straipsnyje, ir nubaustas: pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams; pagal BK 289 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. M. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams ir 26 MGL (979 eurų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę T. M. paskirta atlikti pataisos namuose. 26 MGL (979 eurų) dydžio baudą T. M. įpareigotas sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu T. M. į bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. kovo 17 d. ir visa bausmė, atlikta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendį, bei laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 19 d. ir suėmimo laikas nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d.
2. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistojo T. M. bei kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. patvarkymu įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendis buvo pateiktas vykdyti.
3. 2018 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas nuteistojo T. M. prašymas dėl jo teisinės padėties palengvinimo, sušvelninant jam Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, sutrumpinant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas.
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo T. M. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad priimant Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, T. M. buvo pritaikyti nusikalstamos veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galioję baudžiamieji įstatymai, po nuosprendžio priėmimo nebuvo priimta jokių BK pakeitimų, kurie galėtų turėti įtakos T. M. paskirtos bausmės švelninimui.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis T. M. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo vadovaujantis teisės principais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir teisininkų profesine etika, priimti vieną iš šių sprendimų: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį, arba 2) grąžinti jo skundą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, arba 3) paskirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje, atsižvelgiant į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus, arba 4) taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, arba 5) paskirti bausmę atlikti atviroje kolonijoje, nes ši įkalinimo įstaiga iš dalies atitinka EŽTT numatytus reikalavimus, arba 6) sustabdyti bausmės vykdymą iki tol, kol Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose bus sudarytos tinkamos sąlygos atlikti bausmę, nežeminant asmens garbės ir orumo.
5.1. Skunde nuteistasis T. M. nurodo, kad, jo nuomone, apylinkės teismas jo prašymą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo išnagrinėjo atmestinai ir 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nepagrįstai atmetė. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartis yra nemotyvuota, joje teisėja išreiškė savo asmeninę nepagrįstą nuomonę. Apylinkės teismas, priimdamas 2018 m. spalio 29 d. nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19, 21, 25, 29, 109 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtinta asmens teisė į gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, laisvę, lygiateisiškumą ir teisingumą.
5.2. Nuteistasis T. M. teigia, kad jis kreipdamasis su prašymu į apylinkės teismą, nurodė, jog administracinėje byloje jis buvo pripažintas kankiniu, nes pataisos įstaigos neužtikrina tinkamų sąlygų atlikti bausmę. Esamomis kalinimo sąlygomis neįmanoma reabilituotis. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi mažametį vaiką, šeimą, bausmę atlieka pirmą kartą, jam paskirtos bausmės dydis 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, jis jau yra atlikęs beveik 3 metus laisvės atėmimo bausmės. Tokiomis sąlygomis, kokiomis jis atlieka jam paskirtą bausmę, neįmanoma atlikti bausmės, nes prarandama sveikata, orumas ir garbė. Teismas jam paskyrė bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau dėl jo patiriamų išgyvenimų ir netinkamų kalinimo sąlygų jis prašo švelninti jam paskirtą bausmę, nes ateityje jis privalės užauginti vaiką ir išlaikyti šeimą. Be to, EŽTT praktikos analizės rodo, kad dėl įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo padaryta žala gali būti atlyginta ne tik švelninant laisvės atėmimo bausmę, bet ir paskiriant kitą bausmės rūšį.
5.3. Nuteistojo nuomone, atliekant bausmę izoliuotam nuo visuomenės kalinimo sąlygų neatitinkančioje įkalinimo įstaigoje, pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8, 10 straipsnių nuostatos. Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad, ilgą laiką atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir vėliau iš jos išėjus, žmogui labai sunku adaptuotis laisvėje, integruotis į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo T. M. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. M. skundas atmestinas.
7. BK 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tokio įstatymo taikymo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnyje. Taigi pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BPK 362¹ straipsnio tvarka ir tik tada, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Teismas, nustatęs, kad prašymas arba teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis).
8. Apygardos teismas, peržiūrėjęs T. M. atžvilgiu priimtą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, įvertinęs nuteistojo T. M. skunde nurodytus argumentus ir skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarties motyvus, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad po nuosprendžio priėmimo joks baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis nuteistojo T. M. teisinę padėtį, priimtas nebuvo ir padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju T. M. švelninti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
9. Skunde nuteistasis T. M. iš esmės prašo sušvelninti jam Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad pataisos įstaiga neužtikrina tinkamų sąlygų atlikti bausmę. Nuteistojo teigimu, esamomis kalinimo sąlygomis neįmanoma atlikti bausmės ir reabilituotis, nes prarandama sveikata, orumas ir garbė. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad nuteistojo teiginiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra abstraktūs, T. M. nenurodo, kokie reikalavimai, susiję su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, buvo pažeisti jo atžvilgiu, be to, toks nuteistojo teisinės padėties švelninimo pagrindas įstatyme nenumatytas. Dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų, patirtų nepatogumų, pažeistų teisių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5, 8, 10 straipsnių nuostatų pažeidimų atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę T. M. turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, taip pat į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
10. Skundu nuteistasis T. M. taip pat prašo paskirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta BK straipsnio sankcijoje. Tačiau pažymėtina, kad bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei BK nuostatų dėl bausmės skyrimo taikymas yra baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio teismo kompetencija. Iš naujo vertinti byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, kvestionuoti įsiteisėjusį teismo nuosprendį nuteistojo skundą nagrinėjantis apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje, motyvuojant T. M. paskirtos bausmės rūšį ir dydį, visos bausmei reikšmingos aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos ir paskirta tokia bausmė, kokia, teismo nuomone, buvo būtina BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis T. M. apeliacine tvarka šį Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendį skundė Šiaulių apygardos teismui, tačiau šio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas. Šioje proceso stadijoje, kai minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, teismas neturi juridinio pagrindo nuteistajam T. M. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir jam paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis turi mažametį vaiką ir šeimą, kad jis jau yra atlikęs beveik 3 metus laisvės atėmimo bausmės, nepaneigia apylinkės teismo išvadų aptariamu atveju nesant teisinio pagrindo švelninti T. M. paskirtą bausmę. Apygardos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo nepateisinamas delsimas, tai yra kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų ir baudžiamasis procesas nuteistajam T. M. truko nepateisinamai ilgai ir dėl to pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas jam būtina švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
11. Nuteistasis T. M. skundu taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, šis įstatymo pakeitimas nuteistojo teisinės padėties taip pat nelengvina. Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, tai yra, BK 75 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka, šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Be to, apkaltinamasis nuosprendis T. M.priimtas 2016 m. lapkričio 23 d., tai yra, jau galiojant BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcijai Nr. XII-1554. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. M., atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. T. M. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinių sunkių (BK 180 straipsnis 2 dalis) ir nesunkių (BK 289 straipsnis) nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikalstamų veikų įvykdymą ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Atsižvelgus į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), o T. M. už tyčinius nusikaltimus nuteistas didesne negu 4 metų galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme, taikyti T. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebuvo įstatyminio pagrindo. Taigi nesant BK 75 straipsnyje numatytų sąlygų, nuteistojo T. M. prašymas negali būti tenkinamas.
12. Nuteistasis T. M. skundu taip pat prašo nustatyti jam paskirtą bausmę atlikti atviroje kolonijoje. Apygardos teismas pažymi, kad bausmės atlikimo vietos nustatymas yra išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad T. M. jam paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas konstatuotina, kad dėl nuteistųjų perkėlimo į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo sprendžia teismas pagal pataisos namų administracijos teikimą, todėl nuteistojo T. M. prašymas nustatyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikti atviroje kolonijoje, negali būti tenkinamas.
13. T. M. prašo sustabdyti jam paskirtos bausmės vykdymą iki to laiko, kol Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose bus sudarytos tinkamos sąlygos atlikti bausmę, nežeminant asmens garbės ir orumo. Tačiau apygardos teismas nurodo, jog nuteistojo T. M. situacija neatitinka BPK numatytų nuosprendžio vykdymo sustabdymo pagrindų (BPK 374 straipsnis, 438 straipsnis 449 straipsnis, 453 straipsnis, 459 straipsnis). BPK nenumato galimybės sustabdyti ar atidėti įsiteisėjusio nuosprendžio ar jo dalies vykdymą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo T. M. prašymo sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymą.
14. Apibendrinant konstatuotina, kad tenkinti nuteistojo T. M. prašymą palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad naujų aplinkybių, kurios leistų daryti priešingas nei skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartyje padarytas išvadas, nėra, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priešingai nei teigiama skunde, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, ją naikinti ir priimti naują nutartį ar grąžinti T. M. skundą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme nuteistojo T. M. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.