Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vaidai Banišauskienei, Vitai Padriezaitei, dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruojama vieta ten pat, teistas:

1. 1995-02-24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal 1960 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 str. 2 d.;

2. 2003-04-24 Kauno miesto apylinkės teismo 1960 m. pagal BK 225 str. 1 d.;

3. 2008-05-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn.;

4. 2012-08-16 Kauno miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu - E. A. ir baudžiamoji byla nutraukta, 2012-11-05 išregistruotas iš Kauno APT Kauno probacijos skyriaus įskaitos; teistumas išnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. A. 2014 m. liepos 14 d. apie 20.40 val., viešoje vietoje, prie Lampėdžių g. 10 namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl mažareikšmės dingsties, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei elgdamasis įžūliai ir agresyviai išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį J. G., po to J. G. įsėdus į savo automobilį Citroen C5, tyčia trankė rankomis automobilio langų stiklus bei atidaręs vairuotojo pusės dureles panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, du kartus suduodamas rankos delnu J. G. per veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, po to nukentėjusiajam užvedus automobilį ir važiuojant iš įvykio vietos, metė į nuvažiuojantį automobilį akmenį, tačiau nepataikė, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

Kaltinamasis E. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-07-14, apie 19-20 val. Goštauto gatvėje, prie Lampėdžių g. 10 namo, sėdėjo ant laiptų pasidėjęs tašę šalia, kuri turbūt trukdė žmonėms praeiti. Tą dieną gėrė degtinę, tačiau jautėsi lengvai išgėręs. Nukentėjusysis J. G. lipo, užkliudė jo tašę, kadangi impulsyvus jo charakteris gavosi incidentas, keiksmai, necenzūrinių žodžių vartojimas. Jam priėjus prie J. G. automobilio Citroen C5, automobilyje prie vairo sėdėjo Jonas, bei vyras ir moteris. Priėjęs prie automobilio sudavė į vairuotojo pusės langą. Nukentėjusysis sėdėjo automobilyje užsidaręs vairuotojo pusės dureles, kurias jis pravėrė ir pirštų galais brūkštelėjo nukentėjusiajam du kartus per veidą. Mano, kad su pirštais vyrui nesukelsi fizinio skausmo. Nukentėjusiajam važiuojant automobiliu metė akmenį į automobilį, tačiau nepataikė. Gailisi, neigiamai vertina tokius savo veiksmus. Įvykio metu, toje vietoje, aplinkui buvo daug vaikų. Blaivus tokioje situacijoje nebūtų taip sureagavęs. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes nepadarė nei moralinės nei materialinės žalos. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, lyg nukentėjusysis jam ir atleido.

Kaltinamojo E. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-07-21 apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2014-07-14 apie 20.40 val., buvo neblaivus ir prie Lampėdžių g. 10 namo, Kaune, dėl mažareikšmės dingsties iškoliojo nepažįstamą vyrą, po to, jam sėdint automobilyje, rankos pirštais pliaukštelėjo per veidą galimai du kartus, beldė į jo automobilio langus, galimai automobiliui nuvažiuojant metė link automobilio akmenį, nepataikydamas į jį. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ne viską tiksliai prisimena. ( 63 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo J. G. parodymais, kad 2014-07-14, po repeticijos, 20 ar 21 val. prie Lampėdžio g. 10 namo, Kaune, kaltinamasis rūkė atsisėdęs ant laiptų, šalia jo buvo padėta tašė, kuri trukdė praeiti. Paprašius pasitraukti, jis žengė ir užkliudė kaltinamojo padėtą tašę. Kaltinamasis pradėjo koliotis, vartoti necenzūrinius rusiškus žodžius jo atžvilgiu. Jis, S. Š. ir M. S. nuskubėjo prie automobilio Citroen C5. Jiems atsisėdus į automobilį prie automobilio priėjęs kaltinamasis trenkė į automobilio galinį stiklą, į veidrodėlį, tačiau automobilio nesugadino. Jis pats atsisėdo į vairuotojo vietą, kai kaltinamasis staiga atidarė automobilio dureles ir su delnu jam sudavė du kartus į dešinę žandikaulio pusę. Kadangi silpnas jo žandikaulis, tai labai skaudėjo. Konflikto metu jam taip pat buvo pradrėksta ranka, bėgo kraujas. Jiems važiuojant matė, kaip kaltinamasis pasiėmė akmenį ir metė į automobilį, tačiau nepataikė. S. Š. iškvietė policiją. Konfliktas vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Kaltinamasis buvo apsvaigęs, neadekvačiai reagavo į aplinką. Pareiškė ieškinį 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl sukelto skausmo, patirto šoko, vaistų vartojimo, galvos skausmo, šokas ir šiai dienai nepraeina. Kaltinamasis atsiprašė, jam atleido.

Liudytojos S. Š. parodymais, kad 2014-07-14 apie 20 val. Lampėdžių g. 10, ties laiptais iš salės, po repeticijos J. G., M. S. ir ji ėjo važiuoti namo, ant laiptų plačiai sėdėjo kaltinamasis Evaldas. Praeinant ji specialiai nesiklausė, ką kaltinamasis kalba, bet jis ne visai cenzūriniais žodžiai kalbėjo, tačiau suprato, kad tie tekstai skirti Jonui. Atsisėdus į mašiną paklausė kas čia įvyko, jai buvo pasakyta, kad Jonas kaltinamojo krepšį užmynė ar pastūmė. Automobilį vairavo J. G., ji sėdėjo šalia, o Mindaugas kitoje sėdynėje. Kaltinamasis priėjo prie mašinos, ragino išlipti Joną, tačiau Jonas nelipo, tai kaltinamasis atidaręs dureles Jonui trenkė ar į ranką ar į veidą, matė Jono kruviną ranką. Jonui sudavė ranka, bet negali pasakyti kumščiu ar delnu. Taip pat matė, kaip kaltinamasis trenkė į automobilio stiklą, į galinį šoninį stiklą ir paskui į veidrodėlį. Ji iškvietė policiją, nes bijo agresyvių žmonių, o agresija buvo, kaltinamasis buvo išgėręs, buvo vaikų, paauglių būrelis. Kaltinamasis rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, keiksmai buvo nukreipti į Joną.

Liudytojo M. S. parodymais, kad tai įvyko pirmadienį, po teatro repeticijos, kuri baigėsi 19.30 val. Vilijampolės seniūnijos patalpose, prie Lampėdžių g. 10, Kaune. Po repeticijos, 19.40 val. jis buvo išėjęs parūkyti ir matė, kaip konflikto dalyvis sėdėjo ant įėjimo laiptų, šalia pasidėjęs krepšį. Kieme buvo daug vaikų. Praeidamas J. G. pro kaltinamąjį netyčia užkliudė šio krepšį, todėl kaltinamasis pradėjo užgaulioti Joną. Jonas kažką jam pasakė. Kaltinamasis trukdė Jonui įsėsti į automobilį, daužė automobilį, plūdosi, metė akmenį į automobilį, tačiau nepataikė. Kaltinamasis Jonui sudavė porą kartų į veidą, žandą, dešinę veido sritį, kai Jonas, jis ir S. Š. jau sėdėjo automobilyje. Nepamena ar per langą pravertą, ar per dureles buvo suduota Jonui. Matė, kad Jonui buvo perrėžta plaštaka, t.y. buvo kraujuojantis įdrėskimas. S. Š. iškvietė pareigūnus.

Liudytojo M. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2014-07-14 apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad 2014-07-14 apie 20.40 val. jo kolega J. G. ėjo iš pastato, esančio Lampėdžių g. 10, Kaune. Prie šio pastato, ant laiptų sėdėjo akivaizdžiai neblaivus nepažįstamas vyras, kuris šalia laiptų buvo pasidėjęs savo krepšį. Dėl šio krepšio negalima buvo praeiti, todėl J. G. peržengdamas šį krepšį netyčia už jo užkliuvo. Minėtas vyras iš karto pradėjo garsiai šaukti ir keikti J. G. necenzūriniais žodžiais, puolė muštis. Namo kieme buvo nepilnamečių vaikų, kurie visa tai matė. Taip pat šį įvykį matė S. Š., kuri tuo metu sėdėjo Jono automobilyje. Automobilis stovėjo šalia minėto namo, kelkraštyje. Jonui įsėdus į automobilį, vyras pradėjo daužyti automobilio stiklus, nulenkė veidrodėlį, bei pradaręs automobilio duris kelis kartus Jonui trenkė delnu į veidą. Jiems iškvietus policijos ekipažą tas vyriškis bandė pasišalinti. Pradėjus važiuoti iš paskos, minėtas vyriškis metė akmenį į automobilį, tačiau nepataikė. Vėliau policijos pareigūnai jį sulaikė. Vyriškis elgėsi labai įžūliai, agresyviai (21-22 b.l.).

J. G. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2014-07-14 apie 20.40 val. prie pastato, adresu Lampėdžių g. 10, Kaune, nepažįstamas vyriškis, matant kitiems aplinkiniams žmonėms, tarp kurių buvo ir nepilnamečių vaikų, įžūliais ir agresyviais veiksmais, neleido jam įsėsti į automobilį, išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, aptrankė kumščiu jo automobilį bei trenkė jam delnu du kartus į veido dešinę pusę, o jam besiginant įdrėskė į kairės rankos plaštaką. Taip pat metė akmenį į automobilį, tačiau nepataikė ( 3 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra prie Lampėdžių g. 10 namo, Kaune. ( 5-6 b.l.).

Tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2014-07-14 apie 21.00 val. pareigūnai D. T. ir A. Ž. iš VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti prie Lampėdžių g. 10 namo, kur neblaivus pilietis daužo stovintį automobilį bei kelis kartus sudavė jo vairuotojui. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pilietis J. G., kuris nurodė, kad jį sumušė bei jo automobilį apgadino neblaivus pilietis, kuris pasišalino link Goštauto g. Buvo sulaikytas neblaivus E. A. ir pristatytas į Santakos PK. (7, 8 b.l.).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 593, kuriame nurodyta, kad E. A. neblaivus. Vengia ištyrimo (24 b.l.)

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. A. elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, tai yra prie Lampėdžių g. 10 daugiabučio, penkių aukšto gyvenamojo namo, Kaune, vakare, dėl mažareikšmės dingsties, t.y. kad nukentėjusysis netyčia praeidamas koja kliudė jo tašę, išplūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiai, nukentėjusiajam įsėdus į savo automobilį Citroen C5, tyčia trankė rankomis automobilio langų stiklus bei atidaręs vairuotojo pusės dureles panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t.y. du kartus sudavė rankos delnu nukentėjusiajam per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip matyti, konfliktas vyko 2 laiptinių daugiabučio, bendrabučio tipo, gyvenamojo namo, tuo metu įvykio vietoje buvo vaikų, pašalinių asmenų, tai patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, bei posėdžio metu apklausti liudytojai. Be to liudytoja S. Š. išsigandusi tokių kaltinamojo veiksmų, iškvietė policiją. Dėl tokių būtent kaltinamojo įžūlių veiksmų aplinkiniai asmenys pasijuto nejaukiai, buvo kviečiama policija, buvo sutrikdytas tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų poilsis po darbo. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad nukentėjusiajam ne sudavė per veidą du kartus rankos delnu, o du kartus pirštais brūkštelėjo per veidą, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, be to nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai, kad nukentėjusiajam buvo suduota per veidą du kartus. Taigi, kaltinamojo E. A. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinus požymius ir kvalifikuota teisingai.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamasis E. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad nukentėjusiajam ne sudavė per veidą du kartus rankos delnu, o du kartus pirštais brūkštelėjo per veidą, tačiau kaip matyti neneigia, kad konflikto metu naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, t.y. pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Kaltinamasis savo poelgį vertina blogai, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis atleido, todėl teismas pripažįsta kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. A. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pasikėsinta į kito asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – yra dirbantis (30 b.l.), priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (51 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (49 b.l.) yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, baustas administracine tvarka (42-47b.l.), nors teisiamas jau penktą kartą (31-33 b.l.), tačiau teistumai išnykę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Teismas vietoj vieno ar kelių BK 48 str. 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų gali paskirti ir kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus. Nors prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo skirti kaltinamajam įpareigojimą nevartoti alkoholio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, kaltinamasis būdamas neblaivus naudojo smurtą, necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje, teismo manymu tikslingesnė poveikio priemonė būtų dalyvavimas elgesio pataisos programoje, ir manytina, kad tai darys teigiamą įtaką E. A. elgesiui. Taip pat tikslinga skirti ir įpareigojimą nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu.

Atsižvelgiant į tai, kad E. A. prisipažino esąs kaltu, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis J. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam iš kaltinamojo 3000 litų neturtinę žalą, motyvuojant tuo, kad be jokios priežasties, viešoje vietoje, matant pašaliniams žmonėms, tame tarpe ir vaikams, jis E. A. buvo iškoliotas necenzūriniais žodžiai, patyrė fizinį smurtą, t.y. E. A. sudavė du kartus ranka per veidą, pataikydamas į dešinį žandikaulį, buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, skausmą juto kelias paras, patyrė šoką, galvos skausmą, daug nemalonių pojūčių, yra iš dalies darbingas, turi antrą neįgalumo grupę, yra silpnos sveikatos, turi širdies ritmo sutrikimus. (14 b.l.) Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos palaiko ir prašo jį tenkinti, nurodo, kad ieškinys reiškiamas dėl to, kad buvo iškoliotas, sumuštas už nieką, jautė skausmą, vartojo vaistus, galvą skaudėjo, buvo sukeltas šokas, susinervino, šokas ir šiai dienai nepraeina. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, buvo sukeltas nukentėjusiajam fizinis skausmas, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos J. G., dydį, atsižvelgia į tai, jog buvo sukeltas fizinis skausmas darant nesunkų nusikaltimą – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tame tarpe ir vaikams, nukentėjusiajam sėdint automobilyje Citroen C5, jo akivaizdoje, buvo trankomi rankomis jo automobilio langų stiklai, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, t.y. du kartus suduota delnu per veidą, pas medikus nesikreipė, tačiau dėl to nukentėjusysis patyrė emocinius išgyvenimus, stresą, išgąstį, skausmą, dėl to kaltinamajam atsiranda pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, jog žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais E. A. veiksmais, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (dirba, gaunamas atlyginimas 1200, turi dvi dukras, kurias išlaiko, viena iš jų nepilnametė), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo–civilinio ieškovo J. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 500 Lt. (CK 6.250 str., BPK 115 str. 1 d.).

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Kaltinamajam E. A. buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato užmokestis – 150 Lt. Nors kaltinamasis yra dirbantis, tačiau jo gaunamas atlyginimas - 1200 Lt, tai yra jo pragyvenimo šaltinis, turi du vaikus, iš kurių yra vienas nepilnametis, o kitas pilnametis, tačiau abu vaikai gyvena kartu, juos išlaiko, todėl prašoma priteisti valstybės naudai suma už suteiktą antrinę teisine pagalbą, dėl advokato dalyvavimo posėdyje yra mažintina iki 80 Lt. 80 Lt piniginė suma, BPK 106 str. 2 d. pagrindu, išieškotina iš E. A..

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. A. per bausmės atlikimo terminą:

- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslais ar darbu.

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., įpareigoti E. A. per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti E. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. liepos 14 d. 21.15 val. iki 2014 m. liepos 16 d. 10.32 val. (dvi paras), prilyginant vieną laikinojo sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti E. A., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš E. A. 500 Lt ( penkių šimtų litų) neturtinės žalos.

Priteisti iš kaltinamojo E. A. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 80 (aštuoniasdešimt) litų.

Išaiškinti, jog įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą, banko kvitas pateikiamas Kauno apylinkės teisto Baudžiamųjų bylų raštinės (adresu Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti nuteistajam, kad nesumokėjus įmokos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.